JAUNIEJI GYDYTOJAI APIE PERDEGUSIUS KOLEGAS: BE POKYČIŲ SVEIKATOS SISTEMA VISAI SUBYRĖS

Anot jaunųjų medikų, be skubių pokyčių eilės, su kuriomis susiduria pacientai jau dabar, tik ilgės. O perdegusių ir pervargusių gydytojų nebedžiugins jų profesija. Ką galėtų pakeisti inicijuotas Nacionalinis sveikatos susitarimas, į LNK žurnalisto klausimus atsakė Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos narė Agnė Bubilaitė.

– Kas labiausiai kelia nerimą jauniesiems medikams ir skatina visiems sėsti prie derybų stalo?

– Iš tiesų norėčiau išgirsti įsipareigojimus, kad vis dėlto bus sutvarkyta tinklo reforma, kas padėtų tolygiau paskirstyti pacientų srautus. Kitas labai svarbus dalykas – žmogiškųjų išteklių planavimas. Matome, kad šiuo metu trūksta ne tik gydytojų, specialistų rajonuose, bet taip pat ir slaugytojų. Tai yra didžiulė problema, kuri ateityje tik gilės. Dar ne mažiau svarbu sureguliuoti apmokėjimą už pacientų konsultacijas, ypač I-ojo lygio. Kol kas neskirstoma, ar pacientas labai ligotas, ar  mažiau, ir apmokėjimas nuo to kol kas nepriklauso. Turėtų būti skirtingi įkainiai už skirtingus pacientus, nes vienas gali turėti daug ligų, kitas visai neturėti. Manau, tai yra esminiai dalykai, dėl kurių reikėtų susitarti. Be abejo, ateityje reikėtų galvoti, kaip stiprinti prevenciją, nes reikia galvoti ne ik apie pasekmes, ligų gydymą.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Jūsų kolega, JGA valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas, savo interviu sako, kad apskritai Lietuvos sveikatos priežiūros sistema palengva byra. Matydamas, kur viskas juda, jis ieško raudono telefono, kuriuo paskambinus atsilieptų Gitanas Nausėda. Ką jūs prezidentui norėtumėte pasakyti?

– Mūsų asociacijos vardu norėčiau pasakyti, kad yra laikas pagaliau visiems sėsti, kalbėtis ir daryti atitinkamus sprendimus. Dabar matome labai nenuoseklią sveikatos politiką, kuri vyksta jau daug metų. Į valdžią ateini vieni, padaro tam tikrus pokyčius, paskui ateina kiti, kurie tuos pokyčius panaikina ir įveda savo tvarką. Rezultate mes ir matome tą byrančią sveikatos priežiūros sistemą. Todėl JGA inicijavo Nacionalinį sveikatos susitarimą, kurio pagrindinis tikslas visoms suinteresuotoms šalims susėdus prie stalo išsiaiškinti didžiausias problemas ir pagaliau pradėti veikti viena kryptimi.

– Kokia perspektyva laukia, jei vis dėlto viskas ir toliau vyks, kaip dabar: vos pradėjus vieną reformą,  ji sužlugdoma ir pradedama nauja?

JGA inicijavo Nacionalinį sveikatos susitarimą, kurio  tikslas susėdus visiems prie stalo išsiaiškinti didžiausias problemas ir pagaliau pradėti veikti viena kryptimi

..

– Manau, dar labiau didės eilės pas specialistus, sveikatos priežiūros netolygumai miestuose bei rajonuose. Turėsime pervargusius ir perdegusius medikus. Jau dabar didžioji dauguma dirba daugiau nei vienu etatu. Taip pat turėsime didelį slaugytojų trūkumą, o tai reiškia, kad medikams teks atlikti ne tik savo tiesiogines funkcijas, bet ir personalo. Šviečiasi ne kokia ateitis, jeigu bus tęsiama tokia sveikatos priežiūros sistemos politika, kokia yra dabar.

– Ar atlyginimai turėtų būti didesni, kad gydytojai būtų motyvuoti ir nepervargtų. T. y., kad jiems nereikėtų važinėti po rajonus prisiduriant prie atlyginimo, ypač rezidentams?

– Taip, atlyginimai yra viena iš daugelio problemų. Kad nepervargtų medikai, svarbu ir stipri komanda. O kai stinga slaugos personalo, gydytojams sudėtingiau dirbti. Vėl pasikartosiu, kad įtakos taip pat turi ir pacientų srautų sureguliavimas. Labai svarbu išfiltruoti, kad tie pacientai, kurie patenka pas III lygio specialistus, į universitetines ligonines, kad jie tikrai būtų sunkiausi ir būtent jiems būtų reikalingiausios šios paslaugos. Daugeliu atvejų pacientų problemos gali būti išspręstos šeimos gydytojo ar II lygio specialistų. Galima būtų įgalinti šeimos gydytojus atlikti daugiau funkcijų.

– Dėl kokių priežasčių būtent Lietuvoje trūksta medikų ir slaugytojų? Tam tikra prasme ši problema yra visoje Europoje. Turi įtakos tai, kad gydytojai ir migruoja, ir daug kainuoja pats išsilavinimas...

– Vertinant europiniame kontekste, medikų trūkumas nėra toks didelis kaip slaugytojų. Didžiausia Lietuvos problema yra pastarųjų stygius. Medikų trūksta reliatyviai, nes didžioji jų dalis susitelkusi didžiuosiuose miestuose, o rajonuose jų pasigendama.

– Ar vien didesni atlyginimai priviliotų medikus į rajonus?

– Vienas momentas būtų – didesni atlyginimai. Kitas momentas – darbo sąlygos, psichologinės gerovės užtikrinimas. Taip pat – galimybė kelti savo kompetenciją, atlikti tam tikrus tyrimus. Manau, turėtų būti toks labiau holistinis požiūris. Ne vien tik dėl atlyginimų medikai renkasi išvykti į rajonus. Kalbant apie jaunus gydytojus, rezidentūros dažniausiai atliekamos Vilniuje ir Kaune. Po 10 metų studijų staiga priimti sprendimą vykti į kažkokį rajoną, yra pakankamai sudėtinga. Čia jau yra problema, todėl, manau, dar atliekant rezidentūrą reikėtų daugiau važiuoti ir į rajonus. Rajoninių ligoninių vadovai turėtų aktyviau komunikuoti su jaunaisiais gydytojais, bandyti prisikviesti tuos jaunus žmones atvykti.

Esu linkusi būti optimistė ir labai tikiuosi, kad Nacionalinio susitarimo rėmuose pagaliau pavyks sėdus prie vieno stalo susitarti, nes atėjo laikas labai rimtiems ir nuosekliems pokyčiams.