Kūne apsigyvenusius išgyvenimus išlaisvina šokis | KaunoDiena.lt

KŪNE APSIGYVENUSIUS IŠGYVENIMUS IŠLAISVINA ŠOKIS

Užgaulus žodis vaikystėje ar paauglystėje gali virsti sunkiai sutramdomais kilogramais, nusėdančiais ant kūno. Ne viena moteris yra susidūrusi: sportuoja, kontroliuoja, ką valgo ar net laikosi dietų, bet nepageidaujamas viršsvoris niekur nedingsta. Psichologė bei meno terapeutė tikina, kad kūno pokyčiai prasideda nuo mąstymo keitimo. O pokyčius prisišaukti padeda ir judesio-šokio terapija.

Per plauką nuo mirties

Žiūrint į 53 metų liekną, žaviai atrodančią psichologę ir meno terapeutę Jurgitą Dainauskaitę-Šileikienę sunku patikėti, kad beveik 20 metų ji buvo nuolatinė gydytojų pacientė, o sunki operacija vos per plauką nesibaigė mirtimi.

Jau keletą metų Jurgita gyvena be vaistų ir nesilankė jokioje gydymo įstaigoje. Palaikyti puikią savijautą ir svorį jai padeda judesio-šokio terapija, kurią atrado per skausmingus asmeninius išgyvenimus.

„Su onkologija susidūriau labai anksti. Buvau 17 metų, kai mane užauginusi močiutė mirė nuo kraujo vėžio. Netekau artimiausio žmogaus, tad onkologija siejosi su kažkuo labai baisiu. Šie ir kiti neigiami išgyvenimai kaupėsi nuo vaikystės. Dabar žinau, kad psichosomatika kyla nuo patirtų išgyvenimų“, - savo ligos istoriją pradeda pašnekovė.

Praėjus keleriems metams po močiutės mirties Jurgitai gydytojai aptiko gerybinius auglius. Jauna moteris vos prieš metus buvo susilaukusi dukters. Gydymas komplikavosi, prireikė operacijos, kuri vos nesibaigė mirtimi dėl kraujo užkrėtimo.

Po poros metų augliai vėl atsinaujino, tačiau juos pašalinus, situacija po kurio laiko vėl kartodavosi. Gydytojų pamokymai, ko Jurgita turėtų vengti, gerokai apribojo jaunos moters gyvenimą.

„Pradėjau visko bijoti, atrodydavo, kad liga bet kada gali atsinaujinti. Praktiškai save laidojau“, - apie beveik 20 metų trukusį gyvenimo etapą pasakojo psichologė.

Atsisakė operacijos

Beveik prieš 10 metų Jurgitai buvo paskirta gimdos šalinimo operacija. Užvėrusi gydytojos duris, moteris suprato, kad taip tęstis nebegali. Jau iki tol ji domėjosi, ką reiškia gydymas vaistais ir natūralūs organizmo resursai, padedantys sveikti, gilinosi į Rytų mediciną, pagalbą pasiūlė būsimas vyras bionergetikas.

Operacijos Jurgita atsisakė, o galiausiai užmiršo ir nuolatinius apsilankymus pas gydytojus.

„Koks tas stebuklingas receptas? Sužinojau ir supratau, iš kur atsiranda ligos. Jų priežastys buvo mano vaikystėje. Iš ten atėjo liūdesys, nuoskaudos. Net nežinojau, kad jų manyje tiek daug buvo prisikaupę. Mokydamasi Sankt Peterburge meno terapijos, sužinojau apie šokio terapiją, išgirdau apie psichikos ir kūno vientisumą“, - pasakojo pašnekovė.

Pasak J.Dainauskaitės-Šileikienės, vien įsisąmoninus praeities nuoskaudas, prasideda gijimo procesas, o pritaikius tam tikras metodikas, organizmas pats randa jėgų sveikti. Žinoma, po to dar laukia sunkus ir ilgas kelias, dirbant su savimi. Tačiau pastangos atsiperka – sveikata ir gyvenimo džiaugsmu.

Meno terapeutė tikina, kad dabar jai kūnas tarsi savotiškas žemėlapis, padedantis orientuotis, kokios bėdos kamuoja ją pačią ar pacientus. Kūno signalai išduoda apie patiriamą įtampą ar stresą, sufleruoja, ką reikėtų keisti.

Jurgita apgailestauja, kad jaunystėje jai niekas nepasiūlė kreiptis į psichologą, tik taikė drastiškus gydymo metodus. Dabar vis daugiau žmonių supranta, kad ligų ištakos - psichologinės.

Išsiveržia nuoskaudos

„Rusijoje sutikau žmonių, kurie jau žinojo: psichoterapija nesusieta su kūnu – nenaudinga. Sankt Peterburge apie kūno terapiją mokėmės trimis lygmenimis: sąmonė, pasąmonė ir kūnas. Tada susidomėjau šokio terapija. Per pirmą užsiėmimą, grojant muzikai, reikėjo šokti vienai prieš 20 žmonių. Tai prilygo katastrofai. Mano kūnas neklausė. Kažką išgyvendama sugebėjau pasivaikščioti po salę ir atsisėsti“, - tai prisimenanti psichologė dabar puikiai supranta į judesio-šokio terapiją ateinančius žmones.

Pirmą kartą jie dažniausiai jaučiasi nedrąsiai, stovi nuošalyje arba, atvirkščiai, įsivaizduoja, kad bus mokomi vos ne šokio žingsnelių. Išankstiniai lūkesčiai dažniausiai nepasitvirtina, o poveikis būna sunkiai nuspėjamas. Pavyzdžiui, kai kuriems dalyviams prasiveržia ilgai gniaužtos nuoskaudos, patirti emociniai išgyvenimai.

„Kai supratau, ką reiškia išjudėti, iššokti, tada atėjo suvokimas: vau, kiek daug mes galime su savo kūnu. Šokio terapijoje visada naudojamas ir koks nors piešimo metodas. Tai padeda išleisti, išreikšti, išstumti susikaupusias neigiamas emocijas, jausmus. Mus moko nuolat būti įsitempusiais, bet iš tikrųjų reikia išmokti tai paleisti, išmokti mylėti save. Be šito nepadės jokie vaistai“, - įsitikinusi meno terapeutė.

Pasak J.Dainauskaitės-Šileikienės, mūsų kūnas kaupia visas neigiamas patirtis, nesąmoningai užsikrautas pareigas, kurios neleidžia laisvai bei normaliai gyventi. Grįžti į praeities traumas būna sunku, todėl dažnas jas ignoruoja ir stengiasi nustumti į pasąmonę.

Įjungia „vidinį daktarą“

„Judesio-šokio terapija yra visiška saviraiška, tam nebūtina mokėti šokti. Kokia moteris bus sveika? Atsipalaidavusi. Neatsitiktinai jos lyginamos su mėnuliu ar vandeniu. Vanduo negali būtų įsitempęs. Šokis, judesys yra džiaugsmas, priešnuodis depresijai“, - pasakojo meno terapeutė.

Pašnekovė įsitikinusi, kad mūsų kūnas yra labai protingas ir, gydant jį, būtinas holistinis požiūris. Per šokį kūnas išsilaisvina, atsiranda natūralūs, prigimtiniai judesiai, padedantys išlaisvinti mintis bei mąstymą.

„Užtenka pakeisti požiūrį į kvėpavimą, išlaisvinti judesį, mintį ir vidinis mūsų daktaras jau gydo. Mes dažnai neišnaudojame savo vidinio daktaro resursų“, - mano Jurgita.

Kūnas nieko nepamiršta

J.Dainauskaitė-Šileikienė tikina, kad šokio terapija padeda atsikratyti viršsvorio. Pasak jos, viršsvoris yra gynybos , patirtų pažeminimų, užgauliojimų pasekmė.

Psichologė prisiminė pacientę, kuriai dėl didžiulių kaklo skausmų, nematydami kitos išeities, gydytojai pašalino kaklo raumenį. Per terapiją moteris prisiminė, kaip vaikystėje dėl stambaus kūno sudėjimo iš jos šaipydavosi mokytoja.

Paauglystėje dėl kilusios įtampos ir pykčio jai būdavo sunku pasukti kaklą, nes vis atrodydavo, kad už nugaros visi iš jos šaiposi. Stresą mergina malšindavo šveisdama konservų dėžutę po dėžutės, o aplinkinių nuostaba dėl tokio rajumo jai kėlė net pasitenkinimą.

„Viršsvoris yra dažna pasekmė stresų, vidinių išgyvenimų. Tam net nebūtina kokia nors psichologinė trauma, kaip skyrybos ar netektis. Užtenka frazės, kuri žmogui labai giliai įsminga. Žmogus susitapatina su tuo pasakymu, ir taip užsisuka ratas. Kaip tą svorį numesti? Atgaliniu būdu, grįžtant į to rato pradžią, nuo ko viskas ir prasidėjo. Kai moteris pamilsta save ir supranta, kokia ji nuostabi, kilogramai pradeda savaime tirpti“, - aiškino meno terapeutė.

Skaudina artimųjų frazės

Pasak J.Dainauskaitės-Šileikienės, alkoholizmas, persivalgymas, narkotikai – visos priklausomybės padeda naikinti įtampą. Valgydamas žmogus patiria tai, nuo ko jam pasidaro geriau.

Paklausta, ar šokio terapija padeda tirpdyti kilogramus, psichologė nusijuokė.

„Gražu žiūrėti į judantį žmogų. Net su viršsvoriu žmogus gali būti gražus ir žavingas. Žmogui skaudžiausia, kai jį uja arba užgaulioja artimiausi žmonės. Dėl mamos ar kito artimo žmogaus frazės, pavyzdžiui, „kokį didžiulį užpakalį užsiauginai“ paauglei gali atsirasti didžiuliai kompleksai. Pačius didžiausius skausmus sukelia mamos ar tėčio vertinimai“, - pasakojo pašnekovė.

Paauglystėje išgirstos artimųjų frazės apie kūno pokyčius gali tapti anoreksijos ar net nutukimo priežastimi.

Patogu vadovautis stereotipais

Perkopus 30 ar 40 metų dažnai susiduriama su viršsvorio problema. Tuomet konstatuojama, kad svoris auga arba juo sunkiau atsikratyti tampa dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos. Dietos ar sporto klubai taip pat ne visada gelbėja.

„Nepadeda, nes žmogus nekeičia mąstymo. Vadovautis stereotipais apie sulėtėjusią medžiagų apykaitą labai patogu. Taip save pateisini, ir nieko nedarai. Pavyzdžiui, dažna moteris bijo menopauzės. Aš nežinau, ką tai reiškia. Viską išjudu, iššoku“, - pasakojo pašnekovė.

„Kam reikalingas psichoterapeutas, jeigu šokti gali ir vienas namuose? Tobula, tegul tik moterys šoka, piešia, dainuoja, bet tai nebus terapija. Terapija ateina per pratimus, tikslingus judesius, iškalbėjimus“, - paaiškino psichologė.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS