Profesorius: širdies stimuliatoriai turi būti tikrinami | KaunoDiena.lt

PROFESORIUS: ŠIRDIES STIMULIATORIAI TURI BŪTI TIKRINAMI

Nors technologijos progresuoja, nepakanka vien tik implantuoti modernų širdies ritmo reguliatorių ligoniui ir palikti jį likimo valiai. Pasaulis pacientų periodinei ambulatorinei patikrai teikia didžiulę reikšmę.

Tikslai ir dokumentai

Sudėtingi širdies ritmą reguliuojantys prietaisai pasauliniu mastu jau yra išgelbėję gyvybę arba iš esmės pagerinę gyvenimo kokybę milijonams žmonių.

Nors šiuolaikiniai aparatai charakterizuojami kaip labai patikimi, reguliarus planinis, arba neatidėliotinas situacinis jų veiklos patikrinimas, yra būtinas ir neišvengiamas. Tikrinant įvertinami bei optimizuojami širdies stimuliatoriaus bei elektrodų funkciniai parametrai bei stimuliacijos efektyvumas, vertinami baterijų energijos rezervai. Patikros metu, jei reikia, pakoreguojamas ir medikamentinis gydymas, nes dauguma pacientų serga išemine ar kardiomiopatine širdies liga, širdies veiklos nepakankamumu, sutrikusi plaučių ar inkstų veikla.

Periodišką širdies elektroninių prietaisų patikrą reglamentuoja solidžių tarptautinių ir regioninių kardiologinių bei aritmologinių draugijų, asociacijų norminiai dokumentai, dar vadinami direktyvomis. Jos kas kelerius metus yra revizuojamos – atnaujinamos ir papildomos. Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio valstybių, vadovaujamasi Amerikos širdies, Europos širdies ritmo, Širdies nepakankamumo asociacijų, Amerikos kardiologijos kolegijos, Europos kardiologijos, Amerikos širdies nepakankamumo draugijų konsensuso pagrindu aprobuotu reglamentavimu. Direktyvos yra ne vien tik konstruktyvi formuluotė, bet ir rekomendacijos gydytojams praktikams, ir netgi ligoniams, kad būtų priimami tinkamiausi vadybiniai ir gydymo sprendimai.

Autoriai akcentuoja, kad klinikinės direktyvos yra suformuotos, remiantis sisteminėmis medicininės literatūros peržiūromis ir gausybės duomenų analize, taip pat iškilių ekspertų nuomonėmis. Tai įgalina suteikti pacientui geriausią pagalbą remiantis naujausiais pasiekimais. Be to, kilus konfliktinei situacijai, o jų būna ir bus, ekspertinė komisija visada užduos gydytojui nelengvą klausimą: kodėl pagalba pacientui buvo suteikta nesivadovaujant visuotinai pripažintoms tarptautinėms direktyvoms?

Pacientų patikros dažnis

Neretai apsiribojama ligonius tikrinti vieną kartą per metus, o artėjant baterijų išsekimo terminai trumpinami individualiai ir dažniausiai proporcingai baterijų išsekimo laipsniui. Tačiau tai daryti jokiu būdu nedera kas dvejus, trejus ar ketverius metus – būtent tokius terminus kartais nustato kai kurie specialistai.

Patikrinus aparato funkcinę būklę ir optimizavus parametrus, visi ligoniai nusiramina, pasijaučia geriau.

Direktyvas kuriančios organizacijos akcentuoja kur kas griežtesnius patikros terminus, pabrėždamos individualius patikros intervalus: praėjus 72 val. po implantacijos, vėliau – praėjus 2–12 savaičių, praėjus 3–12 mėnesių po kardiosinchronizacinio aparato implantacijos, 3–6 mėnesiams po defibriliatoriaus ar kardiosinchronizacinio aparato implantacijos, kasmet vieną kartą iki baterijų išsekimo požymių atsiradimo ir kas 1–3 mėnesius po baterijų išsekimo požymių pasirodymo.

Atsižvelgiant į pastebėtas grėsmes, tikrinimo periodiškumą tenka adaptuoti individualiai ir ypač kai artėja baterijų išsekimo terminai, o pacientas yra priklausomas nuo stimuliacijos. Teko sutikti daugybę ligonių, kuriems buvo rekomenduota atvykti patikrai po 2–3 ar net po 4 m. Sunkoka rasti pateisinamų priežasčių tokiai praktikai.

Gerinti prieinamumą

Daug vyresnio amžiaus pacientų kenčia nuo širdies nepakankamumo, varginančio dusinimo, kojų tinimo ir panašiai, todėl stimuliacinių parametrų bei medikamentinio gydymo korekcija yra reikalinga kur kas dažniau.

Pacientų srautai didėja ir dėl jiems vis dažniau atliekamų magnetinio rezonanso tyrimų. Prieš šį tyrimą, kaip, beje, ir po jo, privalu atitinkamai užprogramuoti aparatą, vėliau, atlikus jo funkcijų patikrą, grąžinti ankstesnius arba pakoreguotus parametrus. Gana dažnai aparato patikrai pacientus siunčia kardiologai, įtarę stimuliacijos neadekvatumus, įvairaus profilio chirurgai prieš numatomą operaciją. Kartais net ir dėl nežymių savijautos pokyčių galimus stimuliacijos sutrikimus įtaria patys pacientai. Būna atvejų, kai optimalius stimuliacinių parametrų derinius pavyksta rasti ne iš karto, o tik po kelių apsilankymų. Specialistai kartu su kitų sričių gydytojais visada pasirengę padėti. Patikrinus aparato funkcinę būklę ir optimizavus parametrus, visi ligoniai nusiramina, pasijaučia geriau.

Dėl eilių pas specialistus ligoniai darosi irzlūs, nekantrūs, netolerantiški. Varginančių negalavimų sukeliamas diskomfortas, kelių mėnesių laukimas didina nerimą, stresą. Įvertinus milžinišką poreikį bei ligonių nerimą dėl paslaugos prieinamumo Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinyje steigiamas pacientų su širdies elektroniniais prietaisais ambulatorinės patikros kabinetas.

Visi žinome, kad eilės poliklinikose tapo kone neįveikiamos, tad įsteigtas kabinetas neabejotinai jas sutrumpins, pagerins paslaugos prieinamumą. Pacientams, norintiems užsiregistruoti patikrai, tereiks pateikti šeimos gydytojo siuntimą.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Antanas

O tai Lietuvoje stimuliatoriu ideda ir palieka? Anglijoje kas puse metu tikrina, po to kas metus. Aisku reikia tikrinti.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS