OLIMPINĖS RINKTINĖS GYDYTOJAS D.BARKAUSKAS MOTERIMS KAI KĄ UŽDRAUSTŲ

Jau penkiose vasaros olimpiadose dirbęs Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas konstatuoja: Londone dalyvavę sportininkai sveikatos problemų beveik neturėjo.

Krepšininkai – atskiroje virtuvėje

– Kokiems Lietuvos sportininkų rezultatams sekmadienį Londone pasibaigusiose olimpinėse žaidynėse įtakos galėjo turėti traumos ar nedideli susižeidimai?

– Jeigu sportininkui ką nors skauda, tempia, laužia, maudžia, tai jau turi įtakos rezultatui. Pavyzdžiui, sprinteriui vos traumavus užpakalinius šlaunies raumenis, varžybos baigtos, nes reikia maksimalios amplitudės, maksimalaus greičio.

Laimė, šioje olimpiadoje lietuviams didelių sveikatos problemų nekilo. Viską susitvarkėme iki išvykstant į Londoną.

– Vis dėlto mikrotraumų, sveikatos sutrikimų per kelias savaites, juolab kad olimpiadoje dalyvavo 62 sportininkai, netrūko. Dėl traumos vienerias rungtynes praleido Jonas Mačiulis, negalavo Jonas Valančiūnas?

– Daugiausia dirbau su lengvaatlečiais, imtynininkais. Krepšininkų – atskira virtuvė, jie turi savo medikus, masažuotojus, todėl į jų darbą nesikišame.

Žinoma, kai kurių niuansų buvo, tačiau kalbėti apie konkrečių sportininkų sveikatą negaliu, tam reikia jų leidimo.

Sunkiausiai buvo Sidnėjuje

– O visiems matytas bronzos medalį iškovojusio Aleksandro Kazakevičiaus atvejis, kai dėl patinusios akies olimpietis buvo netgi pavadintas filmo „Rokis“ herojaus vardu?

– Tuomet buvau salėje ir viską sprendėme tiesiogiai. Per varžybas negalėjome gydyti kraujosruvos, nes šalinant audiniuose susikaupusį kraują, prasidėtų kraujavimas. Todėl sutvarstėme pažeistą voką, kad galėtų šiek tiek matyti. Deja, po antrojo sumušimo jis viena akimi beveik nematė.

– Prieš jo kovą dėl medalio nebuvo kalbos, kad rizikuoti neverta?

– Kitą dieną nuėjome pas oftalmologus. Jie įvertino akispūdį, akies obuolį, kraujagysles. Pažeidimo nebuvo, patinimas pamažu mažėjo, todėl invazijos ar juolab operacijos, neprireikė.

– Daliau, jūs dirbote jau penktose vasaros olimpinėse žaidynėse. Ar jos skyrėsi nuo kitų?

– Šita olimpiada, kaip ir vylėmės, buvo pati ramiausia ir problemų kilo mažiausiai.

– Galbūt daugėja kokio nors tipo traumų ar susirgimų?

– Statistika labai panaši ir ryškių tendencijų nėra. Kadangi šios žaidynės vyko Europoje, mūsų sportininkams, kaip ir kitiems europiečiams, nereikėjo aklimatizuotis, todėl buvo lengviau. Mažiau peršalimų, mažų susirgimų, kurie būdingi, pasikeitus žemynui, klimatui, laiko juostai.

– Kokioje olimpiadoje, ar, net tiksliau, žemyne, buvo daugiausia darbo? Azijoje – Pekine, Australijoje – Sidnėjuje, JAV – Atlantoje?

– Sidnėjuje, Australijoje. Tuomet dėl traumos žaidynėse negalėjo dalyvauti septynkovininkė Remigija Nazarovienė. Įtakos turi kultūriniai skirtumai, klimatas, laiko juosta. Bet problemiškiausia buvo Australijoje, nes žaidynės vyko už pusiaujo, kur ne tik kita klimato juosta, bet ir metų laikas.

Moterims uždraustų trišuolius

– Liaudyje plačiai kalbama apie juodaodžių atletų fizinius duomenis, kurie pranoksta azijiečių, baltaodžių. Ar skirtingų rasių žmonės dažniau patiria ir skirtingas traumas?

– Ne. Tiesa, yra kraujagyslių sistemos ar širdies veiklos ypatybių. Kas baltaodžiui yra norma, juodaodžiui gali būti traktuojama kaip patologija ir atvirkščiai. Bet patiriamoms traumoms tai neturi jokios įtakos.

– Pastaraisiais metais moterys vis labiau lyginasi su vyrais. Gražiosios lyties atstoves vis rečiau vadina silpnąja lytimi. Ar tarp sportininkų lyčių pastebėta kokių niuansų patiriant traumas?

– Moterys yra ištvermingesnės. Kiekvienoje olimpiadoje atsiranda fenomenų ar asmenybių, kaip, pavyzdžiui, pirmą kartą dalyvavusi suaugusiųjų varžybose Rūta Meilutytė iškart užlipo ant aukščiausios garbės pakylos.

Didelių ypatumų dėl vyrų ir moterų patiriamų traumų nėra. Tiesa, moterims žaidybinio sporto šakose yra didelė tikimybė patirti kelio sąnarių traumas, nes moterų sąnarių lankstumas didesnis. Ypač dažnai kelio sąnario traumas patiria rankininkės.

– Jei tai priklausytų nuo jūsų, kokį sportą uždraustumėte vyrams ar moterims?

– Vyrai gerokai primityvesni, tad ko nors ypatingo nėra. Jei būtų mano valia, moterims uždrausčiau sunkumų kilnojimą ir trišuolius.

– Dėl sunkiosios atletikos ar dėl moterų bokso nesistebėčiau, bet – trišuoliai?

– Dailioji lytis sukurta gimdyti vaikus, o pasirinkus šią sporto šaką mažasis dubuo labai pažeidžiamas. Kam to reikia? Moterims, besistengiančioms tapti „vyrais“, atsiranda daugiau dvasinių, emocinių ir sveikatos problemų.