Parkinsono liga: mitai, stigmos ir skaudi tiesa | KaunoDiena.lt

PARKINSONO LIGA: MITAI, STIGMOS IR SKAUDI TIESA

Kauno klinikų neurologas Kęstutis Petrikonis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, sergančiųjų Parkinsono liga gelbėtojas, globėjas ir draugas. Būtent taip jį vadina ligoniai, o gydytojas sako: "Nesu Parkinsono ligos specialistas." Kalbamės būtent apie šią sunkią neurologinę ligą.

– Jūsų pacientai jus garbina, o jūs neigiate savo specializaciją gydant Parkinsono ligą. Kaip tai suprasti?

– Man seniai kilo kausimas, kodėl sergantieji Parkinsono liga eina pas mane. Atsakymai – keli. Pamenu, 2000-aisiais Kaune vyko Baltijos šalių neurologų kongresas ir po jo aš, bebaigiantis neurologijos rezidentūrą, bendravau su dviem garsiais profesoriais iš užsienio. Jie paklausė, kurioje srityje ketinu specializuotis, ir prisipažinau, kad man įdomu Parkinsono liga, skausmo medicina, kurią truputį jau išmaniau. O vienas profesorių man sako: daryk ką tik nori, tik venk Parkinsono ligos. Ir pakomentavo, kad vienam ja sergančiajam konsultuoti prireiks keliems pacientams skirto laiko. Aš, kaip gydytojas, esu greitų, žinoma, pasvertų, pamatuotų sprendimų šalininkas, o sergantieji Parkinsono liga tampa labai lėti. Sakoma, kad sergantieji šia liga gyvena taip, tarsi vairuodami automobilį spaustų ne akceleratoriaus, o stabdžių pedalą.

– Bet Parkinsono liga neužkrečiama? Kaip gydytojui supanašėti su savo pacientu?

– Gydytojas iš tiesų turi turėti savybių, kurių turi jo pacientai. Yra sakoma, kad vieni gydytojai yra nuo Dievo, o kiti – neduok Dieve. Tie, kurie gydo sergančiuosius jau pažengusia šios ligos forma, yra nuo Dievo, nes turi turėti kantrybės ir veikti lėtai, kad galėtų atitikti savo pacientus. Sergančiųjų Parkinsono liga mąstymas ir judesiai yra sulėtėję. Pastebiu, kad šeimos nariai, kurie slaugo šiuos ligonius, išoriškai ir kalbos maniera tampa panašūs į juos. Kai kada aš net paprašau, kad šie namiškiai atliktų kai kuriuos judesius, testus, kurie leistų atmesti ar įtarti šią ligą ir jiems. Kaip ir tikėtina, daugeliu atvejų šie testai būna neigiami. Specializuodamasis periferinės nervų sistemos, skausmo ir demencijų diagnostikos srityje aš neretai nustatau Parkinsono ligą net labai ankstyvoje stadijoje, todėl pacientai, kuriems pavyksta padėti, galbūt ir mini mane geru žodžiu. Nėra labai sunku gydyti šią ligą pradinės stadijos. Jai pažengus, reikia labai daug kantrybės, laiko, profesionalumo. Dėl užkrečiamumo, manoma, kad sergantieji šia liga užkrėsti kitų negali, nes per 200 metų tai būtų įrodyta. Tačiau klausimas, ar infekciniai veiksniai – virusai, prionai ar kiti infekcijos sukėlėjai, yra Parkinsono ligą, kaip ir kitas degeneracines ligas, skatinantys veiksniai ar tokio proceso dalyviai, dar nėra visiškai atmestas.

– Šiems jūsų pacientams reikia daugiau laiko dėl paslėptų ligos simptomų ar todėl, kad sergantieji mąsto ir kalba lėčiau?

– Parkinsono ligai diagnozuoti užtenka 2–3 minučių, neretai vos pamatyti, kaip pacientas įeina į kabinetą. Kai Jamesas Parkinsonas ją aprašė, o tai buvo 1817 m., jis nebuvo "čiupinėjęs" pacientų. Matė juos gatvėje lėtai vaikščiojančius, sukumpusius, drebančiomis rankomis ir ligą įžvelgė būtent pagal išorės požymius. Ir aš esu ne vienam įtaręs šią ligą per atstumą, vos nužvelgęs ligoninės koridoriuje, ir ji pasitvirtino. Tačiau norint nustatyti labai anksti, lemia ne motoriniai – judesių, laikysenos požymiai, o tokie simptomai, kaip uoslės, miego sutrikimai, depresija, vidurių užkietėjimas, prakaitavimas, net odos ligos, pavyzdžiui, nepagydomi raudonieji spuogai, ir daugelis kitų simptomų, kurie rodo, kad organizme yra sutrikę adaptacijos procesai. Visa tai susiejus su Parkinsono liga, akivaizdu, kad jie pasireiškė jau prieš dešimt ar penkiolika metų.

– Vadinasi, tiek laiko vystosi liga, kol atsiranda akivaizdžių simptomų?

– Yra daug ligos variantų, ji neretai pakinta. Tai ne vien smegenų, jų dalies liga. Ji apima visą organizmą, ir paplitimas didėja tiesiogiai proporcingai su amžiumi. Pavyzdžiui, ja serga 1 proc. 60-mečių, o sulaukusių 65-erių – jau 2 proc.

– O jauni žmonės neserga?

– Turiu kelis pacientus, kuriems Parkinsono ligą diagnozavau, kai jiems dar nebuvo net 40 metų. Būna, kad pirmieji simptomai pasireiškia vos 20-ies.

– Kas sukelia šią ligą, kuria serga daug išsilavinusių, itin aukšto intelekto žmonių? Gal protinė įtampa ją provokuoja?

– Parkinsono liga gali būti paveldima, kai sutrikę tam tikri toksinių medžiagų – patologinių baltymų – smegenyse išsivalymo arba prisikaupimo mechanizmai. Kalbant apie genetinį polinkį yra žinoma, kad labai daug genų atsakingi už šios ligos išsivystymą, todėl galimas ne vienas, o, ko gero, daugiau nei kelios dešimtys ligos eigos variantų. Ligą gali išprovokuoti toksiniai veiksniai iš išorės, ypač pesticidai, herbicidai, kiti industriniai toksinai. Didžiausias dėmesys skiriamas oksidacijos stresui ir su tuo susijusių cheminių reakcijų smegenyse "įžiebimui", kai tam tikrose vietose pradeda kauptis patologinių medžiagų – baltymų agregatų, ypač sinukleino, sankaupos. Išsivysto uždegimas, ilgainiui pažeidžiantis smegenis daugelyje vietų.

Kai buvau dar tik pradedantis gydytojas, turėjau jauną pacientą iš Anglijos. Jis atvyko su žmona lietuve. Moteris sakė, kad vyrui skauda petį ir ranką. Aš iškart pamačiau, kad jis serga Parkinsono liga, o metus ar net ilgiau buvo gydytas injekcijomis dėl raumenų skausmo. Sutuoktiniai negalėjo patikėti mano nustatyta diagnoze. Tik kito vizito metu ligonis paminėjo, kad jau ne vienus metus vežioja savo tėtį, sergantį Parkinsono liga, pas pasaulinio garso profesorių Londone. Pasirodo, tas profesorius gydė tėvą, tėvo brolį, o į sūnų neatkreipė dėmesio, tiesiog nepastebėjo ar neįtarė, kad šeiminė ligos forma pasireiškė ir jaunesniems palikuonims. Vėliau bendraudamas su šiuo profesoriumi, kuris ne kartą lankėsi ir Lietuvoje, paminėjau, kad turime bendrų pacientų. Juokavome, kad konkuruojame kaip specialistai.

Būna ir sunkiai diagnozuojamų, tarpinių Parkinsono ligos formų, pavyzdžiui, kojų judesių sutrikimų ar kitų miego metu, kurie vėliau pereina į Parkinsono ligą. Būna pacientų, kurių galva dreba, tarsi sakytų "ne, ne". Jie ieško pagalbos ar net jau vartoja vaistus nuo Parkinsono ligos, bet tenka paneigti šią diagnozę, nes toks drebėjimas nebūdingas šiai ligai. Tai esencialinis, arba šeiminis, drebėjimas, kuris gydomas kitaip. Tačiau, žiūrėk, po kelerių metų prisideda ir naujų, jau Parkinsono ligos požymių, o tada ir specifiniai vaistai tampa veiksmingi.

Mūsų darbe labai svarbu kruopštumas ir kontaktas su pacientu bei jo namiškiais. Ligoniai, kuriems įtariama ar jau nustatyta ši liga, turi pasiruošti konsultacijai, aprašyti savo ligos požymius, prisiminti savo pojūčius ir pokyčius per pastaruosius penkerius metus ar dar anksčiau. Gydytojai diagnozuoja iš požymių, atlieka papildomus tyrimus, nustato gydymo planą. Labai svarbu ligoniui suvokti, kad ligos diagnozavimas iš esmės nieko nepakeitė, tik atsirado žinojimas, kas tai. Tokiam ligoniui reikia psichologinės ir socialinės, edukacinės pagalbos, o sveikatos sistema jos neteikia. Šį stygių iš dalies kompensuoja Parkinsono ligonių draugija – labai aktyvi organizacija. Labai gerbiu aktyvius ir šviesius žmones, kurie ją įkūrė. Draugijos globėjai gydytojai neurologai, iš jų docentas Arūnas Ščiupokas, skyrė savo laiko ir pastangų, kad ligoniai išeitų iš namų, bendrautų. Dabartiniai draugijos vadovai gydytoja neurologė mokslų daktarė Vaineta Valeikinė, Kauno skyriaus pirmininkas Vaclovas Tunaitis ir kiti stengiasi aktyvinti ligonius, parkinsonas.org pateikta visa reikiama informacija ir naujienos, skirtos sergantiesiems.

– Kodėl sakote, kad ligos diagnozavimas iš esmės nieko nekeičia? Nejaugi negalima jos sustabdyti?

– Kol kas, kad ir anksti nustatę ligą, pacientams neturime ką pasiūlyti, išskyrus gyvenimo būdo korekciją. Tyrimai, kuriais ieškota  ankstyvų gydymo metodų, surišant patologinius baltymus, nedavė gerų rezultatų. Kitų tyrimų išvados labai prieštaringos, nors teigiamų atradimų yra. Ieškoma metodų, kaip įvesti į tam tikras smegenų dalis specialią genetinę informaciją, kad ji pakeistų ląstelių funkcijas. O kol kas gydytojai sau vengia diagnozuoti šią ligą, nors jos simptomus įtaria. Ar verta perspėti pacientus? Tai etiniai dalykai. Gal žmogus neišgyvens iki ligos pasireiškimo stadijos, o gal nesusirgs? Gal ji organizme susibalansuos ir žmogus susirgs kita liga, todėl iš anksto kalbėti lyg ir neverta. Netgi tarptautiniuose kongresuose ne iš tribūnos, o per diskusijas kalbama: kas iš to, kad pasakysi? Yra žmonių, kurie galbūt nori žinoti, arba namiškiai reikalauja. Tada privalai būti atviras. Mūsų kultūra kitokia nei vakarietiška, kur žmonės nori viską žinoti ir susitvarkyti savo gyvenimą.

– Panašu į tai, kaip anksčiau slėpėme onkologines ligas?

– Vėžį galima operuoti ar kitaip išgydyti, esant ankstyvai stadijai, todėl dabar žmonės apie jį kalbėti nebijo. Degeneracinės nervų sistemos ligos – Parkinsono, Alzheimerio, šoninė amiotrofinė sklerozė ir susijusios ar panašios ligos yra labai sunkios. Yra ligonių, kurių situacija tragiška, ir neturime ką pasiūlyti. Dėl šių ligų ankstyvo ir modernaus gydymo daug dirbama JAV. Ten yra daug savanorių, didieji centrai taiko naujus, neretai labai invazyvius metodus. JAV viskas labai pragmatiška, o Europoje labai paisome etikos, daug apribojimų ir pažanga lėtesnė. Europa gal kiek labiau pažengusi ligos pažinimo etape.

Mes ieškome nemotorinių Parkinsono ligos simptomų, kurie padeda žmogui suprasti, kodėl jis blogai miega, daug prakaituoja ar jam skauda petį, nugarą. Kai namiškiai ar bendradarbiai pastebi pokyčius, o mes nustatome ligą, gydymą skiriame arba ne. Jis kontraversiškas, nors turime aiškių rekomendacijų, vaistų, kaip ir užsienyje. Jei liga progresuoja jaunam žmogui, jo judesiai yra nevalingi ir reikia daug vaistų, juos pakeičiame implantuojamu stimuliatoriumi. Jis kainuoja daugiau nei 20 tūkst. eurų, ir rezultatai labai geri. Per metus mūsų ligonių kasos kompensuoja septyniolika stimuliatorių – to Lietuvai pakanka. Yra vaistų, kurie lašinami į plonąją žarną tiesiai per pilvo sienoje įstatytą vamzdelį. Šie vaistai taip pat labai brangūs, metų gydymo kursas atsieina daugiau nei 10 tūkst. eurų – tai nekompensuojama. Šį metodą gali sau leisti tik labai turtingos šalys. Tačiau iš esmės mes mažai atsiliekame nuo pasaulio, o jei dar atsikratytume mitų, stigmų, išsivaduotume iš psichikos ligų baimės, būtų dar geriau.

– Netiesa, kad Parkinsono liga veda į silpnaprotystę?

– Pažengus ligai, silpnaprotystė gali išsivystyti. Jei pasireiškia jos simptomų ligos pradžioje, tai gali būti ne Parkinsono liga, o jos sindromas – jau kita, nors ir sudėtinga būklė. Yra šia liga sergančių kunigų, gydytojų, mokytojų, Seimo narių, kurie sėkmingai dirba, ir kiti nė nepastebi, kad jie serga.

– Neurologinių ligų yra daug ir jos visos labai sunkios.

– Taip, tai ir Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė, epilepsija. Sakome, kad lengviausiai nustatoma neurologijos liga – insultas, juolab, kai jis nesunkus. Vis dėlto galbūt Parkinsono liga gali būti geriau, nei susirgti staiga insultu ir tapti priklausomu nuo kitų ar neįgaliu per dieną, nors, gydant ankstyvą insulto stadiją pasiekta didelė pažanga. Nuo Parkinsono ligos galima gintis treniruotėmis, Viduržemio jūros dieta, tam tikrais nervų sistemos papildais, kurių poveikį gydytojai pripažįsta ar rekomenduoja, įvertinę savo paciento būklę. Ligos prevencijai gali padėti ginkmedis, jonažolė, vitaminas C, B12, E, D, kalcis, kofermentas Q10, folio rūgštis ir pan. Natūralūs metodai gali būti veiksmingi trejus ar ketverius metus, kai net nereikia jokių vaistų. Žmonės paprastai jų nori, dažnai per mėnesio bandomąjį gydymą pajunta palengvėjimą, tarsi atsikrato kausčiusių grandinių, mažiau dreba.

Tačiau žinotina, kad vaistų veikimas yra ribotas, be to, turi šalutinį poveikį. Sakoma, kad vaistų aukso amžius, gydant Parkinsono ligą, yra septyneri, daugiausia – dešimt metų. Paskyrus neurologui, juos toliau gali skirti ir šeimos gydytojas, kiek koreguodamas dozes. Pacientus reikia globoti, bendrauti su namiškiais. Pastebėjau, kad Parkinsono liga sergantys vyrai būna labai geri: negeria, nerūko, nesvetimauja, yra paklusnūs. Nors, beje, nikotinas ir kava gali lėtinti šios ligos atsiradimą. Sergančių vyrų žmonos dažniausiai labai rūpestingos. Blogiau, kai suserga moterys, nes retas sutuoktinis tampa geru globotoju. Gydytojai turi perprasti tokios šeimos santykius.

– O atrodo, kad gydytojo funkcija – konsultuoti, paskirti vaistų ir viskas.

– Kiekvienas šių ligonių gydytojas turi būti psichologas. Sergantieji Parkinsono liga yra labai imlūs placebo efektui. Šis fenomenas veikia per dopaminą, kurio trūksta šiems pacientams. Žmogų gerai nuteikus teigiamas, savaiminis organizmą stimuliuojantis efektas išliks kelias savaites. Jei pacientas gydytoju tikės, daug judės, nepasiduos, pats sau labai daug padės.

– Labai stiprus vaistų nuo Parkinsono ligos šalutinis poveikis yra tiesa ar mitas?

– Amerikoje laimėti keli teismai prieš vaistų gamintojus, kai informaciniuose lapeliuose nebuvo skelbta, kad vartotojai gali tapti azartiškais lošėjais, pradėti vartoti narkotines medžiagas, paleistuvauti. Veikiami vaistų jų vartotojai nustoja kontroliuoti savo impulsus, nes dopaminas verčia ieškoti malonumų. Taip, šis poveikis – ne mitas, o realybė. Atsiradus šiems požymiams vaistai nutraukiami arba keičiami. Dar kai kurie vaistai kai kuriems ligoniams sukelia mieguistumą, nes veikia tam tikrus miego centrus ir atpalaiduoja. Trečia neigiama vaistų savybė ta, kad, juos ilgai vartojant, su amžiumi nebeveikia taip, kaip fiziologiškai išskiriama medžiaga. Tačiau gera žinia ta, kad daliai ligonių Kauno klinikų neurochirurgai, vieninteliai Lietuvoje, taiko giliąją smegenų stimuliaciją elektrodais. Ji veikia beveik be šalutinio poveikio.

Dar keli faktai

Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Jameso Parkinsono vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje esė apie drebantįjį paralyžių aprašė tokių pacientų simptomus.

Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja perduodant informaciją.

Pasaulinei Parkinsono dienai paminėti Kaune, Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salėje, balandžio 16 d. vyks konferencija apie tradicinę ir netradicinę mediciną gydant šią ligą. Renginį organizuoja Lietuvos Parkinsono ligos draugija. Jame bus perskaityta daug sergantiesiems reikšmingų pranešimų, vyks diskusijos.

Rašyti komentarą
Komentarai (13)

Ligone

Teko ir man pas gydytoja gydytis.mane kankino skausmai.kiek sis gydytojas idejo pastangu,ieskant del ko man skausmai,tai nepakartojama.O kas paraset ,uz kiek gydo,jus esat tikras niekalas.sis gydytojas neima pinigu..Bet kiek pas ji zmoniu,negalima isivaizduoti,kiek gali pakelti vienas gydytojas.ziuri i zmones,sedi visi su skausmais,is visos Lietuvos.Supranti,kad si gydytoja zino visa Lietuva.o pakliuti pas ji tikrai sunku,neimanoma,nes minia zmoniu.

veja

ziniu turi, taciau bendravimas su pacieinu deje deje,sukellia itampa .ir padrikuma,emocijo per krastus nuosirdumo nebuvo,gal kad labai uzimtas,toks mano ispudis karta patruks turetu ismokt valdyt save.

Danguolė

Profesoriaus Kęstučio Petrikonio gydymo, patarimų, rekomendacijų dėka mano vyras, sergantis Parkonsono liga, penkti metai gyvena, normalų, dinamišką, darbingą, mąstymo ir protinių galių reikalaujantį mokslininko visavertį gyvenimą. Ačiū DAKTARE.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS