Menopauzę išgyvenančios moterys, anksčiau šio gyvenimo periodo tarytum gėdijęsi, vis dažniau atranda ir jo teikiamus pranašumus. Nebereikia baimintis neplanuoto nėštumo, nebevargina mėnesinės, galima mėgautis gyvenimu, lytiniais santykiais, mėgstama veikla ir jaustis gerai, nes varginančius simptomus galima įveikti.

Nesigamina estrogenas

Menopauzė – laikas, kai kiaušidžių veikla sustoja, jose baigia gamintis moteriški lytiniai hormonai – estrogenai. "Dėl to atsiranda karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nuotaikų kaita, depresija, o vėliau – odos ir gleivinių pokyčiai, dubens organų nusileidimas, šlapinimosi, lytinio gyvenimo pakitimai. Dar vėliau prasideda kaulų retėjimas, išauga širdies ir kraujagyslių ligų rizika", – kartu su menopauze atsirandančius organizmo pokyčius vardijo gydytojas akušeris ginekologas Tomas Lūža.

Menopauzė nustatoma, kai moteriai metus nėra mėnesinių, dažniausiai tai prasideda 45–55-erių, vidutiniškai – apie 50-uosius metus. Jeigu mėnesinės nutrūksta jaunesnėms nei 45 metų moterims, tai vadinama priešlaikiniu kiaušidžių išsekimu, kitaip tariant, priešlaikine menopauze.

Pasak T.Lūžos, anksčiau kiaušidės nustoja funkcionuoti dėl daugybės priežasčių – genetinių, autoimuninių ar infekcinių ligų, paveldimumo, kiaušidžių operacijos ar pašalinimo, chemoterapijos, spindulinio gydymo.

Susiduria ir trisdešimtmetės

Akušeris ginekologas pastebi, kad šiais laikais pasitaiko gana daug priešlaikinės menopauzės atvejų: "Teko padėti moterims, kurioms vos sulaukus 30-ies kiaušidės nustojo veikusios ir gaminusios hormonus. Labai svarbu, kad jaunos moterys, kurioms pranyksta mėnesinės ar atsiranda priešlaikinės menopauzės požymių, kuo anksčiau kreiptųsi į gydytoją, kad būtų įvertintos priežastys ir paskirtas geriausias gydymo būdas."

Vis dėlto, pasak akušerio ginekologo, su menopauze susiję ir nemažai mitų. "Vienas pagrindinių – kad tai kančios metas ir visos moterys turi tai iškęsti, nes ir draugei taip buvo, ir mamai, ir močiutei, – tačiau, pasak gydytojo, dalis moterų, nustojus funkcionuoti kiaušidėms, didesnių pokyčių nepatiria. – Kitas mitas, kad menopauzės metu reikia susitaikyti su šlapimo nelaikymo, makšties sausumo, lytinio potraukio problemomis, save apriboti. Visas problemas galima spręsti šiuolaikiniais metodais, o menopauzė neturėtų uždaryti moters namie. Atvirkščiai, tai metas, kai galima mėgautis gyvenimu."

Išgyvenančioms menopauzę moterims T.Lūža pataria daugiau dėmesio skirti gyvenimo būdui, mitybai, daugiau sportuoti, papildomai pavartoti kalcio preparatų, vitamino D, atsisakyti žalingų įpročių. Tai turėtų sušvelninti menopauzės simptomus.

Prasidėjus menopauzei, būtina pasitikrinti pas gydytoją ginekologą, įvertinti, ar nėra pakitimų gimdoje, gimdos kaklelyje, kiaušidėse. Su gydytoju reikėtų aptarti ir ankstyvųjų menopauzės simptomų palengvinimo būdus.

Prasideda pamažu

Menopauzė dažniausiai prasideda pamažu: ima trikti mėnesinių ciklas, pasikeičia kraujavimo iš gimdos pobūdis, atsiranda karščio bangų, naktinio prakaitavimo epizodų, gerokai sumažėja galimybė pastoti. Moteris turėtų bent kartą per metus pasitikrinti sveikatą, apsilankyti pas ginekologą.

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu atsiranda labai gausus kraujavimas mėnesinių metu, vargina ilgi tepimai iš gimdos prieš ar po mėnesinių, atsiranda mažakraujystė. Būtina kreiptis į savo gydytoją, jeigu atsiranda neįprastų pokyčių, pilvo skausmas ar kitų labai varginančių ir gyvenimo kokybę bloginančių klimakterinių simptomų.

Menopauzės metu neturėtų būti kraujavimo iš makšties ar gimdos. Pastebėjus kraujo, reikėtų apsilankyti pas savo ginekologą, atlikti apžiūrą, gimdos kaklelio citologinį tyrimą, gimdos ir kiaušidžių tyrimą ultragarsu. Kiti simptomai, tokie kaip pilvo apimties didėjimas, pilvo skausmas, tuštinimosi ar šlapinimosi sutrikimai, nėra specifiniai vien menopauzės, tačiau būtina pasitikrinti ir dėl galimų ginekologinių priežasčių.

Pasak T.Lūžos, menopauzės pradžią, kai ima trikti kiaušidžių veikla, atsiranda karščio bangos, naktiniai prakaitavimai, neretai lydi ir psichologiniai pokyčiai, nuotaikų ir emocijų kaita, depresija, nemiga. Tai veikia santykius su partneriu ir kitais šeimos nariais, draugais, bendradarbiais. "Vėlesni pokyčiai, tokie kaip makšties sausumas, lytinio potraukio sumažėjimas gali pabloginti santykius su vyru. Moterys, kurios kenčia nuo šlapimo nelaikymo problemų, dažnai vengia aktyvaus socialinio gyvenimo, jaučiasi nemaloniai ir baiminasi, kad kiti žmonės gali jausti šlapimo kvapą", – pašnekovo žodžiais, esant įtampai dėl šlapimo nelaikymo, moterys vengia fizinio aktyvumo, sportuoti, šokti.

Makšties sausumas, dubens organų nusileidimas, šlapinimosi sutrikimai – dažni menopauzės laikotarpiu išryškėjantys nusiskundimai. T.Lūžos teigimu, jeigu tai sunkina moters gyvenimo kokybę, būtina atrasti sprendimo būdą.

Ar įmanoma atitolinti?

Šiais laikais vis pasigirsta teiginių, esą menopauzę įmanoma atitolinti. Tačiau, pasak akušerio ginekologo, tai daugiau mitas nei tiesa: "Kiaušidžių veikla ir funkcija yra užprogramuota nuo gimimo, tad, jei jų anksčiau nepaveikia kiti veiksniai, kiaušidės, atėjus tam tikram metui, nustoja veikusios, nebevyksta ovuliacija, moteriškų lytinių hormonų gamyba."

Vis dėlto, pasak T.Lūžos, mite, kad menopauzę galima atitolinti, yra tiesos, nes daugumą su menopauze ir pakitusia savijauta susijusių pokyčių galime palengvinti ar atitolinti naudojantis šiuolaikinės medicinos galimybėmis.

Dalis moterų, nustojus funkcionuoti kiaušidėms, didesnių pokyčių nepatiria, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą, mitybą, daugiau sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių.

Pasiteiravus, kaip palengvinti menopauzės sukeliamus nepatogumus, akušeris ginekologas atsakė: "Principinis menopauzės problemas sukeliantis veiksnys yra moteriško lytinio hormono – estrogeno – stygius organizme, tad šios problemos sprendimas – šio trūkumo arba deficito korekcija. Kartais pakanka žolinių preparatų, fitoestrogenų, tačiau efektyviausias yra medikamentinis gydymas – vadinamoji pakaitinė hormonų terapija."

Anot gydytojo, tai yra gana efektyvi ir saugi priemonė, tačiau turi būti skiriama gydytojo, kuris įvertins moters sveikatos būklę ir rizikos veiksnius.

Makšties sausumui mažinti skiriami preparatai makšties gleivinei drėkinti, naudojamos žvakutės su pieno rūgšties bakterijomis, šiai problemai spręsti taikoma ir vietinio ar sisteminio poveikio pakaitinė hormonų terapija. Dubens organų nusileidimo profilaktikai rekomenduojami Kėgelio pratimai, o esant žymiam nusileidimui, siūlomos įvairios plastinės ir rekonstrukcinės operacijos.

Esant šlapimo nelaikymui įtampos, fizinio krūvio metu, šokant, čiaudint, kosint, atliekamos šlaplės fiksavimo operacijos. Esant dažnam šlapinimuisi, nevalingam pasišlapinimui prisipildžius pilnai šlapimo pūslei ir panašių sutrikimų, skiriamas medikamentinis gydymas.

Kaulų retėjimo, širdies kraujagyslių ligų rizikai sumažinti rekomenduojamas fizinis aktyvumas, mitybos, gyvenimo būdo keitimas, žalingų įpročių atsisakymas.