KAIP SUSIRGUS TUBERKULIOZE IŠVENGTI BLOGIAUSIO SCENARIJAUS?

Sergamumas tuberkulioze (TBC) Lietuvoje išlieka vienas didžiausių ES. Apie šią prieš šimtmetį inteligentus šienavusią ligą pastaruoju metu garsiau prabilta po jos protrūkio Radviliškio gimnazijoje. Specialistų teigimu, protrūkis valdomas. Gydytoja įvardija, kokie simptomai paprastai išduoda šią ligą.

„Šeimos gydytojo pareiga įtarti šią baisią ligą, o ligonio pareiga – gydytis. Ne tik tam, kad išsaugotų savo sveikatą, bet ir kad neužkrėstų kitų“, – sako Santaros klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Programų ir tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos skyriaus vedėja dr. Valerija Edita Davidavičienė.

– Kokios priežastys lėmė, kad Lietuva tapo ES šalimi, beveik pirmaujančia pagal tuberkuliozės ligonių skaičių?

– Visų pirma, norėčiau pateikti skaičius. 2018 m. buvo užregistruoti 1 063 TBC atvejai (37,84 atvejo 100 tūkst. gyventojų), 2019 m. – 889 atvejai (31,8 / 100 tūkst.), 2020 m. – 688 (24,6 / 100 tūkst.), 2021 m. – 628 (22,46 / 100 tūkst.). 2022 m. kol kas turime tik preliminarius duomenis, iš kurių sprendžiant, TBC atvejų nustatyta šiek tiek daugiau nei 2021 m. – apie 700.

Taigi, šios ligos atvejų padidėjimas – santykinis. Pastaraisiais metais jis sietinas su COVID-19. Medicinos paslaugų prieinamumas per pandemiją buvo sudėtingas, o kai ligoniai jau galėjo patekti pas gydytojus, TBC atvejų buvo nustatyta daugiau. Tačiau, palyginus ikipandeminius ir praėjusius metus, matyti, kad nustatytų TBC atvejų mažėja – pamažu padėtis gerėja. To priežastis – pastaruosius penkerius metus itin intensyviai taikomos tuberkuliozės kontrolės priemonės.

Epidemiologinę situaciją šalyje geriausiai apibūdina vaikų sergamumas TBC: jei labai daug vaikų serga TBC, vadinasi, šios ligos kontrolės priemonės taikomos nepakankamai. Statistika: 2018 m. Lietuvoje nustatyta 11 vaikų (0–17 metų) TBC atvejų, 2019 m. – 17, 2020 m. – 6, 2021 m. – 3, 2022 m. – 9. Šių atvejų padaugėjimą 2022 m. vėlgi lėmė pandemija – matome, kad metais anksčiau tokių atvejų buvo nustatyta labai mažai. Daugiau kaip 70 proc. vaikų Lietuvoje TBC užsikrečia artimai bendraudami su atvira TBC forma (kai išsiskiria mikobakterijos) sergančiais šeimos nariais. Atviros TBC ligonis kosėdamas paskleidžia TBC mikobakterijas į orą, kurį kvėpuodamas kitas žmogus gali užsikrėsti. Tai pagrindinis infekcijos perdavimo kelias. Kad užkirstume kelią šios infekcijos plitimui, kiekvieną kartą reikia tikrinti visus žmones, su kuriais atviros TBC formos ligonis kontaktavo. Deja, tikrai ne visi žmonės supranta, kad reikia tikrintis, neatvyksta pas gydytojus. Kiekvieną žmogų, sergantį atvira TBC forma, būtina gydyti, kad jis toliau neplatintų šios baisios ligos. Jei mes patikrintume nors 90 proc. žmonių, sergančių atvira TBC forma, ligos plitimą gana efektyviai stabdytume. Deja, žmonių sąmoningumas nedidelis. Vieni, pajutę įtartinų simptomų, nesikreipia, kiti nenurodo kontaktų ar neatvyksta kviečiami pas gydytojus kaip kontaktą su TBC ligoniu turėję asmenys. Vadinamieji TBC ligonio kontaktai – tai ne tik asmenys, su kuriais ligonis gyvena, šeimos nariai, bet ir bendradarbiai, draugai, kiti, su kuriais asmuo bendrauja.

Norėtųsi, kad visiems asmenims, kuriems diagnozuojamas plaučių uždegimas, būtų skiriama TBC bakteriologinė diagnostika.

– Kokie simptomai išduoda šią ligą?

– TBC pirmuosius keletą mėnesių gali nerodyti jokių požymių. Žmogus truputėlį pakosės, jam trūks jėgų, o tai žiemą dažnam pasitaiko, ir viskas. Dėl to net ir gerai besijaučiantis žmogus, bendravęs su TBC ligoniu, kviečiamas pasitikrinti būtinai turėtų atvykti pas gydytoją.

Tipiški simptomai – kosulys, dusulys, temperatūra, silpnumas, prakaitavimas. Šiuos simptomus jaučiantis žmogus privalo kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Nemažai ligonių galvoja: tai kas, kad kosčiu, kad paskauda – nieko tokio, juk aš rūkau ir kosčiu visą gyvenimą. Tačiau reikia stebėti save: gal kosulys pasikeitė, pasidarė intensyvesnis, gal atsirado skausmas krūtinėje, dusulys. Deja, žmonės, sergantys TBC, neretai sunerimsta tik tada, kai atkosėja šviežio kraujo. Tačiau tokiu atveju plaučiai jau būna labai stipriai pažeisti, gydymas – ypač sudėtingas.

TBC pirmiausia turėtų įtarti šeimos gydytojai, o įtarę nusiųsti pacientą į specialisto konsultaciją. Gydytojas specialistas, pritaikęs šiuolaikiškus tuberkuliozės diagnostikos metodus, patvirtins arba paneigs TBC diagnozę. Lietuvoje tuberkuliozės diagnostika neatsilieka nuo užsienio šalių. Laboratorijose naudojame ne tik paprastus mikroskopijos būdus, bet ir molekulinius genetinius tyrimo metodus. Diagnozei patvirtinti atliekamos bronchoskopijos, kurių metu iš bronchų tyrimams paimamas medžiagos gabalėlis. TBC diagnozė patvirtinama, jei tokio tyrimo metu nustatomi šiai ligai būdingi bronchų sienelių pakitimai ir uždegimas.

– Kaip gydoma TBC?

– Ligoniai, kuriems diagnozuojama atvira TBC forma, gydomi stacionare. Vaistus jie gauna nemokamai, taip pat, jei reikia, yra papildomai ištiriami, gydomos gretutinės ligos. Jeigu ligonis kelis kartus savavališkai nutraukia gydymą stacionare, t. y. pabėga iš ligoninės, imamasi griežtesnių priemonių. Pasitaiko atvejų, kai ligoniai trumpam išleidžiami namo – neva aplankyti močiutės ir negrįžta, o vėliau mes sužinome, kad močiutės jie seniai nebeturi. Teismo sprendimu savavališkai iš gydymo įstaigos pasišalinę ir nutraukę gydymą ligoniai stacionarizuojami Alytaus tuberkuliozės ligoninėje. Tai griežto režimo gydymo įstaiga, iš jos nepaprasta savavališkai išeiti.

– Kiek laiko žmonės, sergantys atvira TBC forma, paprastai gydomi ligoninės stacionare?

– Tol, kol išnyksta TBC mikobakterijos. Tada mes juos išleidžiame gydytis ambulatoriškai. Gydymo trukmė priklauso nuo tuberkuliozės formos: tai gali trukti nuo 6 mėnesių (gydant jautrią vaistams TBC formą) iki 18 mėnesių (gydant atsparią vaistams TBC formą). Svarbu, kad pacientas laikytųsi gydymo režimo ir baigtų gydymo kursą. Gydymo režimą, trukmę nustato gydytojų konsiliumas.

Valerija Edita Davidavičienė. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip gydymas tęsiamas išvykus iš ligoninės?

– Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas prieš keletą metų visoje Lietuvoje įkurti vadinamieji tiesiogiai stebimo gydymo kabinetai. Jie veikia visose savivaldybėse. Į tuos kabinetus iš stacionaro išleisti ligoniai turi atvykti ir ten, prižiūrint medicinos personalui, išgerti jiems skirtų vaistų. Jei pacientams į tokius kabinetus kasdien važiuoti per toli, tokie vaistai išduodami ambulatorinei jo sveikatos priežiūros įstaigai.

TBC ligoniams teikiama ir iš ES socialinio fondo skiriama socialinė parama. Ligoniui, kuris vaikšto į tiesiogiai stebimo gydymo kabinetą ir ten geria vaistus, išduodama speciali kortelė, su kuria kiekvieną savaitę jis gauna maisto arba higienos produktų. Tokia socialinė parama nepaprastai motyvuoja ligonius baigti gydymo kursą, išsigydyti. Tai pasiteisina, padeda valdyti sergamumą TBC: pradėjus taikyti šią priemonę, sergamumas TBC Lietuvoje ėmė mažėti.

ES šalyse TBC vidutiniškai tenka 11–12 TBC atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šį vidurkį mes viršijame maždaug du kartus. Tačiau sergamumo TBC skaičiai Lietuvoje mažėja. Žinoma, mes dar negalime lygintis su tokiomis šalimis kaip Norvegija, Suomija, Danija, kur kitoks gyventojų sąmoningumas, tačiau pastebime, kad ir Lietuvoje žmonių sąmoningumas gydantis TBC yra žymiai pagerėjęs.

Reikia stebėti save: gal kosulys pasikeitė, pasidarė intensyvesnis, gal atsirado skausmas krūtinėje, dusulys. Deja, TBC ligoniai neretai sunerimsta tik tada, kai atkosėja šviežio kraujo.

– Ar Lietuvoje prieinami nauji TBC gydymui skirti vaistai?

– Lietuvoje yra prieinami visi vaistai, pagal PSO rekomendacijas skiriami TBC gydyti. Turime ir atspariai tuberkuliozei gydyti skirtų labai brangių vaistų. Nei už juos, nei už kitus vaistus nuo TBC, nei už gydymą stacionare ar išėjus iš ligoninės pacientai nemoka nė cento. Anksčiau, kol dar nebuvo tiesiogiai stebimo gydymo kabinetų, būdavo labai skaudu, kai ligonį išrašius namo vaistinėje jis gaudavo vaistų, o po kurio laiko, pablogėjus sveikatai, sugrįždavo pas mus. Tada paaiškėdavo, kad vaistų jis turėjo, bet nevartojo. Epidemiologinė situacija buvo beprotiškai įtempta. Tačiau, pradėjus taikyti tiesiogiai stebimą gydymą ir kitas priemones pagal PSO rekomendacijas, situacija ėmė gerėti.

Nustatyti labai aukšti rodikliai, kiek procentų TBC atvejų turi būti sėkmingai išgydyta, – tai  daugiau kaip 85 proc. jautria TBC sergančių ligonių. Dabar išgydome 84–83 proc. Atsparios vaistams TBC turime sėkmingai išgydyti ne mažiau kaip 70 proc. Sėkmingai išgydyti – tai išnaikinti TBC mikobakterijas.

– Ar atspari vaistams TBC sunkiai išgydoma?

– Visos TBC formos išgydomos, tik jautri vaistams TBC išgydoma greičiau ir ją gydyti reikia trumpiau. Ji gydoma 6 mėnesius. Intensyviai stacionare – 2 mėnesius, tęsimo fazė – 4 mėnesiai. Atsparios TBC formos gydymo trukmė įvairuoja. Jei nustatomas atsparumas tik 2 vaistams nuo TBC, gydymo pasirinkimas gana platus. Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kai atsparumas išsivysto visiems vaistams nuo TBC. Tai žmonės, kurie anksčiau buvo pradėti gydyti nuo šios ligos, tačiau vėliau tą gydymą savavališkai nutraukė. Mano praktikoje prieš keletą metų buvo atvejis, kai jauna moteris, sirgusi atvira TBC forma, kategoriškai atsisakė gydytis stacionare. Buvo svarstymų, kad gal paciento teisės pažeidžiamos, jei jam nepaliekama pasirinkimo gydytis namuose. Tačiau, jei žmogus, sergantis atvira TBC forma, vaikšto po miestą ir platina užkratą, pažeidžiamos kitų žmonių teisės. Vis dėlto jai buvo leista gydytis namuose. Tačiau, nepaisant to, kad buvo pasirašiusi dokumentą, kuriuo įsipareigojo toliau vaistus vartoti savarankiškai, deja, ji nutraukė gydymą. Vėliau jos gydymas buvo nesėkmingas. Jai buvo pasakyta kategoriškai: arba ji turi savanoriškai atvykti gydytis į stacionarą Vilniuje, arba bus išvežta gydytis į Alytų. Nes taisyklė viena: atviros plaučių TBC atveju ligonis turi būti gydomas ligoninės stacionare. Tik išnykus TBC mikobakterijoms jis gali būti išleidžiamas gydytis ambulatoriškai – su sąlyga, kad vaikščios į tiesiogiai stebimo gydymo kabinetą ir ten gers vaistus.

Gal kažkam atrodo žiaurus tas prievartinis gydymas stacionare, tačiau tik taip kiti žmonės apsaugomi nuo užsikrėtimo.

– Nuo TBC paprastai miršta tik tie, kurie šios ligos nesigydo?

– Gali žmogus ir gydytis, tačiau jei jo būklė sunki, procesas išplitęs, gydymas gali nebepadėti. Be to, yra ir gretutinių ligų. Pavyzdžiui, sergant ŽIV, TBC yra pagrindinė mirties priežastis. Šis ligų derinys labai didina mirštamumą.

2018 m. nuo TBC mirė 77 asmenys, 2019 m. – 73, 2020 m. – 62, 2021 m. – 65, 2022 m. – 38. 2018 m. tokių mirčių 100 tūkst. gyventojų teko 2,74 proc., 2019 m. – 2,6 proc., 2020 m. – 2,2 proc., 2021 m. – 2,3 proc., o 2022 m.– preliminariai 1,3 proc.

Taigi, mirčių nuo TBC žymiai sumažėjo. Nuo TBC paprastai mirštama tais atvejais, kai yra gretutinė liga. Dažniausiai miršta žmonės, sergantys atsparia TBC forma, t. y. tie, kurie nesigydė arba vis nutraukdavo gydymą. Tačiau taikant tiesiogiai stebimą gydymą ir socialinę paramą sergamumas TBC ir nutraukto gydymo atvejų sumažėjo.

– Turbūt jau nebegalima teigti, kad ši liga daugiausia paplitusi tarp asocialių asmenų?

– Didžioji TBC ligonių dalis yra ilgalaikiai bedarbiai ir alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys, tačiau pasitaiko įvairių visuomenės sluoksnių, įvairių profesijų atstovų. Niekas neapsaugotas nuo šios ligos, tačiau mūsų, gydytojų, taip pat epidemiologų, visuomenės sveikatos specialistų tikslas – kuo anksčiau išaiškinti TBC atvejus ir patikrinti visus ligonio kontaktus.

– Lietuvoje nuo TBC skiepijami 2–3 parų kūdikiai. Ar skiepai nelabai efektyvūs, ar tėvai vengia skiepyti vaikus, kad sergamumas TBC išlieka gana didelis?

– Ši vakcina yra efektyvi iki 4–5 metų. Be to, ji apsaugo nuo sunkių ligos formų. Vėliau vakcinos efektyvumas yra mažas.

– Pasitaiko ne tik plaučių, bet ir kitų organų TBC. Kokių?

– Plaučių TBC dažniausia – sudaro 90 proc. visų atvejų. Tačiau pasitaiko ir liežuvio, ausų, gerklės, sąnarių, odos, buvo net širdies raumens TBC atvejis. Nėra organo, kur TBC mikobakterijos negalėtų paplisti. Pasitaiko ir odos TBC atvejų. Todėl, jeigu ant kojos susiformavo kažkoks randas, dermatologai turėtų atlikti tyrimus, kad įsitikintų, ar tai – ne TBC.

– Kokios pagrindinės TBC gydymo problemos?

– Viena iš problemų – dalis žmonių neina pas gydytojus dėl esamų nusiskundimų, dėl to TBC ilgai nenustatoma, ji tampa atvira, užkrečiama. Kita problema – sergant TBC, krūtinės ląstos rentgenograma dažnai nerodo jokių specifinių požymių. Atrodo, kad žmogus serga plaučių uždegimu, ir tiek. Specifinius TBC požymius galima pamatyti tik skyrus ir atlikus bakteriologinį tyrimą. Norėtųsi, kad visiems asmenims, kuriems diagnozuojamas plaučių uždegimas, būtų skiriama TBC bakteriologinė diagnostika. Jei gydytojai tokio tyrimo neskiria, žmogus gali pats jo paprašyti. Ypač tais atvejais, kai šeimoje būta TBC atvejų.

Be to, jauni gydytojai nesirenka dirbti TBC gydymo srityje, rajonuose itin trūksta specialistų. Todėl šeimos gydytojų uždavinys yra labai anksti įtarti TBC ir nusiųsti tokį žmogų pas gydytoją specialistą, kad ir kur jis būtų, ar vietoje, ar toliau esančioje gydymo įstaigoje. Šeimos gydytojo pareiga įtarti šią baisią ligą, o ligonio pareiga – gydytis. Ne tik tam, kad išsaugotų savo sveikatą, bet ir kad neužkrėstų kitų.

Tęsiama protrūkio Radviliškyje epidemiologinė priežiūra

Sausio mėnesį Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje nustatytas trečiasis atviros TBC atvejis. Kaip informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), visi trys asmenys, kuriems nustatyta TBC, šiuo metu yra gydomi. NVSC tęsia šio protrūkio epidemiologinę priežiūrą.

Dėl TBC turėtų būti patikrinta visa gimnazijos bendruomenė. 600 žmonių ištirta anksčiau, praėjusią savaitę turėjo būti ištirti dar apie 500 žmonių.

„Pagal sudarytą grafiką, atliekami tuberkulino mėginiai 473 gimnazijos moksleiviams (įodiniai alerginiai mėginiai dilbio srityje, kurie bus vertinami po 2–3 parų). Jeigu bus nustatyta teigiamų reakcijų (paraudimo, papulės skersmuo per 6 mm), mokiniai bus siunčiami gydytojo pulmonologo konsultacijai. Moksleiviai, turintys aštuoniolika metų ir daugiau, bus tiriami ne tuberkulino mėginiais, o atliekant plaučių rentgenologinį tyrimą. Taip pat tiriami ir gimnazijos darbuotojai, kurie nebuvo tirti 2022 m. spalio mėn.–2023 m. sausio mėn. Iš viso rentgenologiškai pasitikrinti turėtų 68 darbuotojai ir 15 moksleivių“, – informavo NVSC Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Edita Satkevičienė.

Šių tyrimų atsakymai turėtų paaiškėti artimiausiomis dienomis.

NVSC primena, kokių priemonių imamasi, nustačius atvirą TBC formą: ligonis yra izoliuojamas ir gydomas ligoninėje, iki kol jis tampa neužkrečiamas. Visi artimai sąlytį su ligoniu turėję asmenys yra tikrinami profilaktiškai, suaugusiesiems atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, vaikams – tuberkulino mėginys.

„Taip pat reikėtų nepamiršti ir kitų prevencijos priemonių – kuo dažniau vėdinti patalpas, kad jose būtų užtikrintas šviežio oro judėjimas, stiprintis imunitetą (visavertė mityba, fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimas, žalingų įpročių vengimas), kosėjimo etiketas (kosėjant ar čiaudint rekomenduojama užsidengti burną ir nosį servetėle, jei nėra servetėlės, burną rekomenduojama užsidengti alkūne ir kosėti į alkūnės vidinį linkį)“, – gyventojams pataria NVSC atstovai.

Siekiant išsiaiškinti vaikų užsikrėtimą tuberkulioze, Lietuvoje teisės aktų nustatyta tvarka atliekami tuberkulino mėginiai vaikams prieš pradedant lankyti mokyklą (šešerių ar septynerių metų amžiaus) ir rizikos grupių vaikams. Jeigu vaikas priskirtas rizikos grupei (turėjęs kontaktą su sergančiu tuberkulioze, nevakcinuotas nuo tuberkuliozės, dažai serga peršalimo ligomis, sergantys lėtinėmis ligomis ir t. t.), tuberkulino mėginiai turi būti atliekami kasmet, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus. Dėl tuberkulino mėginių atlikimo tėvai turi kreiptis į savo vaiko šeimos gydytoją.