PO MAUDYNIŲ – HEPATITAS? SPECIALISTAI TURI RIMTŲ ĮSPĖJIMŲ

Specialistai įspėja saugotis, primindami, kad užterštame vandenyje maudynės gali baigtis išties nesmagiai. Populiariausios bėdos po pasipliuškenimų: žarnyno infekcijos, odos bėrimai, o retais atvejais – net ir hepatitas. Apie tai, kaip to išvengti, LNK žurnalistė pasikalbėjo su Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialiste Aušra Bartuliene.

– Po maudynių galima pasijusti prastai. Kodėl? Kiek, pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje vandenų yra užteršti?

– Kiek yra užterštų vandenų, gal atsakytų Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, kuris, kai ateina maudymosi sezonas, atlieka būtent paplūdimių tyrimus. Jie aiškinasi, kurie paplūdimiai yra tinkami, o kurie užteršti. Taigi, kai ateina vasara, aišku, padaugėja žmonių, kurie maudosi ir vanduo tampa labiau užterštas, atsiranda tokių telkinių, kuriuose, perspėjama, kad galbūt geriau vieną ar dvi paras nesimaudyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios gali užpulti ligos, kokie virusai?

– Dažniausiai žarnyno, ar bakterinės kilmės, ar virusinės kilmės, ligos. Dažniausiai sukėlėjas turi patekti per burną, t. y. maudantis, jeigu nešvarus vanduo, tos bakterijos ar virusai, ar netgi ir pirmuonys, patenka su vandeniu į burną, į žarnyną ir sukelia uždegimą. Taigi, liga pasireikš viduriavimu, gali būti vėmimas. Jeigu labai daug patenka tų sukėlėjų – gali pakilti temperatūra. Aišku, jautriausi yra maži vaikai ir pagyvenę žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs ir jiems reikia mažiau to užkrato, kad atsirastų kažkokie ligos požymiai. Tačiau jei sukėlėjų patenka nedidelis kiekis, žmogus yra fiziškai stiprus, imunitetas stiprus, tai gali jokių ligos požymių ir nebūti.

– Bet net ir hepatitas. Ar dažnai pasitaiko, kad žmonės po maudynių būtų užkrėsti hepatitu?

– Iš tikrųjų retai, bet taip, hepatitas A ir E gali plisti per maistą, per vandenį, tai jeigu vandeny šitie virusai bus, žmogus gali ir užsikrėsti. Tačiau nėra registruojami dideli kiekiai, tik pavieniai atvejai.

– Sakėte, kad jei Lietuvoje yra liūtys, reikėtų bent parą palaukti ir nesimaudyti. Kodėl?

– Dar vienas aspektas yra pavasarį. Kai tirpsta sniegas, visi nešvarumai patenka į vandenį. Taip pat yra ir po didelių liūčių. Viskas, kas yra ant kranto – galbūt tai yra ir maisto likučiai, galbūt ir ekskrementai, tiek savų ar laukinių gyvūnų, tiek žmonių, paukščių – patenka į vandenį. Kadangi labai didelis kiekis tų vadinamųjų šiukšlių patenka į vandenį, tai vanduo tiesiog nesugeba apsivalyti ir reikia nors vienos ar dviejų parų, kad jis apsivalytų, t. y. vanduo nuskaidrėja ir tuomet jau galima maudytis. Arba geriausia yra sulaukti tyrimų ir pasižiūrėti, ar tie vandens tyrimai yra geri.

Dar kartais žmonės užmiršta tokią elementarią taisyklę ir vaisius ir daržoves, kuriuos vartos, jie plauna tame vandenyje, kuriame maudosi.

– O apskritai, ar dažnai apsikrečia žmonės po maudynių vandenyse?

– Čia gal reikėtų klausti gydytojų, nes pas juos pacientai patenka, bet mūsų statistika rodo, kad nėra labai daug. Taip pat, jei yra nedideli simptomai, tai žmonės tiesiog nesikreipia į šeimos gydytojus ir mes tos statistikos neturime. Tačiau mes pastebime, kad vasaros sezonu padaugėja, pavyzdžiui, nepatikslintų bakterinių žarnyno infekcijų, virusinių nepatikslintų žarnyno infekcijų. Tai birželį, liepą, rugpjūtį, dar net ir spalį tie susirgimai yra dažnesni.

– Tad, kad ir kaip bebūtų smagu ir maudantis nesinorėtų apie nieką galvoti, reikia saugotis, kad vanduo nepatektų į burną, taip?

– Taip. Dar kartais žmonės užmiršta tokią elementarią taisyklę ir vaisius ir daržoves, kuriuos vartos, jie plauna tame vandenyje, kuriame maudosi. Reikėtų turėti su savimi švaraus vandens, kurį galima būtų gerti, juo nusiplauti rankas, nusiplauti daržoves, vaisius, nes dažnai poilsiaujant mėgstama ir pasmaguriauti.