GYDYTOJAI: VYRAI IR MOTERYS SERGA SKIRTINGAI
- LNK inf. 1
Siaučiant peršalimo ligoms, paprastai pateikiami bendri skaičiai, o kiek iš sergančiųjų yra vyrų ar moterų, nedetalizuojama. Gydytojai sako, kad anatominiai bei fiziologiniai ypatumai nulemia skirtingus vyrų ir moterų sveikatos sutrikimus.
Vyrai dažniau kenčia nuo širdies kraujagyslių ligų, dažniau jiems diagnozuojamos plaučių ar kepenų ligos. Moterims dažniau pasireiškia skydliaukės ligos, mažakraujystė.
Šeimos gydytoja Elena Šukė paaiškino, kad vyrus bei moteris skirtingai veikia net ir vaistai.
– Ar tiesa, kad vyrai dažniau serga širdies kraujagyslių ligomis, o moteris turi daugiau skydliaukės problemų? Kodėl taip yra?
– Tikrai skiriasi ligos ir jų pasiskirstymas tarp lyčių, bet vis dar vyrauja mitas, kad širdies ir kraujagyslių ligos vyrams dažnesnės. Statistiškai taip nėra ir moterys miršta lygiai taip pat dažnai nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ir lygiai taip pat dažnai jomis serga. Statistika nepasikeitė per daugelį metų, tiesiog pradėjome suprasti, kad ligos atrodo skirtingai moterims ir vyrams. Anksčiau tikrai praleisdavome gerokai daugiau moterų širdies ir kraujagyslių ligų būtent dėl to, kad jų pasireiškimas yra kitoks nei vyrams.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Vyrų, vis dėlto, statistiškai miršta daugiau. Ar tai reiškia, kad jie silpnesnės sveikatos, ar linkę ignoruoti įvairiausius susirgimus?
– Pasakyti, ar silpnesnės sveikatos tikrai negaliu. Viskas priklauso nuo individo, ne nuo jo lyties, bet kad vyrai linkę ilgiau tempti, dažniau praleisti pro akis simptomus, tikrai taip. Deja, bet vis dar matome, kaip žmonos vyrus už rankos atitempia tikrintis. Gerokai rečiau įvyksta atvirkščias variantas, kai vyras atveda savo žmoną ar mamą.
Yra tam tikros ligos, kuriomis moterys serga gerokai dažniau. Tai ir skydliaukė, autoimuninės ligos, kurios 2-3 kartus dažnesnės moterų tarpe. Bet yra tam tikros ligos, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė, kuri 7 kartus dažniau būna moterims nei vyrams. Skirtumų tarp lyčių tikrai yra visose sistemose.
– Jeigu sakyti, kad vyrai serga dažniau širdies kraujagyslių ligomis nebūtų teisinga, kokios ligos vis dėlto yra labiau vyriškos, negu moteriškos?
– Vyrai dažniau serga, pavyzdžiui, plaučių vėžiu, bet tai tiesiogiai susiję su tuo, kad gerokai didesnis procentas vyrų rūko nei moterų. Tai nesusiję su jų lytimi. Tiesiogiai su lytimis susijusios ligos yra autoimuninės, bet jos dažnesnės moterų tarpe. Vyrams vien dėl lyties, žinoma, prostata, visos lytinių organų ligos, bet iš bendrųjų sistemų vyrų lytis nepadidina sergamumo ligomis.
– Kalbant apie pakantumą ligoms, ištvermę, juokaujama, kad moteris gali ir su 39 temperatūros eiti į darbą, o štai vyrą net ir nedidelė sloga gali ilgam į lovą paguldyti. Gal vyrai nėra tokie ištvermingi?
– Gal ir nėra, bet visos šios teorijos yra suvedamos į vieną dalyką – fiziologinius skirtumus. Moters kūnas yra sutvertas ir visa jos fiziologija yra apie nėštumą, nes jo metu įvyksta fiziologiniai pokyčiai ir turi įvykti sklandžiai moters organizme, kokie niekada gyvenime nevyksta vyro organizme. Moterys, pavyzdžiui, įrodyta fiziologiškai, kad skausmą jaučia kitaip, jų net ląstelių mirtis vyksta per kitokius procesus.
Tikrai, tai yra ir juokas visuomenėje, kad vyrams peršalimas yra mirtina liga, bet iš tiesų tą labai sunku pamatuoti. Yra įrodymų, kad moterys kitaip reaguoja į skausmą ir į praktiškai visas ligas nei vyrai, nes jie tiesiog neprisitaikę, jų organizmas nėra sutvertas persikvalifikuoti, kitaip reaguoti ligos metu, o moterų yra, nes jos paruoštos nėštumui.
Visos šios teorijos yra suvedamos į vieną dalyką – fiziologinius skirtumus.
– Jeigu skiriasi ligos, turbūt skiriasi ir vaistų vartojimas. Jei moteriai viena tabletė vienaip veikia, vyrui ta pati tabletė kitaip veikia. Būna moterys šeimoje siūlo vyrui išgerti tabletę ir praeis, bet tai dar nereiškia, kad jam pagerės, gal jam reikia didesnės dozės arba kitokio vaisto?
– Tikrai taip, tiesiog dažniausiai tai yra atvirkščias dalykas, nes bėda kyla iš pačios pradžios, iš klinikinių tyrimų. Klinikiniai tyrimai su vaistais yra daromi per kelias stadijas, bet didžioji dalis tiriamųjų yra vyrai. Labai dažnai kalbama apie tai, kad moterys neįtraukiamos arba įtraukiamos mažesniu skaičiumi, nes jų hormonų svyravimai mėnesio metu gali turėti įtakos matuojant vaisto veiksmingumą. Žinoma, tobulu atveju norime kuo mažiau kintamųjų, kad kuo aiškiau žinotume, kaip veikia vaistas ir vyro organizmas tam tinka labiau.
Bet ištyrus vaistą su vyrais, jį vartos moterys per visą savo menstruacinį ciklą svyruojant hormonams. Dėl to labai dažnai būna priešingas atvejis, kai vaistas, kuris atrodo, turi veikti, kuris turi turėti gerą efektą, paskirtas moterims neveikia arba veikia ne taip. Dėl to moterims ir pašalinių reiškinių rizika yra gerokai didesnė... Tik prieš dvidešimt kelis metus medicinos pasaulyje pradėjome kalbėti apie tai, kad tiriame vaistus ant vyrų, o gydome jais paskui vyrus ir moteris. Tai labai neteisinga.
– Peršalimų metas, daug gripo, kvėpavimo takų susirgimų. Kas dažniau serga tokiomis ligomis?
– Vienodai. Gripas nesirenka, jam nesvarbu, kokios jūs lyties. Gripui svarbu, ar jūs pasiskiepijusi, ar ne, koks bendras imunitetas. Infekcinėms ligoms lytis neturi visiškai jokio skirtumo.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.8 komentarai -
0 komentarai -
LNK inf.0 komentarai
Siaubas