KARŠTIS IR SPORTAS: AR TAI SUDERINAMA?

Ar sveika mankštintis karštą vasaros dieną? Ar gerai sėsti ant dviračio ir sukarti dešimtis kilometrų iki tol nesportavus? „Viskas tinka, tik svarbu įvertinti savo galimybes“, – pataria sporto medicinos specialistas, Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas.

– Dienomis, kai karštis termometre pasiekia 30 laipsnių padalą, judėti tampa sunku, o kai kas sportuoja. Ar tai nekenkia sveikatai?

– Vasarą sportuoti būtina. Tačiau reikia įvertinti ir sveikatos būklę, ir orą. Jei oras sausas ir karštas – nieko blogo. Tokiu oru sportuoti yra lengviau, nei esant karštam ir drėgnam orui.

Tvankuma didina riziką gauti šilumos smūgį. Reikia atkreipti dėmesį į skysčių balansą, ligas, jei sergama cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai yra svarbu ne tik sportuojant, bet ir dirbant kaitrią dieną. Sportuojant reikia nepamiršti ir 10–15 minučių pertraukėlių.

– Kokią reikšmę sportuojant turi amžius? Ar vyresnio amžiaus žmogui nederėtų sportuoti mažiau nei jaunuoliui?

– Vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti negaliu, nes amžiaus limito nėra. Daug svarbiau atkreipti dėmesį į fizinę jėgą, kuri yra individuali. Kartais dvidešimtmetis yra silpnesnis ir mažiau pajėgus sportuoti nei, tarkim, šešiasdešimtmetis.

Amžius dažnai tampa ir pasiteisinimu, kai nenorima sportuoti, bet tai lemia tik fizinės jėgos. Vienam sunku užlipti į trečią namo aukštą, o kitam, jo bendraamžiui, užbėgti dar aukščiau – jokia problema.

Sportuoti gali kiekvienas, tik svarbu, kiek jis tam pasirengęs. Be to, būtina atskirti sportą nuo fizinio aktyvumo. Sportas – tai rezultatų siekimas, o fizinis aktyvumas yra reikalingas kraujotakai, sąnarių paslankumui pagerinti.

– Kokiu paros metu mankštintis sveikiausia?

– Vasarą saulėkaitoje prakaituoti tikrai negerai. Sportuoti geriausia ankstyvą rytą ar vėlyvą popietę. Manoma, kad geriausias laikas mankštintis – nuo 17 iki 19 val. Reikia atrasti tokią fizinę veiklą, kuri teikia malonumą, nes sportas per prievartą naudos neduos.

– Bene kiekvienas kaunietis turi dviratį ir mielai juo važinėja. Vis dėlto, ar važinėtis dviračiu yra tas pat, kaip bėgioti ar sparčiai eiti?

– Ėjimas, be abejo, yra lengviausiai prieinama ir natūraliausia fizinė veikla. Norint atsikratyti papildomų kilogramų, ėjimas turi būti intensyvus. Tokią fizinės veiklos rūšį rekomenduočiau labiau nei važiavimą dviračiu. Tereikia pasirinkti patogią aprangą ir avalynę.

– Galbūt šiaurietiškasis ėjimas būtų dar veiksmingesnis?

– Tai reikalauja žinių. Daugelis žmonių tiesiog velka lazdas. Tam, kad šiaurietiškasis ėjimas būtų veiksmingas, reikia bent keleto profesionalių treniruočių.

– Pastaruoju metu per Lietuvą nuvilnijo maratonų banga. Kokia jūsų nuomonė apie šią fizinę veiklą?

– Jei nubėgi daugiau nei 25 kilometrus per savaitę, tai darai tikrai ne dėl savo sveikatos. Be abejo, bėgioti yra sveika, bet pernelyg dideli krūviai sveikatos tikrai neprideda.

– Kai kurie iš mūsų ir vasarą renkasi ne sportą lauke, juolab kai karšta, o sporto klubus, kur oras vėsinamas kondicionieriais. Kaip geriau?

– Kiekvienas turi teisę rinktis. Aerobikai ar jogai reikalinga muzika, salė, specialios priemonės. Jei lauke labai karšta ir žmogus turi tik kelias valandas sportuoti, sporto klubas gali būti geras pasirinkimas, bet aš labiau vertinu natūralias sąlygas, todėl vasaros pranašumus reikia išnaudoti ir sportuoti lauke.

Kalbant apie kondicionierių, tai yra komforto suteikianti priemonė, tačiau jei ji yra naudojama netinkamai ar po žiemos, kai buvo nenaudojama, nepatikrinama, neišvaloma, gali sukelti daug sveikatos problemų.

– Atostogaudami turime galimybę ir išbandyti ekstremalų sportą, kuriam dažnai būname nepasirengę fiziškai.

– Jei tik nepervertiname savo fizinių galimybių, tai nėra blogai. Reikia prisiminti ir tai, kad visada yra pradedančiųjų grupių, ne tik profesionalų. Ekstremalus sportas nėra blogas dalykas, bet ir čia reikia objektyviai vertinti savo jėgas.