sintomasdelcancer.com nuotr.

PASAULINĘ KOVOS SU VĖŽIU DIENĄ – RAGINIMAI PASITIKRINTI NEMOKAMAI

2019-02-04 07:52
Sigita Zumerytė, ELTA

Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų vėžio susirgimo atvejų. Net ketvirtadalis visų piktybinių navikų nustatomi jau pažengusios ketvirtos stadijos. Kiekvienais metais mūsų šalyje nuo onkologinių ligų miršta daugiau nei 8 tūkstančiai žmonių. Daugiausia vyrų miršta nuo plaučių vėžio, o krūties vėžys yra dažniausia moterų mirties nuo onkologinių ligų priežastis. Mirtingumo nuo vėžio rodikliai Lietuvoje daug aukštesni nei kitose Europos valstybėse ir išlieka vieni aukščiausių Europoje.

Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius pabrėžia, kad labai svarbu vėžį diagnozuoti kuo anksčiau.

„Svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo ir nors kartą per metus apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris atlikęs pačius paprasčiausius tyrimus gali įtarti tiek onkologinės, tiek ir kitų ligų pradžią. Ir, žinoma, būtinai dalyvauti vėžio prevencijos programose. Tai turi būti žinoma visiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Labai svarbu nepavėluoti“, – Eltai sakė prof. F. Jankevičius.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus specialistas Ignas Keras primena, kad Lietuvoje veikia keturios nemokamos prevencinės programos: gimdos kaklelio, krūties vėžio, prostatos ir storosios žarnos profilaktinio tikrinimo.

„Kiekviena 25-60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. O kiekviena 50-69 metų amžiaus moteris gali pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą vieną kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus“, – sakė I. Keras.

Pasak jo, priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 50-75 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje.

Pasaulinė kovos su vėžiu diena yra skirta tam, kad viso pasaulio žmonės padidintų budrumą, aptartų proveržį vėžio prevencijos ir gydymo srityje.

„Pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą šiuo metu šešių Lietuvos apskričių – Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Kauno – 50-75 metų gyventojai kartą per dvejus metus turi galimybę nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio“, – sakė I. Keras.

Vasario 4-ąją kasmet minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šią dieną siekiama informuoti visuomenę apie pavojingą ligą bei paskatinti šalių vyriausybes dėti dar daugiau pastangų kovojant su vėžiu, kad būtų išvengta kuo daugiau mirtimi pasibaigiančių ligos atvejų.

„Pasaulinė kovos su vėžiu diena yra skirta tam, kad viso pasaulio žmonės padidintų budrumą, aptartų proveržį vėžio prevencijos ir gydymo srityje, atsiradusias naujas mokslo įrodymais pagrįstas vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo galimybes. Visos šios pastangos skirtos tam, kad liga būtų diagnozuota labai anksti arba tam, kad sugebėtume išvengti vėžio ligos“, – Eltai sakė prof. F. Jankevičius.

Pasaulinė kovos su vėžiu diena minima nuo 2000 m. Lietuva šią dieną mini nuo 2009 m. – šiemet sukanka dešimt metų, kai Lietuva įsitraukė į šitos dienos tarptautinį minėjimą.

2018 m. pasaulyje buvo diagnozuota apie 17 mln. naujų vėžio atvejų ir 9,6 mln. mirčių nuo vėžio. Sergamumas vėžiu didėja daugumoje pasaulio šalių ir planuojama, kad iki 2040 m. naujų susirgimų skaičius išaugs 62 proc., iki daugiau nei 27 mln. naujų vėžio atvejų per metus. Sergamumo vėžiu augimas stebimas ir Lietuvoje, nes vėžys yra su amžiumi susijusi liga ir ilgėjant gyvenimo trukmei bei tobulėjant diagnostikos priemonėms vis daugiau nustatoma naujų vėžio atvejų.