Nevalingi raumenų spazmai pacientui gali ne tik sukelti daug nemalonių padarinių, bet ir paversti jį neįgaliu. Gera žinia, kad raumenų spazmiškumas gali būti sėkmingai gydomas medikamentais. Apie raumenų spazmiškumą po insulto ir kaip jį gydyti pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis.

Kas po insulto atsitinka organizme, kad raumenis surakina spazmai?

Insulto metu pažeidžiamos motorinės nervų struktūros – vienos jų yra smegenų žievėje, kitos požievyje. Jos iš galvos smegenų atneša nervinius impulsus į nugaros smegenis ir iš nugaros smegenų per konkrečius nervus į raumenis. Kadangi ši sistema sutrikusi, rankų ar kojų, taip pat ir liemens raumenys gauna neteisingus impulsus. Kai impulsų mažai, raumenys tampa silpni, tai vadinama paralyžiumi, negalima atlikti judesio. Kai impulsų per daug arba sutrikęs tam tikrų raumenų grupių atsipalaidavimas, atsiranda raumenų spazmai arba išsivysto nevalingi judesiai.

Didžioji bėda ta, kad pacientas po insulto pakitusio raumenų tonuso valdyti negali, ir tai dar labiau apsunkina nusilpusios kūno dalies valdymą ar vėlesnį atsikūrimą.

Ar visi žmonės, kurie patiria insultą, susiduria su padidėjusiu raumenų tonusu?

Dažniausiai tai žmonės, kurie po insulto ar kitos pažaidos patiria paralyžių – nustoja valingai valdyti raumenis ir judesius. Manoma, kad su raumenų tonuso pakitimo problema susiduria apie 25 proc. pacientų, kurie pirmąkart patiria insultą, ir šiek tiek daugiau tų, kurie patiria pakartotinai. Iš šio ketvirtadalio 10 proc. pacientų problema didelė. Taigi, jei Lietuvoje per metus insultą patiria apie 10 tūkst. žmonių, 2500 jų susiduria su šia problema.

Vis dėlto tokie žmonės nėra visiškai neįgalūs. Dažniausiai lieka paralyžiuota viena kūno pusė, kur ranka arba koja būna labiau nukentėjusi. Kiek rečiau tokie pacientai įgauna tipišką poinsultinę būseną – ranka sulenkta, o koja pernelyg ištiesta. Jei šalia pasilpusios kojos yra padidėjęs raumenų tonusas, jie gali sunkiai vaikščioti, nes koja visą laiką yra ištiesta. Ją reikia nenatūraliai sukti, kelti, panaudoti ir liemens raumenis. Kita vertus, jei koja liktų paralyžiuota, žmogus negalėtų ja atsiremti ir negalėtų vaikščioti. Raumenų tonuso padidėjimas yra tarsi kūno dalies funkcijos kompensacija. Dėl to gydydami mes turime laviruoti, kad, sumažinus raumenų tonusą, neatsitiktų taip, kad tonusas bus per mažas ir ligonis net su išlikusiomis savo galimybėmis negalės atlikti minimalių judesių, nes nebus jėgos.

Kada reikia pradėti gydyti spazmiškumą, kad jis neįsisenėtų?

Labai aiškių principų ar rekomendacijų tam nėra, tai labai individualu. Tačiau geriausia – iš karto pamačius, kad raumenų tonusas yra per didelis ar jis palaipsniui stiprėja.

Manoma, kad smegenų pažeisti neuronai neatsikuria arba atsikuria labai nedaug, tada jų funkciją perima gretutiniai sveiki neuronai. Tai vadinama neuroplastiškumu. Jeigu pažeidimas didelis, jis užgožia gerėjimą arba funkcijos perėmimą, tada per pirmąsias savaites po insulto matosi, kad raumenų tonusas didėja, stiprėja, ir jį reikia mažinti. Taigi, gydyti reikia pradėti tuomet, kai raumenų spazmas pradeda trukdyti, tačiau stebėti pacientą reikia nuo pirmųjų dienų jam persirgus insultu.

Beje, labai svarbu, kad ne tik raumens tonusas būtų mažinamas, bet ir sąnariai nesustingtų – nesusidarytų kontraktūros. Kuo raumenų ir sąnarių padėtis geresnė, tuo ilgainiui raumenų inervacija arba greičiau suvaldymas pačiose smegenyse tampa natūralesni, fiziologiškesni. Pažymėtina, kad nervų sistema ir jos dalys gana imlios pokyčiams, tiek teigiamiems, tiek neigiamiems.

Visų pirma raumenų spazmiškumas pradedamas gydyti nemedikamentinėmis priemonėmis?

Taip. Kūno padėtys, mankštos, fizioterapija, masažas ir kt., kurių tikslas išjudinti, ištempti raumenis, palaikyti sąnarių judrumo amplitudę, gerinti kraujotaką. Gali būti taikomi specialūs įtvarai plaštakai ar pėdai, kad ji nenusvirtų, taip pat kelio sąnariui ar alkūnei.

Kokios kitos gydymo priemonės, jei nepadeda nemedikamentinės?

Yra geriamųjų vaistų, kurie atpalaiduoja raumenų tonusą. Deja, atsipalaiduoja ne tik sustingusi vieta, bet ir kiti raumenys. Tad būtina tiksliai parinkti šių vaistų dozę. Jei ir jie nepadeda, gali būti į sustingusius raumenis leidžiamos atpalaiduojančių raumenis vaistų injekcijos. Rečiau taikomos sausgyslių ar raumenų kapsulių atpalaidavimo operacijos.

Botulino toksino injekcijos – plačiai naudojamas būdas gydyti raumenų spazmiškumą. Kaip jos veikia?

Botulino toksino injekcijos pradeda veikti per kelias savaites po suleidimo ir veikia kelis mėnesius. Jos atpalaiduoja spazmuotą, sustingusį raumenį ir leidžia pacientui atlikti judesį.

Kartais užtenka atpalaiduoti vieną ar du raumenis, ir žmogui labai pagerėja rankos ar kojos funkcija – jis gali užsisegti sagas, apsiauti batus, geriau paeina.

Rezultatai vertinami ne tik pagal tai, ar atsipalaiduoja raumenys, bet ir pagal tai, kokius judesius pacientas gali padaryti ir kiek tai naudinga, nes kartais spazmas sukelia ir skausmą, dėl to žmonės negali miegoti, neretai suserga depresija, nes dėl negalios sugriūna gyvenimas, ir pan. Šitie dalykai labai svarbūs. Gydymas taikomas įvertinus ir kitus paciento gyvenimo bei veiklos aspektus.

Kai botulino toksino injekcijos nustoja veikti, ar žmogaus būsena sugrįžta į tą pačią būklę, kaip ir buvo?

Kol botulino toksinas veikia, žmogui rekomenduojam pasinaudoti reabilitacijos priemonėmis – kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, kad pagerėjusi funkcija būtų išlaikoma. Paprastai tai duoda teigiamų rezultatų. Jei neužtenka vienkartinės injekcijos, jas galima kartoti. Tam sukurta įvairių metodikų. Botulino toksino injekcijos gali būti taikomos ir praėjus keleriems metams po insulto, jeigu kitos gydymo priemonės nepadėjo. Dėl neuroplastiškumo neretai gydymo rezultatus lemia ir paties žmogaus motyvacija: kai jis susitaiko, kad kitaip nebus, ir nesukelia sau streso ar papildomos įtampos, žiūrėk, jo būklė pradeda gerėti, ir tai, kas buvo neefektyvu, vėl padeda.

Botulino toksino injekcijas galima leisti ir į rankų, ir į kojų raumenis, kai kada gydomi ir kiti kūno vietų raumenys, kurie taip pat svarbūs funkcijos sutrikimui. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad toks gydymas yra saugus, jis taikomas apie 20 metų. Pastebėta, kad, pagerėjus judėjimo funkcijoms, pagerėja ir kalba ar kitos pažinimo funkcijos.

Deja, apie spazmiškumo gydymo metodus žino dar mažai žmonių. Be to, prisideda nusivylimas, kad jau niekas nepadės, ligoniai nuleidžia rankas ir nesikreipia į specialistus – neurologus, fizinės reabilitacijos gydytojus. Pas juos turi nukreipti šeimos gydytojas.

Atsiranda naujų žinių, daugėja patirties, galima pasitikrinti, ar efektyvu. Mokslas nestovi vietoje, yra pasiektas progresas ne tik gydant insultą, bet ir valdant jo padarinius.

DYS-LT-000817

2022 m. spalio mėn.

Parengta bendradarbiaujant su „Ipsen Pharma“