GYDYTOJA PATARIA NENUMOTI RANKA Į ŠUNS ĮKANDIMĄ

Daugiabučio namo kieme šuns užpulta klaipėdietė neskubėjo kreiptis į medikus. Tačiau kelias savaites negyjanti žaizda moteriai pasėjo nerimą bei abejonę. Šeimos gydytoja tikina, kad numoti ranka į šuns įkandimą nevertėtų – kartais tokie atvejai gali baigtis net mirtimi.

Atbaidė eilės

Klaipėdietė, vedžiojusi savo augintinį, svetimo šuns buvo užpulta daugiabučio namo kieme. Į koją jai įsegė šuo mišrūnas, priklausantis keistu bei neprognozuojamu elgesiu pasižyminčiai kaimynei, auginančiai ir daugiau keturkojų.

Užpulta moteris dėl žaizdos į medikus nesikreipė, nusprendusi, kad neverta gaišti laiko – eilės pas šeimos gydytoją ilgos, o žaizda neatrodė labai gili ir pavojinga.

Tačiau praėjus trims savaitėms po incidento, šuns dantų žymės negijo, o žaizdos vieta pajuodavo. Sunerimusi moteris pasvarstė, kad gal vertėjo kreiptis į medikus pagalbos ir pasiskiepyti nuo pasiutligės.

Būtina skubi pagalba

Pasak šeimos gydytojos Rūtos Radzevičienės-Jurgutės, šuns įkandimas – būtent tas atvejis, kai verta nenumoti ranka ir nedelsiant kreiptis į gydytojus, geriausia – į ligoninės priėmimo skyrių.

"Tokiu atveju žmogus nedelsiant turi būti paskiepijamas nuo pasiutligės. Tai gelbėja gyvybę. Mes nežinome, ar šuo buvo paskiepytas, ar jis neserga pasiutlige. Jeigu įkandęs šuo nenugaišta per 10–14 dienų, greičiausiai jis neserga pasiutlige. Tada galima ir nesiskiepyti. Bet jei nukentėjęs žmogus nepažįsta to šuns ir galbūt daugiau jo niekada nepamatys, būtina kreiptis į priėmimo skyrių dėl skiepijimosi",– paaiškino šeimos gydytoja.

Pasak jos, šuns kąstinės žaizdos gyja sunkiai, pajuodavusios vietos liudija apie pažeistus bei apmirusius audinius. Tokią žaizdą rekomenduojama perrišti gydymo įstaigoje.

Jei žmogus kreipiasi į savo šeimos gydytoją, jį privalu priimti per 24 valandas nuo įkandimo.

Apsaugo tik skiepai

"Net jei praėjo kelios savaitės, žmogus vis tiek turėtų kreiptis į savo gydytoją, kad apžiūrėtų žaizdą. Jis turėtų įvertinti, ar žaizda labai infekuota, ar infekcija plinta. Galbūt net reikėtų pavartoti antibiotikų, žaizda turėtų būti perrišama su dezinfekuojančiais medikamentais. Tikrai nereikėtų numoti ranka. Žinoma, jei organizmas stiprus, žaizda gal ir užgis savaime, toji vieta surandės. Tačiau bet kokiu atveju geriau pasirodyti specialistams", – primygtinai siūlė gydytoja.

Pirma vakcina nuo pasiutligės suleidžiama ligoninės priėmimo skyriuje. Likusios keturios dozės sušvirkščiamos pas šeimos gydytoją.

R.Radzevičienė-Jurgutė pripažįsta, kad žmones vargina vaikščiojimas pagal grafiką skiepytis, tačiau skiepai nuo pasiutligės yra privalomi.

"Žmonės nuo pasiutligės miršta. Tai jokiais vaistais negydoma liga. Vienintelis dalykas, galintis išgelbėti, – laiku atlikti skiepai", – reziumavo pašnekovė.

Prireikia 5 dozių

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Šimkuvienė pažymėjo, kad daugiausia apkandžiojimų atvejų registruojama šiltuoju metų laiku.

Šiemet užregistruoti 37 Klaipėdos miesto gyventojai, nukentėję nuo gyvūnų. Iš jų 24 buvo paskiepyti bent viena vakcinos nuo pasiutligės doze.

Profilaktiškai nuo pasiutligės skiepijamos penkios vakcinos dozės: pirmą, trečią, septintą dienomis ir po dviejų savaičių nuo įkandimo ar sužalojimo. Paskutinioji dozė suleidžiama beveik po mėnesio.

Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo užregistruotas panašus nukentėjusiųjų ir paskiepytųjų skaičius kaip ir šiemet. Pasiutligės atvejų žmonėms nepasitaikė.

Pataria nestabdyti kraujo

Įkandus ar kitaip sužalojus šuniui ar kitam gyvūnui, specialistė patarė išsiaiškinti, kas yra gyvūno savininkas, jeigu tokio esama, ir jo kontaktinius duomenis.

Ši informacija reikalinga gydytojui, kuris sprendžia apie skiriamos vakcinacijos nuo pasiutligės būtinumą. Jis surinktą informaciją apie gyvūno savininką perduoda specialistams, kurie toliau atlieka atvejo epidemiologinį tyrimą.

"Tuoj pat po įvykio žaizdą ir odą aplink ją būtina nuplauti šiltu vandeniu su muilu, dezinfekuoti žaizdos kraštus. Jei kraujavimas nėra stiprus, nereikėtų skubėti jo stabdyti, nes su tekančiu krauju iš žaizdos išplaunami virusai ir bakterijos, kurios gali sukelti ligas. Ant žaizdos reikia uždėti tvarstį ir kreiptis į medikus, kurie suteiks kvalifikuotą pagalbą. Bet kokia gyvūno padaryta žaizda, jei ji kraujuoja, turėtų būti apžiūrėta gydytojo, ypač jei žaizda gili ir yra veido srityje", – patarė specialistė.