Jei savo darbo dieną pradedate ir baigiate prie darbo stalo, tikėtina, kad raumenų stingimas, kaklo ir sprando skausmai, maudžianti nugara jums yra pažįstami. Sveikatos draudimo specialistai ir medikai vardina, kokios dažniausios sveikatos traumos kankina biurų darbuotojus ir kaip jų išvengti.

Kas trečias dirbantysis savo darbo dieną praleidžia sėdėdamas, todėl, natūralu, dalis raumenų nedirba, kita dalis gauna didesnes ir nuolatines apkrovas ir taip yra išvarginami.

„Sveikatos negalavimai, susiję su sėdimu darbu, yra šių laikų prakeiksmas. Iš pradžių jie atrodo nedideli, labiau keliantys nepatogumų nei rimtų bėdų, tačiau ilgainiui jie gali virsti sunkiais negalavimais, tokiais kaip trombozės ar iškrypęs stuburas. Nors apsidraudusiems sveikatos draudimu visų negalavimų gydymas, susijęs su biuro ligomis, toks kaip reabilitacija, ortopedo paslaugos ir priemonės, sveikatingumo paslaugos, kompensuojamos, tačiau savo sveikata kasdien pirmiausiai privalome rūpintis patys“, – sako Laima Stasiulionienė, „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Sveikatos draudimo departamento vadovė.

Dažniausi negalavimai:

Raumenų skausmas. Jei po darbo dienos vis dažniau pradedate jausti skausmą rankose, neskubėkite kaltinti kompiuterio. Dėl ilgo sėdėjimo kūnui tenkantis krūvis pasiskirsto netolygiai, o taip dirbant ilgą laiką prasideda pakitimai. Ypač didelis krūvis tenka pečių juostai. Ilgainiui tai veda į raumenų įsitempimą, kas sukelia stiprų skausmą, kuris plinta ir į rankas.

Norint išvengti negalavimų ar sumažinti jų tikimybę, rekomenduojama 10 min. per valandą skirti kūno padėties pakeitimui: pavaikščioti, atlikti specialius pratimus, skirtus nugarai ir kaklui. Po darbo valandų patartina užsiimti aktyviu laisvalaikiu – tam puikiausiai tik įvairios sporto šakos ar pasiplaukiojimas baseine. Norintiems pasyviau atsipalaiduoti, tiks masažas.

Stuburo iškrypimas. Nors sėdėjimas yra dažniausia šiuolaikinio žmogaus veikla, tačiau vis didėjantys stuburo problemų turinčių asmenų skaičius rodo, kad sėdėti taip ir neišmokome. „Dauguma žmonių įpratę sėdėti sukrypę, susikėlę ar sukryžiavę kojas. Jie turėtų žinoti, kad ilgą laiką sėdint netaisyklingai – persikreipus į vieną ar kitą pusę – įvyksta fiziologinių linkių išsilyginimas“, – sako neurologė V. Valeikienė.

Sėdint netaisyklingai ilgą laiką gali išsivystyti stuburo iškrypimas – jis diagnozuojamas tuomet, kai išlinkimas viršija 10 laipsnių. Tačiau dažniau išsivyto asimetriška arba netaisyklinga laikysena, kuri kelia nepatogumų kasdieninėje veikloje – nuo drabužių dėvėjimo iki apribotos fizinės veiklos. Tiek raumenų skausmo, tiek stuburo pokyčių galima išvengti tinkamai parinkus darbo priemones: kėdę, stalą, kompiuterį ir kitas bei stengiantis sėdėti tiesiai, atremiant dilbius į stalą.

Kojų tinimas. Ilgai sėdint nuleidus kojas, jos nuvargsta ir ištinsta. Jei kojos dar ir nejuda, tuomet spaudžiama kelio girnelės kremzlė: sutrinka jos maitinimas ir kelią pradeda smarkiai skaudėti. Padėti sau galima – laikas nuo laiko judinti galūnes: ištieskite kojas, atsistokite, pajudinkite kojų pirštus. Svarbu nekelti koją ant kojos ar tai daryti trumpam – susikėlus spaudžiama kelio girnelės kremzlė.

Išvengti problemų su kojomis padėtų ir darbo vietos patobulinimas: yra specialių kėdžių su pakojomis, kurios pritaikytos patogiai laikyti kojas. Jei kėdės neplanuojate keisti, tuomet po stalu padėkite suolelį ar kitą tinkamo aukščio daiktą, ant kurio dėtumėte kojas. Taip išvengsite kraujo cirkuliacijos sutrikimo ir skausmų.

Galvos skausmas. Darbas biure reikalauja nemažų emocinių ir intelektualinių pastangų, todėl natūralu, kad jis išsunkia. Įtampa, fizinis ir emocinis pervargimas dažnai pasireiškia galvos skausmais. Galvos skausmai gali reikšti du dalykus – fizinį ir emocinį pervargimą. Kad jo išvengti, reikėtų išmokti įsiklausyti į save. Emocinį nuovargį padės kontroliuoti teigiamas nusiteikimas – kuo noriau darome darbą, tuo mažiau vidinių pastangų reikia, vadinasi, ir daugiau jėgų lieka.

Fizinę įtampa nuims ir galvos skausmą sumažins sprando, pečių juostų masažai, kurie pagyvins kraujo apykaitą. Taip pat, jei yra galimybė, galima kiek pasivaikščioti einant iš darbo, padaryti mankštas ar tiesiog po darbo užsiimti širdžiai miela veikla ir taip atsipalaiduoti. Tai padės nukreipti mintis ir įtampa atlėgs.

Galūnių tirpimas. Šaltuoju periodu galūnės šąla ir tirpsta natūraliai, dėl temperatūros pokyčių. Yra ir kitų priežasčių, kodėl staiga nebejaučiame dalies kūno dalių. Dažniausiai galūnės nutirpsta, kuomet dėl nepatogios sėdėjimo padėties užspaudžiamos kraujagyslės ir sutrinka kraujo patekimas į nervą. Nemaloniu pojūčiu galima atsikratyti pakeitus padėtį – tuomet kraujagyslės atsispaudžia ir kraujas vėl teka laisvai.

Jei galūnių tirpimas nepraeina, tuomet patartina kreiptis į medikus – negalavimas gali signalizuoti apie rimtas nervų ligas ir reikalinga specialisto apžiūra.