LIGONIAMS REIKIA NEMOKAMO GYDYMO, GYDYTOJAMS – DIDESNIŲ ATLYGINIMŲ

Sveikatos draudimo įstatymo pataisos ir papildymas turėtų garantuoti daugiau gydymo procedūrų be priemokų, bet konkrečių pažadų sveikatos sistemos strategai, deja, vengia.

Be interpretacijų

Praėjusių metų pabaigoje Seimui priėmus Sveikatos draudimo įstatymo pataisas ir papildymą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šalies gyventojams žada daugiau nemokamų gydymo paslaugų.

Ar galime tikėtis, kad nebereikės primokėti už kai kuriuos tyrimus, reabilitacijos procedūras ir netgi operacijas, paaiškės, deja, ne anksčiau kaip po pusmečio: įstatymo pataisos įsigalios nuo 2019-ųjų liepos.

Iki to laiko būtina atlikti daug vadinamųjų namų darbų: įteisinti įstatymo įgyvendinamuosius aktus, sudaryti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetą. Būtent jis pagal nustatytus kriterijus siūlys įtraukti paslaugas į sąrašą tų, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Ministro A.Verygos nuomone, tai yra didelis žingsnis pirmyn, užtikrinantis didesnį sistemos skaidrumą ir būtinąsias paslaugas ligoniams.

"Sprendžiant, kokios gydymo paslaugos gali būti apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, bus vadovaujamasi Sveikatos draudimo įstatyme nustatytais kriterijais. Juk paslaugos turi būti apmokamos racionaliai ir vadovaujantis nustatytais standartais, nepaliekant vietos interpretacijoms", – ministras A.Veryga lyg ir kritikuoja dabartinę tvarką, kuri netenkina ir medikų bei jų pacientų.

Dalyvaus ir gydytojų pacientai

Valstybinė ligonių kasa turi ilgą sąrašą gydymo įstaigų teikiamų paslaugų, už kurias pacientai turi susimokėti patys. Pavyzdžiu gali būti skrandžio mažinimo operacijos, kurios iki šiol nelaikytinos gydomosiomis, arba pagalbinio apvaisinimo procedūros, už kurias poros, negalinčios susilaukti vaikų, už medikų paslaugas turėjo susimokėti iš savo kišenės, kol nebuvo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas.

Iki šiol PSDF lėšomis apmokamos gydymo paslaugos buvo įrašomos į sąrašą, kurį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir PSD tarybos nuomones. Įsigaliojus įstatymo pataisoms savo siūlymus galės teikti universitetų ligoninės ir sveikatos priežiūros specialistus vienijančios asociacijos, o pagrindinius sprendimus priims sveikatos apsaugos ministro patvirtintas dvylikos narių komitetas. Jis bus sudaromas iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), dviejų VLK, dviejų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM, dviejų universiteto ligoninių, dviejų gydytojams ir dviejų pacientams atstovaujančių organizacijų atstovų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitinkančių sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Komiteto nario kadencija – ketveri metai. Komiteto narius skirs sveikatos apsaugos ministras.

Daugiausia šansų – naujovėms

"Lietuva, kaip ir kiekviena valstybė, turi nuspręsti, ką ji kompensuoja ir ko ne. Tai, ką kompensuoja, turi būti nuspręsta demokratiniu būdu. Komitetas, sudarytas pariteto pagrindais, įvertins paslaugas ir pateiks sveikatos apsaugos ministrui savo sprendimą įtraukti ar neįtraukti jas į kompensuojamųjų PSDF lėšomis sąrašą. Jei siūlys įtraukti, nurodys, kokia prioriteto tvarka", – paaiškino sveikatos apsaugos ministro vyr. patarėjas Gintaras Kacevičius.

Jis pabrėžė, kad neabejotinai didžiausią tikimybę patekti į sąrašą turės naujos ar naujomis technologijomis pagrįstos paslaugos.

Į klausimą, galbūt pagaliau bus pripažinta alternatyvioji medicina, apie kurios įteisinimą jau ne kartą kalbėjo ir ministras A.Veryga, jo vyr. patarėjas G.Kacevičius oficialaus atsakymo nepateikė.

"Tai komiteto, kuris dar nesudarytas, vaidmuo. Aš, kaip pilietis, nemanau, kad Lietuva iš PSDF – mūsų visų bendrų lėšų – turėtų kompensuoti alternatyviosios medicinos paslaugas. Pirmiausia susitvarkykime tradicinę", – G.Kacevičius pabrėžė, kad būtina reglamentuoti netradicinės medicinos paslaugas, nes žmonės turi žinoti, pas ką eina gydytis, kokią kvalifikaciją ir įgaliojimų tas specialistas turi, ar jo teikiamos paslaugos saugios.

Tai, anot ministro patarėjo, yra svarbiausia, o kompensavimas iš PSDF – kas kita.

Valstybinė ligonių kasa turi ilgą sąrašą gydymo įstaigų teikiamų paslaugų, už kurias pacientai turi susimokėti patys.

Apie kaštų investavimo naudą

Lietuvos medikų sąjūdžio lyderis Vytautas Kasiulevičius, vertindamas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, viename socialinių tinklų primena lygiai prieš metus vykusio Sąjūdžio mitingo deklaracijos reikalavimus.

"Planuojant brangiųjų procedūrų diegimą, brangiųjų vaistų pirkimus, valstybės investicijų programą sveikatos priežiūroje, taip pat pertvarkant sveikatos priežiūros paslaugų tinklą, iki 2019 m. Lietuvoje turi būti įdiegta ir naudojama kaštų ir naudos analizės metodika, o sutaupytos lėšos turi būti nukreiptos paslaugų prieinamumui didinti", – cituoja V.Kasiulevičius ir pabrėžia, kad garsūs šalies ekonomistai akcentuoja būtent kaštus ir jų investavimo naudą.

Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga tvirtina, kad vertinant paslaugas bus atsižvelgiama į jų poveikį PSDF biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui ir į jų veiksmingumą, patvirtintą medicinos mokslo įrodymais.

"Veiksmingos paslaugos bus įtraukiamos į kompensavimą prioriteto tvarka, atsižvelgiant į jų poveikį ligoms ir būklėms, kurios lemia didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą šalies sveikatos rodikliams, taip pat pacientų išgyvenamumui, darbingumui, neįgalumui ir gyvenimo kokybei", – apibendrina A.Veryga.

Būtent ministras tvirtins PSDF biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą.

"Jei dėl vienų ar kitų paslaugų, įrašytų į šį sąrašą, ministras turės labai rimtų abejonių – tuomet lieps pertvarkyti ar panašiai", – sako G.Kacevičius.

Paraiškų teikėjai (tai neabejotinai yra gydymo įstaigos) turi teisę apskųsti jų netenkinančius komiteto sprendimus.

Atlyginimai – iš uždarbio

Sveikatos priežiūros paslaugos, neįtrauktos į PSDF biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, kitais metais vėl galės būti vertinamos ir pretenduoti į jį patekti. Neatitinkančios nustatytų kriterijų paslaugos galės būti iš sąrašo išbrauktos.

"Pokyčiai, kuriuos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos įveda, nėra radikalūs, PSDF biudžeto valdymas nesikeičia", – apibendrina sveikatos apsaugos ministro vyr. patarėjas G.Kacevičius, atsakydamas į Lietuvos medikų sąjūdžio atstovų klausimą, kokia dalis lėšų iš naujai finansuojamų paslaugų bus numatyta medikų atlyginimams.

Skaičiuojama, kad PSDF biudžete šiais metais bus apie 2 mlrd eurų. Nuo 60 iki 80 proc. visų gydymo įstaigų išlaidų yra skiriama atlyginimams.

"Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas su medikų atlyginimais neturi nieko bendro. Nebent tai, kad tuomet, kai gydymo įstaiga uždirba daugiau lėšų, daugiau jų gali skirti atlyginimams", – apibendrino G.Kacevičius.