Patikėkite ligoniu: sveikata yra viskas | KaunoDiena.lt

PATIKĖKITE LIGONIU: SVEIKATA YRA VISKAS

"Patikėkit, sveikata yra viskas", – tvirtina 60-metis vyras, pasirašęs sutikimą, kad jam būtų persodinta širdis. Kitas pasiligojęs vyras tetrokšta, kad jam tinkamas donoras atsirastų kuo greičiau.

Širdies nepakankamumas

Kas yra širdies nepakankamumas? Išgirdus šią diagnozę norisi numoti ranka: na ir kas, kad kažko kažkiek nepakanka?! Širdies infarktas – kas kita, jo reikia bijoti.

Apsilankius Kauno klinikų Širdies nepakankamumo ir ydų skyriuje akivaizdu: širdies nepakankamumas – labai sunki liga.

"Du širdies mikroinfarktus pravaikščiojau jų net nepajutęs, o kai išsivystė širdies nepakankamumas ir jokie vaistai nebepadeda, vakar pasirašiau, kad įrašytų į širdies persodinimo laukiančiųjų eilę", – patirta ligos eiga pribloškia 60-metis Alvydas Urbonavičius, ir vėl kartą besigydantis Kardiologijos klinikoje.

Kitoje palatoje gulintis 68-erių kaunietis Aloyzas Prusas kalba dar liūdniau. Jo ligos diagnozė – taip pat širdies nepakankamumas. Vyras sunkiai pakyla iš lovos, seselės paprašo užmauti šlepetes.

"Susirgau prieš 30 metų. Pirmiausia pajutau, kad labai greitai pavargstu. Poilsis nepadėdavo, ilgainiui tapo sunku iš kiemo namo pareiti, nors butas pirmame aukšte", – apie sparčiai progresavusios ligos pradžią pasakoja vyras.

Gydymasis ligoninėje, saujos vaistų sustiprindavo tik laikinai. Teko atsisakyti darbo autoserviso skyriaus vadovu ir susitaikyti su neįgaliojo statusu.

"Kai profesorius Rimantas Benetis sutvarkė mano širdies vožtuvus, pagerėjo. Tai buvo prieš dvylika metų. Dabar vėl operuos, tik šį kartą mano širdį išims ir įdės donoro", – ištaria A.Prusas, susigraudina ir siekia vandens stiklinės, stovinčios ant spintelės prie lovos.

Akivaizdu, kad žmogui net kalbėti sunku. Jo tėvelis, priduria Aloyzas, nuo širdies ligos mirė dar palyginti jaunas.

Buvo labai stiprus

A.Urbonavičius savo tėvo nepamena, o pats buvo labai tvirtas, užsigrūdinęs, per didžiausius šalčius pusnuogis vaikščiodavo ir jokiomis peršalimo ligomis nesirgo.

"Ne tik peršalimo – niekuo nesirgau, buvau stiprus kaip milžinas. O dabar esu visai nusibaigęs", – taip savo sveikatos būklę įvardija aukštas, stambus vyras, ir liūdnai šypteli.

Žinote, kaip mes, vyrai, nenorime eiti pas daktarus ir žmonų neklausome. O silpna būna, kai pavargsti.

Susitvardęs pasakoja, kad širdies nepakankamumu serga jau devyneri metai. Ligos diagnozę sužinojo net ne tuomet, kai sutriko širdies ritmas. Nepaisant, kad dėl to jautėsi silpnai, nuolat mušdavo prakaitas, pas gydytoją nuėjo tik tada, kai smarkiai sukarščiavo.

"Žinote, kaip mes, vyrai, nenorime eiti pas daktarus ir žmonų neklausome. O silpna būna, kai pavargsti. Kai aukšta temperatūra nekrito, tik tada nuėjau pas šeimos gydytoją. Ši, pirmą kartą matydama mane, iškart pasakė: tau, berneli, su širdimi negerai", – A.Urbonavičius teigia, kad iki šiol jo širdies ritmas sutrikęs, atkurti neįmanoma, todėl, cituoja medikų žodžius, neapsimoka jos daužyti.

Ligoninė – antri namai

Žinia, kad serga sunkia liga, stipriam vyrui prilygo poerkūnijai iš giedro dangaus. Kodėl taip nutiko, anot A.Urbonavičiaus, net ir gydytojai nežino.

"Kardiologijos klinika – antri mano namai. Kai skysčius iš organizmo pašalina, nuo vaistų ir ramybės pasijaučiu geriau. Ir namie vaistus geriu, bet kai širdis išsiplėtusi, ritmas sutrikęs, kraujagyslės nesveikos – nieko nebepadarysi. Jei rengiasi keisti širdį, vadinasi – blogai", – A.Urbonavičius pripažįsta, kad atėjo pas gydytojus, gerokai pavėlavęs.

Dabar, kai širdis pradeda baladotis – dūsta, nebepaeina.

"Savijauta ir nuo oro priklauso", – A.Urbonavičius, iš šalies žiūrint stiprus vyras, pasakoja, kaip greitai virsta sunkiu ligoniu.

Ir jautriu, sentimentaliu. Paragintas tikėti ateitimi, mąstyti pozityviai, sako, kad, gulėdamas ligoninėje, visko prisigalvoja. Dar iki šių metų sausio darbavosi medžio apdirbimo įmonėje, nes darbas padeda užsimiršti.

"Man loterijoje nesiseka, – taip Alvydas mąsto apie būsimą širdies transplantaciją. – Šiaip visko užtenka, vaikai užauginti, būtų galima gyventi, o sveikatos nėra. Sveikata, patikėkite, yra viskas. Kėliau didžiausius svorius, o dabar niekas netiki, kad taip sugriuvau."

Hipertenzijos nesigydė

Kodėl taip nutiko? A.Urbonavičius – daugkartinis kraujo donoras. Apie jį net per Vatikano radiją pasakojo. Po donacijų pasijausdavo labai gerai. Dabar vyras galvoja, kad taip nutikdavo, nukritus kraujospūdžiui.

"Nuo gimimo jis buvo per didelis, bet vaistų negėriau, jų man net nesiūlė niekas", – vėl liūdnas šypsnis šmėsteli Alvydo akyse, nors vyras bando juokauti, pasakoja, kaip džiaugiasi šeima, vaikais ir anūkais, kaip mėgsta žvejoti, kokių didelių laimikių yra užkibę.

Jo patarimas likti laimingiems – vos sunegalavus eiti tikrintis sveikatą, nes medicina gali labai daug.

"Kitaip manęs jau nebūtų. Dabar bijau tik vieno – tapti neįgaliam. Matant sunkius ligonius, neapleidžia ši mintis ir tai, kad kiekvienas širdies dūžis gali būti paskutinis", – tai ištaręs A.Urbonavičius pažada duoti interviu po širdies transplantacijos, kai jis pradės naują gyvenimą.

Serga apie 15 mln. ES gyventojų

Širdies nepakankamumas – didelė sveikatos problema visoje ES. Ši liga, kai širdis nepajėgia tinkamai prisipildyti krauju ir tinkamai jo išstumti, diagnozuota apie 15 mln. gyventojų. Pusė susirgusiųjų po diagnozės nustatymo miršta per pirmuosius penkerius metus, o dešimt metų po diagnozės nustatymo išgyvena ketvirtadalis ligonių. Pasaulyje širdies nepakankamumas nustatomas 1–2 proc. suaugusių gyventojų, o Lietuvoje šia liga serga per 100 tūkst.

Žmonėms senstant, širdies nepakankamumo rizika didėja ir tarp vyresnių nei 70 metų žmonių ligos paplitimas pasiekia net 10 proc. Ši liga yra ne tik grėsminga gyvybei ir siejama su dideliu mirštamumu, bet ir su sunkiu sergamumu – sunkiai išreikštais simptomais, ženkliu žmogaus gyvenimo kokybės pablogėjimu, gausiu vaistų vartojimu, dažnu ir ilgu gydymusi ligoninėse, kai kuriais atvejais – sudėtingomis intervencinėmis kardiologinėmis ar kardiochirurginėmis procedūromis, taikant širdies resinchronizuojantį gydymą, implantuojant skilvelius pavaduojančius prietaisus ar atliekant širdies transplantaciją", – aiškina Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė, kardiologė docentė Diana Žaliaduonytė-Pekšienė.

Ligonius, sergančius širdies nepakankamumu, vargina net ir po nedidelio fizinio krūvio ar ramybėje atsirandantis dusulys, greitas nuovargis ir silpnumas, naktinis sausas kosulys, kojų tinimai, apetito sumažėjimas.

"Lėtinių kardiovaskulinių ligų pirminė ir antrinė profilaktika, o jau susirgus – adekvatus, savalaikis gydymas yra labai svarbi gydytojų, visuomenės ir valstybės užduotis", – teigia profesorius Raimondas Kubilius, Lietuvos širdies asociacijos prezidentas ir Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas.


Ligai skirta savaitė

Norint atkreipti visuomenės dėmesį, siekiant apsaugoti sveikus žmones nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei sulėtinti širdies nepakankamumo progresavimą jau sergantiems, kasmet gegužės pirmąjį savaitgalį ir pirmąją savaitę Europoje minima supratimo apie širdies nepakankamumą diena.

Šiemet ją Kaune inicijuoja Kauno klinikos, Lietuvos širdies asociacija, Lietuvos kardiologų draugija ir Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija.

Kauno miesto savivaldybė pirmą kartą prisijungė prie didžiųjų Europos miestų ir drauge mini Pasaulinę širdies nepakankamumo savaitę. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į sekinančią ligą, raudona – širdies spalva apšviesta Kauno miesto Rotušė.

Gegužės 11 d. 9–14 val. vyks širdies nepakankamumo ligai skirti renginiai Kauno klinikose ir Kauno miesto poliklinikose.

Gegužės 19 d. Kauno miesto Santakos aikštėje bus organizuojama širdies nepakankamumo popietė, kur bus galima pasikonsultuoti su gydytojais, gydytojais rezidentais ir kitais širdies nepakankamumo specialistais apie širdies nepakankamumo prevenciją, gydymo ypatumus.


Jūratė Stundžienė

Kardiologijos klinikos bendrosios praktikos slaugytoja

Širdies nepakankamumas – kontroliuojama liga, dažnai ji pasiduoda gydymui, nors paliečia visus organus.

Labai svarbūs faktoriai ligai kontroliuoti – skysčių, druskos ribojimas. Nefrologai ragina vartoti kuo daugiau skysčių, o kardiologai – ne daugiau kaip pusantro litro, daugiausia du per parą, įskaitant ir vaisius, daržoves, ir sriubą. Kai žmogus serga ne viena liga, reikia ieškoti kompromisų.

Mūsų Klinikoje jau antri metai veikia mokykla, padedanti išmokti valdyti širdies nepakankamumą. Jos mokiniai – atrinkti pacientai metus laiko yra prižiūrimi kardiologo ir bendrosios praktikos slaugytojo, išklauso mokymų apie mitybą, vaistų vartojimą, sveiką gyvenseną. Keturis kartus per metus atliekami kraujo tyrimai, įvertinama širdies, kepenų veikla. Džiugu, kad pacientams tai duoda daug naudos. Štai viena moteris neseniai pasakė: tikrai nežinojau, kad daug druskos vartoti negalima. Jūsų patarimo paklausius kojos nebetinsta.

GALERIJA

  • Išeitis: A.Prusas nori, kad širdis jam būtų persodinta kiek galima greičiau.
  • Svarbiausia: A.Urbonavičius, būdamas ligoninėje, ilgisi tų laikų, kai buvo sveikas ir stiprus.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS