KARDIOCHIRURGAS J. BRĖDIKIS: NAUJAIS PRIETAISAIS ŽMONĖS GYDYSIS PATYS

Vienas garsiausių Lietuvos kardiochirurgų profesorius Jurgis Brėdikis, puikiai besijaučiantis po pavasarį jam atliktos sudėtingos širdies operacijos, prognozuoja, kad ateityje daug vietos užims savigyda, paremta moderniosiomis technologijomis.

– Gydydamas ligonius, išgelbėjęs daugybės jų gyvybę, per 87-erius savo gyvenimo metus niekada nesiskundėte sveikata, bet neseniai buvote tapęs savo mokinių pacientu. Kaip jaučiatės?

– Kovo mėnesį profesorius Rimantas Benetis mano susidėvėjusį aortos vožtuvą pakeitė dirbtiniu – kiaulės vožtuvu. Jokių komplikacijų nepatyriau, viskas puiku, nieko kiauliško nejaučiu.

– Yra sakoma, kad sveikti padeda optimizmas ir humoro jausmas. Prašyčiau pakomentuoti tai, kas jums atlikta.

– Sutrikus širdies vožtuvo veiklai, korekcijos atliekamos jau gana seniai. Pirmiausia būdavo išplečiama susiaurėjusi vožtuvo anga. Kaune pirmą tokią operaciją, išplečiant dvivartį vožtuvą, teko atlikti man 1958 m. Vėliau buvo pradėti gaminti mechaniniai vožtuvo protezai iš plastiko ir metalo. Jais keičiami žmogaus širdies vožtuvai. Tam, kad nesusidarytų kraujo krešuliai, tenka nuolat vartoti vaistus – antikoaguliantus. Jie sukelia problemų kontroliuojant kraujo krešumą. Pasitaiko ir komplikacijų.

Ne taip seniai pradėti naudoti biologiniai vožtuvai. Pasirodo, mums artimiausi ir labiausiai tinka kiaulės širdies vožtuvai. Išmokta juos paruošti implantavimui, jie, skirtingai nei žmogaus donoro organai, recipientui nesukelia atmetimo reakcijos. Kiaulės auginamos specialiai šiam tikslui, ligoniui nereikia vartoti antikoaguliantų – užtenka aspirino.

Tokias operacijas daryti pradėjo profesorius Rimantas Benetis. Dabar jos tapo kasdienėmis, nors pagrindinis profesoriaus principas – jei įmanoma, išsaugoti vožtuvą, atlikti tik jo plastiką.

Pasirodo, mums labiausiai tinka kiaulės širdies vožtuvai.

– Pradėjęs širdies vožtuvų operacijas turbūt nebūtumėte patikėjęs pranašais, kad jūsų mokiniai tokią atliks jums?

– Tuomet, 1958-aisiais, apie tai tikrai negalvojau. Kai pradėjau taikyti ligoniams elektrinę stimuliaciją, toptelėjo mintis, kaip būtų, jei to reikėtų man pačiam. Kol kas nereikia. Prieš man pavasarį atliktą operaciją jaučiau įtampą, nes žinojau, kaip viskas vyksta. R.Benetis prisipažino, kad ir jis jautė labai didelę atsakomybę operuodamas savo mokytoją.

– Ar dabar jums tenka vartoti kokių nors vaistų?

– Nemėgstu vaistų. Nuolat vartoju tik aspiriną ir kalį.

– Vadinasi, esate sveikas? Kokia jūsų dienotvarkė?

– Laisvo laiko faktiškai neturiu. Rytą atsikėlęs sėdu prie knygos "Kitokiu žvilgsniu" antrosios dalies. Ją rašant tenka nemažai perskaityti. Rašyti mane skatina tai, kad ši knyga sulaukė didelio skaitytojų dėmėsio, jau antrus metus yra skaitomiausių dešimtuke. Dažnai susitinku su skaitytojais, žinau, kas juos domina. Skaityti paskaitų gaunu galybę pakvietimų iš visos Lietuvos. Smagu, kad galiu dalytis savo žiniomis.

– Nemokate tausoti savo jėgų, ilsėtis?

– Na, poilsiui pasižiūriu krepšinį. Dabar tai jau tikrai Lietuvą galima laikyti krepšinio šalimi, nes gana aukštą lygį krepšinis pasiekė ne tik Kaune ir Vilniuje. Norėtųsi, kad ir moterų krepšinis patobulėtų.

Mane, kaunietį, maloniai nuteikia tai, kad miestas tvarkosi. Atnaujinamos ne tik gatvės ir požeminiai tinklai. Kiemas, kuriame gyvenu, buvo baisiai duobėtas, o jame parkuojama apie šimtas automobilių. Dabar duobių neliko, kiemsargiai kiemą rūpestingai iššluoja. Greta, Maironio gatvės ir Karaliaus Mindaugo prospekto sandūroje, sutvarkyta pavojinga sankryža, saugiai galima patekti į puikią Nemuno salą. Tik, va, pasivaikščiojus čia trūksta patogių, su atrama, suoliukų prisėsti ir pailsėti. Tikiuosi, kad pavasarį jų bus pastatyta.

Malonu matyti naujas statybas. Atrodo, kad ir Kęstučio gatvėje, už Kamerinio teatro, reikia naujo pastato ar automobilių stovėjimo aikštelės. Dabar už neišvaizdžios tvoros matyti kažkoks senas nenaudojamas pastatas ir kažkokie įrenginiai, nesiderinantys su miesto centro įvaizdžiu.

– Esate ne tik aktyvus kaunietis, miesto patriotas, bet ir daugybės gydymo metodų novatorius, dirbote diplomatu  ir sveikatos apsaugos ministru. Kaip vertinate šiandienę mediciną?

– Apie tai, ką reikia "operuoti", neverta kalbėti. Gerai, jei nauja valdžia daug dėmesio skirs žmonių sveikatos saugojimui. O medicinos laukia nauji iššūkiai, susiję su holistiniais principais pagrįsta energine informacine medicina. Jau pats laikas apie tai galvoti.

Pirmiausia reikia rengti ateities gydytojus ir visus medikus. Ateityje naudosimės dar tobulesnėmis diagnostikai ir gydymui skirtomis technologijomis, dar galingesniais vaistais. Drįstu prognozuoti, kad esminė kryptis bus savigydos ir vadinamosios papildomos bei alternatyvios natūralios medicinos plėtra. Žmonės turės prietaisus, generuojančius sveikatinančius virpesių dažnius, kuriais galės pašalinti skausmą, stresą, nuovargį, blogas emocijas. Tokie prietaisai paplis taip, kaip dabar paplitę mobilieji telefonai. Dėl to gerokai sumažės ligonių, besikreipiančių į gydytojus, ir jų bei poliklinikų, reikės mažiau ligoninių.

– Sakoma, kad metai yra turtas. Jūsų sukauptas turtas – labai labai didelis. Ar dėl to jaučiatės laimingas?

– Laimę suteikia galimybė dalytis savo žiniomis ir patirtimi.