Pavasarinės alergijos simptomai labai panašūs į peršalimo ligų, tad klysta net gydytojai, be reikalo skirdami ligoniams netinkamus vaistus. Ką daryti, kad taip neatsitiktų?

Džiaugiasi, kai lyja

"Aš jaučiuosi puikiai tik tuomet, kai lyja lietus", – sako kaunietė verslininkė Asta, ir šypsosi, kai dangus verkia, tuo piktindama kolegas.

Juk šį pavasarį taip ilgai laukėme saulės ir šilumos. Tačiau Astą pateisina jos gydytoja Roma Dabulskienė, Dainavos poliklinikos alergologė: sergantiesiems šienlige lietus yra lyg vaistai, nes jis nuplauna ligonius alergizuojančias žiedadulkes.

"Pavasarį užklumpa dabar jau gerai žinoma liga – šienligė. Tuo periodu jos simptomai labai vargina žmones ir jie pas mus ateina pagalbos", – sako gydytoja R.Dabulskienė ir priduria, kad liga, ko gero, kankina žmoniją jau seniai, tik anksčiau medikai neturėjo galimybių jos diagnozuoti ir patirties gydyti.

Dabar žino, kad ši liga paūmėja, kai žydi medžiai, žolės, piktžolės, saulėtu oru, kai jame sklando žiedadulkės. Tačiau vis dar pasitaiko, kad, ligoniui pirmą kartą pajutus šienligės simptomus, klysta net ir medikai.

"Kai ligonis pirmą kartą šeimos gydytojui skundžiasi sloga, akių perštėjimu, varvančia nosimi, čiauduliu, kartais – galvos skausmu ir kosuliu, diskomfortu burnoje – niežėjimu, perštėjimu, galvojama, kad tai – eilinis peršalimas, ir skiriamas antivirusinis gydymas", – pripažįsta gydytoja alergologė R.Dabulskienė.

Jei šios sveikatos problemos pasikartoja ir kitą pavasarį, o ligonis prisimena, kad taip pat sirgo pernai tuo pačiu metu, tuomet jau įtariama šienligė. Gydytoja džiaugiasi, kad šiuolaikinis jaunimas daug skaito ir pavasarį, vos susidūręs su alerginės ligos simptomais, ateina ir klausia: "Kažin, ar man ne šienligė?"

Tyrimų laikas ribotas

Dainavos poliklinikos gydytoja vaikų alergologė Valda Darginavičienė patvirtina, kad labai svarbu laiku nustatyti šienligės diagnozę, nes suklydus žala sveikatai yra dviguba.

Ši gydytoja neseniai konsultavo pacientą, trejų metų berniuką, kuriam buvo nustatytas jautrumas beržinių medžių mišiniui.

Iki tol vaikas visą mėnesį buvo gydytas nuo virusinės infekcijos. Jam buvo paskirti įvairūs vaistai, netgi dviejų rūšių antibiotikai, bet sveikata negerėjo.

"Taip atsitiko, nes ligonis gydytas ne tais vaistais, kurie buvo reikalingi. Paaiškinau, kad tai gali būti alerginis procesas, todėl gydymas medumi, homeopatiniais vaistais ar antibiotikais nerekomenduojamas dėl dar didesnės alergizacijos. Nustačius, kad ligos priežastis – alergija, būtinas tik priešalerginis gydymas, o ne antibiotikai", – pabrėžia V.Darginavičienė.

Beje, kai žmogus serga pirmą kartą, ligą diagnozuoti, esant ūmiam periodui, yra sunku, alerginis testas net neskiriamas. Alerginiai tyrimai tiksliausi tik kai yra ramus periodas, o taip būna, kai atvėsta orai, žiedadulkių sumažėja – geriausia žiemos periodu. Pagal nusiskundimus gydytojai bando įtarti alergeną, kuriam organizmas jautrus. Yra atliekamas odos dūrio testas su specialia adatėle, kurios medikai adata nevadina, kad neišgąsdintų vaikų.

"Ant rankos odos, dilbio srityje, užlašinamas alergenas ir įbrėžiama specialia adatėle. Tai neskausminga, nekraujuoja. Šiuo metodu tiriama dėl alergijos namų dulkių erkutei, pelėsiui, gyvūno plaukams ir įvairių žiedadulkių mišiniams bei maisto alergenams. Įskaičiavus du kontrolinius lašiukus, iš viso uždedama dešimt–dvylika lašelių. Po 20 minučių galime pasakyti, kam pacientas jautrus", – apie diagnostikos metodą papasakojo vaikų alergologė V.Darginavičienė ir pridūrė, kad jis neatliekamas ne tik ūmiu ligos laikotarpiu, bet ir vartojant vaistus nuo alergijos.

Ateina žmonės, tikėdamiesi, kad iš karto nustatysime alergeną, paskirsime specifinį vaistą, ir visi simptomai išnyks. Stebuklų nebūna, tai dažniausiai yra jautrumas visam gyvenimui ir reikia su tuo išmokti gyventi.

Juos nutraukus tyrimas galimas po savaitės.

"Ateina žmonės, tikėdamiesi, kad iš karto nustatysime alergeną, paskirsime specifinį vaistą, ir visi simptomai išnyks. Stebuklų nebūna, tai dažniausiai yra jautrumas visam gyvenimui ir reikia su tuo išmokti gyventi. Galime tik patarti, ko vengti, kokie alergenai tuo metu dominuoja aplinkoje, bet jų nustatyti pacientui, esant ūmiam periodui, negalime", – pakartojo V.Darginavičienė.

Naujos kartos vaistai

Žiedadulkėms alergiškų žmonių labai daug, jų skaičius kasmet auga.

"Manoma, kad kuriuo nors gyvenimo etapu šienlige suserga kas penktas šalies gyventojas. Dažniausiai tai prasideda vaikystėje arba paauglystėje, apie 40 proc. ligonių – iki šešerių metų amžiaus", – gydytoja R.Dabulskienė perspėja, kad kuo anksčiau liga pasireiškia, tuo ji sunkesnė.

O kada ji baigiasi? Tai priklauso nuo organizmo, gyvenamosios vietos, gyvenimo režimo, gydymo ir jo efektyvumo.

"Yra naujų gydymo būdų, kurie tikrai veiksmingi", – gydytoja R.Dabulskienė tikina, kad gydymui nebenaudojami senosios kartos antihistamininiai vaistai, tokie kaip tavegilis, nes juos pakeitė naujosios kartos, duodantys gerų rezultatų. Juos galima vartoti darbo metu, vairuojant, nes šie vaistai nemigdo.

"Yra veiksmingų vietinio vartojimo vaistų – nuo alergijos, kortikosteroidų, kurie yra hormoniniai. Skiriame pacientams ir specifinę imunoterapiją. Tai šiuo metu vienintelis būdas, kuris gali pakeisti natūralią alergijos eigą ir sutabdyti kelią alerginių ligų progresavimui", – naujovėmis džiaugiasi R.Dabulskienė.

Ji paaiškino, kad specifinė imunoterapija – tai gydymas palaipsniui didėjančiomis priežastinių alergenų dozėmis, siekiant sukelti jiems imuninės sistemos toleranciją, kad konkreti žiedadulkė taptų ne priešu, o draugu. Šiuo metodu vaistai leidžiami po oda arba vartojami per burną tablečių ar lašų pavidalu. Sergantiesiems šienlige jie skiriami tik šaltuoju metų laiku – vėlyvą rudenį, žiemą, kai niekas nežydi. Gydymas tęsiamas nuo trejų iki penkerių metų.

Ar tai nėra panašu į skiepus, ar nesukelia neigiamo šalutinio poveikio? Gydytoja R.Dabulskienė atsako, kad kiekvienas gydymo būdas turi šalutinį poveikį ir tvirtina, kad ji visiškai pasitiki specifine imunoterapija. Medikė apgailestauja dėl vieno: šis gydymo metodas, kaip ir visi vaistai nuo šienligės, suaugusiesiems nėra kompensuojami, o kainuoja gana nemažai ir dėl to kai kurie ligoniai atsisako specifinės imunoterapijos. Negydoma šienligė komplikuojasi, gali išsivystyti į bronchinę astmą.

"Anksčiau sakydavome, kad sloga – ne liga. Dabar taip nebesakome, gydymas yra tikslingas, nes alerginė sloga gali sukelti sunkių komplikacijų. Žiedadulkės veikia į nosies gleivinę, akių junginę, ir užsiveda visas mechanizmas", – perspėja gydytoja.

Kalta aplinka ir genai

Kodėl vis daugiau žmonių yra alergiški, ši diagnozė nustatoma net naujagimiams? Gydytoja V.Darginavičienė įvardija dvi priežastis: tai aplinka ir genai.

"Jei tėvai nėra alergiški, jiems sunku patikėti, kai šią problemą nustatome jų vaikui. Tačiau aplinkoje yra daug alergizuojančių faktorių. Be to, mažai būname gamtoje, daugiau – uždarose patalpose, prie kompiuterio. Kaltas ne jis, o toks gyvenimo būdas", – aiškina gydytoja ir priduria, kad polinkis alerginėms ligoms gali būti paveldimas.

Alergiškų vaikų yra gana daug, gydytojos alergologės pacientai – vos mėnesio kūdikėliai ar net naujagimiai. Ligos išraiškos priklauso nuo amžiaus.

"Iki trejų metų dominuoja reakcija į maistą, ji pasireiškia odos bėrimu. Paaugus dažnesnės reakcijos į aplinką, kurių simptomai – alerginė sloga, astmos požymiai ar net visa jų puokštė. Aplinkos alergenai – tai namų dulkių erkutės, pelėsiai, gyvūnų epitelis ir žiedadulkės", – gydytoja V.Darginavičienė aiškina, ko reikia saugotis labiausiai.

Kūdikiams alerginiai tyrimai del maisto alergijos nėra tikslūs, jie keičiasi vaikui augant. Dėl žiedadulkių tyrimai atliekami ne mažesniems nei trejų metų vaikams, kurie dažnai sloguoja, kosti ir įtariama alergija. Jai pasitvirtinus, skiriamas medikamentinis gydymas. Specifinė imunoterapija gali būti taikoma vaikams nuo penkerių šešerių metų.

Gydytoja R.Dabulskienė primena dar vieną pavojų – burnos alergijos sindromą, kai beržo žiedadulkėms alergiškam žmogui ligą išprovokuoja tokie maisto produktai kaip obuoliai, persikai, nektarinai, vyšnios, morkos, salierai, paprikos ir kai kurie kiti. Juos valgant ūmėja sloga, prastėja savijauta.

"Tokiems pacientams rekomenduojame šių maisto produktų atsisakyti arba juos apdoroti termiškai. Tokiu būdu suardomi alergenai, nes jie neatsparūs karščiui", – dar vieną aspektą prideda R.Dabulskienė.

Žydėjimo sezonui pasibaigus ar lietingu laikotarpiu burnos alergijos sindromas išnyksta. Šis pavasaris buvo vėlyvas, viskas sužydėjo staiga ir vienu metu, todėl gydytojai alergologai turi labai daug pacientų. Jų srautas priklauso ir nuo lietaus.

Patarimai alergiškiems žmonėms

Namų langus atverti tik rytą ir vakare, kai žolė rasota, taip pat po lietaus, kai ore mažiau žiedadulkių.

Drėkinti užuolaidas ar įmontuoti į langus drėgną marlę ir ją drėkinti, arba įmontuoti specialius tinklelius nuo žiedadulkių.

Važiuojant automobiliu langus laikyti uždarytus.

Jei įmanoma, išvengti būti ir dirbti lauke, kai oras saulėtas ir labai sausas.

Grįžus iš lauko persirengti, nusiprausti veidą, susišlapinti plaukus ir būtinai jūros vandeniu išsiplauti nosį.

Jei yra galimybė, medžių žydėjimo metu pakeisti gyvenamąją vietą. Galima išvykti į pajūrį, kur gamta žydi vėliau – taip laimima laiko ir sveikatos.