Kova su onkologine liga: svarbiausia – pacientas ir komandinis darbas | KaunoDiena.lt

KOVA SU ONKOLOGINE LIGA: SVARBIAUSIA – PACIENTAS IR KOMANDINIS DARBAS

Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai įspėja – onkologiniai susirgimai plinta lyg epidemija ir grasina vis jaunesniems žmonėms. Nepaisant šiurpios statistikos, diagnozuojant piktybinę ligą ir kovojant su ja, pasitelkiami modernūs ir vis geresnių rezultatų atnešantys ginklai.

Kertinė ašis – pacientas

Klaipėdos universitetinė ligoninė paslaugas, susijusias su onkologija, teikia visam Vakarų Lietuvos regionui. Po vienu stogu – gausus būrys įvairių sričių specialistų, moderni įranga ir reikiamų tyrimų pasiūla. Onkologinių susirgimų kompleksinė diagnostika ir gydymas šiuolaikinėmis priemonėmis ir yra viena prioritetinių ligoninės sričių.

Onkologinę pagalbą sudaro ankstyva ir tiksli diagnostika, kokybiškos gydymo paslaugos, pasitelkiant kvalifikuotus įvairaus profilio specialistus ir modernią įrangą.

Ligoninė turi išskirtinę vėžio gydymo taktiką – kiekvieną savaitę vyksta įvairių specialybių gydytojų pasitarimai – multidisciplininiai konsiliumai.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas Alvydas Česas tvirtino, kad, diagnozuojant ir gydant onkologinius susirgimus, kertinė ašis yra pacientas.

"Svarbiausia – ligonio interesai. Ligoninės medikų pripažinimą rodo vis didėjantis pacientų srautas. Žmonės pas mus atvyksta ne tik iš visos Vakarų Lietuvos, bet ir didžiųjų šalies miestų. Kompleksinis atsakingas požiūris į onkologiją ir lemia, kad pasiekiame gerų gydymo rezultatų", – teigė A.Česas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas valdymui ir kokybei Virgilijus Vanagas akcentavo, kad A.Česas ir onkologai subūrė su onkologiniais susirgimais kovojančią komandą, ne tik demonstruoja aukštą onkologijos srities kompetenciją, bet ir ją derinančią su puikiomis vadybos žiniomis.

"Kalbant apie mediciną, dažnai medikas – puikus, bet tai dar nereiškia, kad jis bus toks pat geras vadybininkas. Ligoninei labai svarbu turėti žmogų, gebantį būti plataus konteksto strategu, darantį įtaką nacionaliniams procesams", – kalbėjo V.Vanagas.

Dėmesys – krūtų onkologijai

Šiuo metu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje stiprinamas Krūtų chirurgijos sektoriaus, kuriame ir diagnozuojamas bei gydomas krūties vėžys, darbas.

Krūtų chirurgijos sektoriuje, kuriam vadovauja chirurgas onkologas Donatas Petrauskas, chirurgai atlieka tiek neapčiuopiamų krūties navikų operacijas, tiek krūtį tausojančias, tiek krūties šalinimo ir krūties atkūrimo operacijas.

Moterims siūlomi modernūs molekuliniai tyrimai, kurie būtini ankstyvai diagnostikai ir ligos progresavimo tikimybei nustatyti. Navikiniame audinyje tiriami specifiniai molekuliniai, genetiniai žymenys, kurie gydytojams padeda įvertinti ligos piktybiškumą ir parinkti optimalų gydymą.

Įtarus paveldimą vėžio sindromą, pacientė siunčiama genetiniams tyrimams ir genetiko konsultacijai.

Daug informacijos medikams suteikia ir Branduolinės diagnostikos skyriuje taikomi šiuolaikiniai neinvaziniai ir skausmo nesukeliantys tyrimų metodai.

Krūtį tausojančios operacijos ir po to taikomas gydymas spinduliais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sergančiosioms ankstyvų stadijų vėžiu jau tapo gydymo standartu, kuris neretai yra ir alternatyva krūties pašalinimui.

Branduolinės medicinos centre pacientės gydomos naujausia šiuolaikine spindulinio gydymo įranga. Tobulėjančios spindulinio gydymo technologijos leidžia saugiai, nepažeidžiant šalia naviko esančių sveikų audinių ir organų, padėti vėžiu sergančioms pacientėms.

Padeda pasmerktiesiems

Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjo medicinos mokslų daktaro Algirdo Šlepavičius teigimu, onkologinių pacientų chirurginiam gydymui stengiamasi taikyti minimaliai invazinius metodus – laparoskopinę chirurgiją.

"Ligoninėje laparoskopiškai galime operuoti visus pilvo organus, pradedant skrandžiu ar blužnimi ir baigiant storąja žarna bei antinksčiais. Taip pat atliekame laparoskopines kepenų rezekcijas. Esame ir minimaliai invazinių kasos operacijų pradininkai Lietuvoje. Laparoskopinės pilvo organų operacijos, jei tik liga nėra išplitusi, jau tapo mūsų kasdienybe", – pasakojo A.Šlepavičius.

Anot jo, dar kiti gydymo metodai taikomi pažengusiems onkologiniams susirgimams gydyti.

"Šiais atvejais minimaliai invazinė chirurgija nėra įmanoma. Prieš 20 metų atlikus operaciją ir radus metastazių pilve, belikdavo užsiūti pjūvį ir išsiųsti pacientą numirti. Dabar laikai pasikeitė. Ligoninėje pradėta atlikti citoredukcines operacijas ir taikyti intraoperacinės pilvaplėvės chemoterapiją. Minėtu metodu gydant pirminį pilvaplėvės vėžį (mezoteliomą, pseudomiksomą), turime sukaupę didžiausią patirtį šalyje. Pernai mums ligonius siuntė net Nacionalinis vėžio institutas", – pasiekimus vardijo pašnekovas.

Anot jo, daug naudos atneša ir galimybė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje į pagalbą pasitelkti kitų sričių chirurgus.

"Dalis onkologinių ligonių anksčiau buvo pasmerkti žūčiai, o dabar, taikant šiuolaikiškus gydymo metodus, galime pailginti jų gyvenimą ir pagerinti jo kokybę. Be to, džiaugiamės efektyviai įsilieję į ligonėje vykstančius multidisciplininius konsiliumus, kurių metu, padedant kolegoms, galime rasti labiausiai pacientui tinkamus gydymo būdus", – tikino A.Šlepavičius.

Leidžia išsaugoti sveikus audinius

Klaipėdos universitetinės ligoninės Branduolinės medicinos centro vadovė medicinos mokslų daktarė Aista Plieskienė priminė, kad 2010 m. Vakarų Lietuvos regiono gyventojams pradėtos teikti šiuolaikinės onkologinės radioterapijos paslaugos. 2013 m. ligoninė pirmoji Lietuvoje pradėjo tai¬kyti vieną inovatyviausių rotacinės moduliuojamo intensyvumo radioterapijos metodą (VMAT).

Naujos kartos trimatė spindulinė terapija švitinant pacientų navikus šiandien medikams leidžia išsaugoti greta esančius sveikus organizmo au¬di¬nius. Šis gydymo metodas jau tapo ligoninės spindulinės praktikos kasdienybe, o pacientams leidžia suteikti daugiau ateities alternatyvų.

Klaipėdoje universitetinėje ligoninėje vis plačiau pritaikomas ne tik ertminis, bet ir intersticinis brachiterapijos metodas.

"Kovoti su vėžiu mums padeda multidisciplininės komandos darbas. Tai, kad ji darniai vykdo veiklą jau daug metų, nulemia dar geresnius gydymo rezultatus. Kai į vieną būrį susirenka asmenys, atstovaujantys savo kuruojamą sritį, pacientui, į kurį žiūrima individualiai, pasiūlomas geriausias ir jam labiausiai tinkamas pagalbos planas", – kalbėjo A.Plieskienė.

Šiuo metu vykdomi individualaus radiojautrio tyrimai onkologams ateityje leis labiau individualizuoti piktybinių navikų radioterapinį gydymą, o tai padės išvengti sunkesnių šalutinių poveikių.

"Tiksliau nustatysime naviko išplitimo ribas, galėsime realizuoti didesnę suminę spindulių dozę. Gydymo rezultatai gerės, o sveiki audiniai bus dar labiau apsaugoti. Bet svarbiausia, kad atsiras vis daugiau galimybių sunaikinti ne tik patį naviką, bet ir pavienes metastazes kituose organuose", – numatė Branduolinės medicinos centro vadovė.

A.Plieskienė atskleidė, kad šiuo metu tyrinėjami ir pacientų limfocitų chromosomų pokyčiai po spindulinės terapijos procedūrų. Pašnekovė vylėsi, kad ateityje tai padės atskleisti sąsajas tarp chromosomų pažaidų ir spindulinių reakcijų.

Šalina laparoskopiškai

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sutelkta ir viso Klaipėdos krašto onkologinė tarnyba, susijusi su urologijos sritimi.

"Dažniausiai urologams tenka kovoti su trimis pagrindinėmis onkologinėmis ligomis – inkstų, prostatos ir šlapimo pūslės vėžiu. Didžiausią dalį sudaro prostatos vėžiu sergantys vyrai. Po šiuo pavadinimu slepiasi kelios skirtingos klinikinės eigos ligos, tad kiekvieną jų reikia mokėti diagnozuoti ir sėkmingai gydyti. Vienais atvejais užtenka patologiją tik stebėti, kitais prireikia radikalesnių priemonių", – kalbėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas Raimundas Venckus.

Anot jo, ligoninės onkologinėje poliklinikoje pacientai, sergantys šlapimo pūslės vėžiu, kuris linkęs atsinaujinti, yra nuolat stebimi. Esant agresyviam šlapimo pūslės vėžio atvejui, šalinama visa šlapimo pūslė.

"Esame vieninteliai Klaipėdos krašte, kurie laparoskopiškai galime operuoti inkstų auglius. Mažai invazyviu būdu turime galimybę pašalinti dalį arba visą inkstą. Tokios operacijos jau yra tapusios aukso standartu", – teigė R.Venckus.

Onkologija nėra tik navikas

Ligoninėje taip pat atliekamos galvos smegenų, stuburo, nugaros smegenų ir periferinių nervų auglių operacijos.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos gydytojas neurologas medicinos mokslų daktaras Kęstutis Jacikevičius tvirtino, kad nėra nė vienos su neurochirurgija susijusios onkologinės patologijos, kurio techniškai ligoninėje nebūtų galima operuoti.

"Onkologinių ligonių Neurochirurgijos klinikoje sulaukiame vis daugiau. Jie sudaro didelę dalį mūsų operuojamų pacientų. Vis dažniau neurochirurgijoje taikome mažai invazyvius metodus. Dažniausiai, pasitelkdami šį būdą, atliekame neuroendoskopines smegenų skilvelių navikų, kaukolės pamato navikų operacijas. Navikai ne tik pašalinami, pasiekiama ir gerų funkcinių rezultatų. Dėl intraoperacinių technologijų, geros diagnostikos ir modernių vizualizavimo priemonių operacijos metu galime dar geriau padėti pacientui, o vėliau jį perduoti į onkologų rankas", – kalbėjo K.Jacikevičius.

Anot gydytojo neurochirurgo, kai navikas išplitęs, paciento gydymo planas kuriamas padedant kitiems ligoninės medikams. Kartais tokiam pacientui geriau tinka spindulinė ar chemoterapinė pagalba.

"Onkologija nėra vien tik navikas, bet ir jo staiga sukeltos komplikacijos. Reaguoti į tokias situacijas turime operatyviai, pasitelkdami kitų sričių kolegų pagalbą", – tikino pašnekovas.

Melanomų – vis daugiau

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra stipriausias Vakarų Lietuvoje odos ir paodės susirgimų gydymo centras. Pastaraisiais metais jame sparčiai vystoma dermatoonkologijos sritis.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovės bei Odos-venerinių ligų poskyrio vedėjos gydytojos dermatovenerologės Jolantos Česienės teigimu, statistika rodo, kad melanoma – didžiausią mirtingumą sukeliantis odos vėžys, be to, ji yra ir dažniausias onkologinis susirgimas.

Ligoninėje taip pat gydomi kiti odos onkologiniai susirgimai – bazoceliulinė karcinoma, plokščialąstelinė karcinoma, Merkel karcinoma, ikivėžinės patologijos.

"Dermatologo funkcija – laiku pastebėti ir diagnozuoti susirgimus. Nustačius melanomą ar kitą odos vėžio ligą, paciento ligos atvejis pristatomas multidisciplininiame konsiliume, kur kartu su dermatologais, chirurgais, onkologais chemoterapeutais, radiologais, onkologais radioterapeutais, plastikos chirurgais aptariamas gydymo planas", – teigė J.Česienė.

Anot jos, naujausios diagnostinės priemonės, taikomos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, leidžia anksti užkirsti kelią melanomai ar kitos rūšies odos vėžiui.

"Klaipėdos universitetinė ligoninė yra lyderė Lietuvoje, kai melanomos operacijos metu, po detalaus patologų, onkologų, chirurgų aptarimo, didelės rizikos melanoma sergantiems pacientams atliekama sarginio limfinio mazgo biopsija, panaudojant radioizotopus ir branduolinės medicinos technologiją. Pastaroji Vakarų Lietuvoje yra tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje", – kalbėjo gydytoja J.Česienė.

Taiko modernų gydymą

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje reikšmingą darbą, diagnozuojant ir gydant onkologinius susirgimus, atlieka invazinės radiologijos specialistai. Jų pagalbos prireikia, kai ligos negalima įveikti radikaliais metodais, bet ją siekiama kontroliuoti ilgus metus.

Vienas sėkmingai taikomų invazinės radiologijos specialistų metodų – transarterinė navikinio židinio chemoembolizacija. Šis gydymo būdas skiriamas ligoniams, sergantiems pirminiu kepenų vėžiu, kuriems dėl ligos išplitimo negalima radikaliai pašalinti kepenų naviko chirurginiu būdu ar atlikti kepenų persodinimo operacijos.

Atliekant procedūrą, per kirkšnį specialiu kateteriu patenkama į metastazės vietą, tada, nustačius angiografinį režimą, suleidžiamas kontrastas, sudarantis sąlygas pamatyti, kaip auglys maitinamas iš kraujagyslių. Vėliau į naviko pažeistą vietą sušvirkščiamos su chemoterapiniu vaistu maišytos specialios mikrosferos, uždarančios kraujotaką. Bėgant laikui, tirpdamos mikrosferos atpalaiduoja chemoterapinį vaistą, kuris tiesiogiai slopina naviką.

Šis metodas neprilygsta operacijai, bet gali pailginti paciento gyvenimą ir kontroliuoti ligą be žymesnio poveikio visam paciento organizmui.

Individualus požiūris

Apie 80 proc. Klaipėdos universitetinės ligoninės krūtinės chirurgijos pacientų sudaro sergantieji onkologinėmis plaučių, tarpuplaučio, stemplės, kaklo, krūtinės sienos ir kitų organų ligomis. Nemenkas iššūkis ligoninės gydytojams – ir plaučių vėžys, kuriuo serga vis daugiau žmonių.

"Plaučių vėžys tampa priklausomas nuo galingos ligoninės molekulinės ir genetinės laboratorijos bei diagnostikos. Operatyviai nustatomos įvairios plaučių vėžio formos, kurių gydymas gali būti labai skirtingas. Turime galimybes į kiekvieną pacientą žiūrėti individualiai ir pritaikyti tai, kad jam tinka labiausiai. Didelį darbą atlieka ir krūtinės ląstos chirurgų komandą, galinti atlikti ir radikalias, ir itin retas paciento gyvenimo kokybę pagerinančias operacijas", – pasakojo A.Česas.

Ligoninėje didelį darbą atlieka ir ginekologų komanda, glaudžiai bendradarbiaujanti su vidaus ligų chirurgais ir siekianti vieno tikslo – padėti onkologine liga sergančiam pacientui.

Su onkologiniais susirgimais puikiai tvarkosi ir Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrius, kuris yra vienintelis Vakarų Lietuvoje, operuojantis galvos ir kaklo navikus.

Užbėgti už akių vėžiui padeda ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje genetinius tyrimus atliekantis Molekulinės diagnostikos skyrius, vadovaujamas medicinos mokslų daktarės docentės Jūratės Kasnauskienės.

Didelį darbą, padedant onkologiniams ligoniams, atlieka patyrusios slaugos, anesteziologų-reanimatologų, patologų komandos.

Aukšto lygio medicinos kultūra

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje platus paslaugų spektras teikiamas ir tiems onkologiniams pacientams, kurių išgelbėti jau nebegalima.

Po vienu stogu dirba gausus būrys paliatyvios pagalbos, palaikomojo gydymo, slaugos specialistų, veikia Skausmo klinika. Nuo šių metų ligoninėje nuolat dirba kapelionas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės pacientams ar jų artimiesiems, pirmą kartą susiduriantiems su vėžiu, priimti šią žinią padės visada netoliese būsiantis klinikinis psichologas, psichiatras. Esant sudėtingai situacijai, psichologas gali dalyvauti net pirminės konsultacijos pas onkologą metu.

"Visi šie dalykai ir sudaro Vakarų Lietuvos regiono medicinos kultūrą, kuria tradicijas", – tikino Branduolinės medicinos centro vadovė A.Plieskienė. Ji atkreipė dėmesį, kad apskritai anksčiau žmogus, sergantis vėžiu, patekdavo į socialinę atskirtį, nebesijausdavo pilnavertis.

"Gyvenimas su onkologinė liga – ne nuosprendis. Kai kurios rūšys gali būti kontroliuojamos dešimtmečius. Matome daug žmonių, kurie net ir sirgdami yra aktyvūs", – tvirtino pašnekovė.

Valdyti vis didėjančius pacientų srautus nėra lengvas darbas, tačiau Klaipėdos universitetinė ligoninė greitai reaguoja į šiuos iššūkius, joje įdiegtas ir vadinamasis žaliasis koridorius.

"Sistema – paprasta. Žmogus, kuriam pirmą kartą nustatyta onkologinė liga, užsiregistravęs ligoninės internetinėje pacientų registravimo sistemoje, vos per kelias dienas pateks į gydytojo onkologo rankas, kuris pasirūpins pacientu – jo ligos istoriją pristatys konsiliume, nukreips pas kitus specialistus. Vadinamasis žaliasis koridorius puikiai funkcionuoja ir suteikia galimybę operatyviau padėti pacientui", – pasakojo A.Česas.

Domisi rezidentai

Žvelgiant per onkologijos prizmę, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje didelis dėmesys skiriamas patirčiai įgyti, kaupti ar ja dalytis.

Pirmą kartą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo suorganizuoti puikių atsiliepimų sulaukę nacionaliniai tobulinimosi kursai, dedikuoti sarginio limfmazgio biopsijai. Tą kartą jie buvo skirti besidomintiesiems melanomos diagnoze.

"Minėtų procedūrų veikiausiai esame atlikę daugiausiai Lietuvoje, tad galėjome pasidalyti patirtimi. Šie kursai – mokslinio ir švietėjiško darbo, kurį atlieka ligoninės onkologų ir dermatologų komanda, pradžia. Ateityje turėtų prisijungti ir chirurgai", – pasakojo A.Česas.

Klaipėdos universitetinę ligoninę pamėgę ir medicinos studijų rezidentai, kurių kiekvienais metais atvyksta vis daugiau. Dalis jų pasilieka ir nuolatiniam darbui.

"Vadinasi, ligoninė yra patraukli vieta ne tik dėl pasiekimų, technologijų, bet ir dėl žmogiškųjų išteklių, galimybės bendradarbiauti, semtis patirties", – tvirtino A.Česas.

Klaipėdos universitetinė ligoninės specialistai prisideda ir prie Klaipėdos universitete ruošiamų radiologijos technologų mokymo. Šios srities bakalauro diplomą galima įgyti tik uostamiestyje.

Ligoninėje vyksta aktyvus mokymas – pradedant studentais ir rezidentais, baigiant organizuojamais kvalifikacijos kėlimo kursais, mokslinėmis konferencijomis.

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai, kurių nemažai yra įgiję medicinos mokslų daktaro laipsnį, publikuoja mokslinius straipsnius ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, vyksta stažuotis, semtis patirties.

"Svarbiausia, kad ligoninės administracija, vadovybė, klinikų vadovai, departamentų, skyrių vedėjai dirbtų išvien. Tam, kad pasiektume rezultatų, turime būti viena komanda. Ateityje ligoninėje bus įgyvendinta ir dar daugiau projektų, vizijų. Perspektyvos – dar daugiau žadančios. Su onkologine liga susidūrusiems ar ją dar tik įtariantiems pacientams tereikia žinoti, kad yra laukiami Klaipėdos universitetinėje ligoninėje", – akcentavo A.Česas.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Renata Čėsnienė

Lenkiuos pries Cesa ir jo komanda ! Pries 10 metu jo deka musu brangi mamyte laimejo laiko , galejom pabut kartu ilgiau nei prognozavo liga nustate medikai .

ATA

Nepasitikiu Cesu. Kiek pinigu jam sukista del tevo, o rezultata tai zinojo, kad nebus kito....

SUSIJUSIOS NAUJIENOS