MEDIKAI ĮSPĖJA: LAIKU NEATLIKTAS TESTAS GALI KAINUOTI GYVYBĘ
Paveldėjusieji genų mutaciją, kuri sukelia prostatos vėžį, šia liga gali susirgti nesulaukę nė 40-ies. Toks vėžys labai piktas ir greitai plinta, todėl geno paveldėtojams reikia tikrintis daug dažniau, siekiant išvengti liūdnų padarinių.
Praėjo dešimt metų
Rimantas prostatos vėžiu susirgo prieš dešimt metų. Tada jam buvo 58-eri.
"Kai PSA tyrimas parodė, kad mano prostatos rodikliai padidėję, šeimos gydytojas nusiuntė į Panevėžio ligoninę atlikti biopsijos. Tačiau gydytojai vėžio nerado. Po metų PSA tyrimo rodikliai buvo labai prasti, tad nedelsdamas nuvažiavau į Kauno klinikas", – pasakojo anykštėnas.
Nepraėjo nė poros savaičių, ir vyras buvo operuotas: jam pašalinta prostata. Vaistų gydytojai neskyrė, tikino, kad iš pradžių užteks vien chirurginio gydymo. Taip ir buvo. Tik Rimantas dėl patirtos operacijos ėmė nelaikyti šlapimo – taip atsitinka. Po poros metų jis sukaupė lėšų pošlapliniam raiščiui, kuris sulaikytų šlapimą, ir jam buvo atlikta dar viena operacija.
Vyras pasakoja, kad po šios operacijos labai apsidžiaugė, nes gyvenimas vėl nusidažė šviesiomis spalvomis: visąlaik būti su įklotu ir baimintis, kad šlapimas pratekės, bijoti išgerti daugiau skysčių buvo nepakeliama. Tiesa, praėjus dar porai metų, teko raištį suveržti.
Pastaruosius kelerius metus Rimantas gyvena be rūpesčių dėl vėžio. Tiesa, mažiausiai kartą per metus tikrinasi sveikatą.
Jei prostatos vėžiu serga tėvas ar brolis, rizika susirgti padvigubėja, o jei serga du giminaičiai – ligos rizika padidėja net penkis kartus.
"Šeimos gydytojas mane nusiunčia atlikti PSA tyrimo – kartą per metus jis atliekamas nemokamai. Kartais, kai rengiuosi pasitikrinti pas Kauno klinikų specialistus, pats nueinu šio tyrimo. Tada tenka sumokėti apie 10–13 eurų. Pasidarau – ir ramu", – sakė vyras.
Rimanto tėvas nuo prostatos vėžio mirė nesulaukęs nė 40-ies. Šia liga serga ir abu jo broliai – jaunėlis ir vyresnysis, tačiau Rimantas juos ramina: šis vėžys įveikiamas, tik reikia jį laiku sugauti ir klausyti gydytojų.
Dažniausia liga
Europoje priešinės liaukos (prostatos) vėžys nustatytas daugiau kaip 2 mln. vyrų. Pas mus šia liga serga 70,2 iš 100 tūkst. gyventojų, o kaimyninėse Baltijos šalyse daugiau: Latvijoje – 80,2, Estijoje – 109,9 iš 100 tūkst. gyventojų, tačiau Lietuvoje sergamumas prostatos vėžiu vienas didžiausių Europoje ir tai yra dažniausia vyrų onkologinė liga.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas, Lietuvos urologų draugijos prezidentas profesorius Mindaugas Jievaltas sako, kad vis dažniau prostatos vėžys vyrams nustatomas anksti, tačiau ir užleisto vėžio, nuo kurio mirštama, vis dar yra nemažai.
"Mirštančių nuo šio vėžio pacientų skaičius nelabai keičiasi. Tai ir yra mūsų didžiausias rūpestis. Į šiuos pacientus turime sutelkti visus gydymo išteklius", – įsitikinęs specialistas.
Pernai nuo prostatos vėžio mirė 525 Lietuvos vyrai, 2017 m. – 561, 2010 m. – 577.
Profesorius atkreipia dėmesį ir į svarbius diagnostikos momentus, kurių kartais ligoniai nesupranta. Prostatos vėžys gali būti skirtingas. Vieniems – nepavojingas, lėtai besivystantis. Tokių vyrų gydyti nereikia, nes gydymas yra sunkus, kartais sukelia šalutinių reiškinių, bet šiuos vyrus būtina intensyviai stebėti, periodiškai atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimus, ir, jeigu vėžys suaktyvėja, pradėti gydyti kuo anksčiau. Visai kitaip yra, jeigu vyrui nustatomas išplitęs ar agresyvus vėžys. Tokius pacientus būtina gydyti kuo skubiau.
Kai serga artimieji
Dažniausiai agresyvus būna šeiminis vėžys. Tai reiškia, kad kai kurių šeimų nariai turi paveldimą vadinamojo BRCA geno mutaciją, kuri didina riziką susirgti prostatos vėžiu. Ir ne tik prostatos, bet ir kasos vėžiu, melanoma, o moterys dėl šio geno mutacijos gali susirgti krūties ar kiaušidžių vėžiu. Rizika perduoti pakitusį prostatos vėžio geną vaikams yra apie 50 proc.
Specialistai mano, kad apie 10 proc. vėžiu sergančių asmenų jį paveldėjo. Jei prostatos vėžiu serga tėvas ar brolis, rizika susirgti padvigubėja, o jei serga du giminaičiai – ligos rizika padidėja net penkis kartus. Tad, jei šeimoje artimiausi giminės – tėvai, broliai, motinos, seserys vėžiu susirgo anksti – iki 50 metų, arba šia liga serga keli šeimos nariai, su gydytoju genetiku turėtų konsultuotis visi. Šeimos gydytojai į tokius pacientus turėtų kreipti ypatingą dėmesį ir juos siųsti genetikams.
Jei įtariamas paveldimas prostatos vėžys, tuomet pacientas siunčiamas pas gydytoją urologą, ir kasmet turi atlikti PSA testą. Europos ekspertai rekomenduoja vyrams, paveldėjusiems BRCA2 mutaciją, PSA testą atlikti kasmet nuo 40 metų, o turintiems BRCA1 mutaciją – nuo 45 metų.
Profesorius M.Jievaltas sako, kad kol kas pataisyti genų negalima. Neatliekamos ir profilaktinės prostatos šalinimo operacijos, kaip vėžio genus paveldėjusioms moterims. Pavyzdžiui, aktorei Angelinai Jolie, kurios daug artimų giminaičių sirgo paveldimu vėžiu, buvo pašalintos krūtys ir kiaušidės. Tačiau profesorius teigia, kad atsiranda vis daugiau priemonių nustatyti paveldimą vėžį sukeliančius genus. Be to, atsiranda ir diagnostikos priemonių, kai iš kraujo serumo arba šlapimo tiriamos net kelių genų kombinacijos, kurios gali padėti nustatyti riziką susirgti ir nepaveldimu prostatos vėžiu.
"Tokius pacientus galime anksčiau pradėti tirti, pavyzdžiui, atlikti jiems pakartotines prostatos biopsijas. Kuo anksčiau nustatysime ligą, tuo bus paprastesnis gydymas ir geresni rezultatai, nors radikalus paveldimo ir nepaveldimo prostatos vėžio gydymas kol kas iš esmės nesiskiria", – teigia profesorius M.Jievaltas.
Kuo anksčiau nustatysime ligą, tuo bus paprastesnis gydymas ir geresni rezultatai.
Atsiranda naujų galimybių
Šiemet bus pradėtos pirmosios dirbtinių sfinkterių implantavimo operacijos – jau įvyko viešųjų pirkimų konkursai. Tad vyrams, kaip Rimantui, jų nebereikės pirkti patiems.
Profesorius M.Jievaltas džiaugiasi, kad vis daugiau urologijos centrų radikalias prostatos šalinimo operacijas atlieka laparoskopais, tad pacientai sveiksta greičiau. Atsirado ir naujesnių, technologiškai pažangesnių, saugesnių radioterapinių įrenginių.
Ligoniai, kuriems liga progresavo po pradinio gydymo, jau pradėti gydyti naujais hormoniniais vaistais. Jie neleidžia ligai plisti į kaulus, o tiems, kas jau turi metastazių kauluose, antrus metus kompensuojamas gydymas naujais efektyviais vaistais.
"Laukiame, kada Lietuvoje atsiras robotų chirurgijos įrangos bei PET-PSMA – pozitronų emisijos tomografija, kuri leidžia anksti nustatyti ligos atkryčius po radikalaus gydymo, tada, kai didėja PSA rodikliai. Jie labai padėtų mūsų pacientams", – viliasi M.Jievaltas ir apgailestauja, kad dar neišspręsti vyriškų pošlaplinių raiščių implantavimo finansiniai sunkumai.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
BNS inf.3 komentarai -
ELTOS inf.0 komentarai -
DMN inf.1 komentarai
Vanda