ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ ŽEMĖLAPIS: RAUDONAS SIGNALAS 12-OJE SAVIVALDYBIŲ

Lietuvos darbingo amžiaus (40–64 metų) gyventojų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) sergamumo ir mirštamumo žemėlapis atskleidė, kad net 12-oje savivaldybių mirštančių žmonių nuo šių ligų skaičius yra gerokai perkopęs vidurkį.

Didžiausias sergamumas ES

Higienos instituto duomenimis, 2022 m. šalyje iš viso mirė 42 884 gyventojai, iš kurių 22 503, arba 53 proc., – nuo kraujotakos sistemos ligų.

Žemėlapį pristačiusių specialistų teigimu, kad situacija pasikeistų, reikia nuoseklaus keičiamųjų rizikos veiksnių – arterinės hipertenzijos, lipidų ir gliukozės apykaitos sutrikimų, nutukimo, nejudros, rūkymo – valdymo, ankstyvos ligos diagnostikos ir geriausio galimo gydymo.

Šias sąlygas lemia sveikų ir sergančių asmenų bendradarbiavimas su gydytojais, gydytojų kvalifikacija ir pakankamas finansavimas, skiriamas šioms problemoms spręsti. Deja, Lietuvoje stebima dislipidemijos pandemija, tik mažas procentas pacientų pasiekia tikslinę mažo tankio lipoproteinų (blogojo) cholesterolio vertę.

„Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išlieka didelis. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų, ypač sukeltų aterosklerozės, rizikos veiksnius, pagrindiniai ir svarbiausi išlieka didelė blogojo cholesterolio (MTL cholesterolio) koncentracija, padidėjusio kraujospūdžio liga ir rūkymas. Per pastaruosius dešimtmečius išryškėjo didėjanti gyvensenos rizikos veiksnių įtaka ir paplitimas – sutrikusi gliukozės apykaita, cukrinis diabetas, nutukimas, nejudra, atkreiptas dėmesys į psichosocialinius veiksnius ir stresą, oro taršos ir triukšmo poveikį“, – komentuoja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė.

Gydytoja sako, kad COVID-19 pandemijos laikotarpis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje sukėlė daug iššūkių pertvarkant sveikatos priežiūros sistemą, tvarką ligoninėse ir užtikrinant infekuotumo patikrą. Pavėluotas ar atidėtas pacientų kreipimasis į gydymo įstaigas dėl infekcijos baimės lėmė blogesnį gydymo efektyvumą, pati COVID-19 infekcija labiau komplikavosi žmonėms, jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Tuo būtų galima paaiškinti didesnį mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. 2020–2021 m. Higienos instituto duomenimis, pagal kurį sudarytas ŠKL žemėlapis, mirčių skaičius nuo kraujotakos sistemos ligų 100 tūkst. gyventojų 40–64 metų amžiaus grupėje 2021 ir 2020 m. siekė 280,59 ir 288,17.

Nepaisant kiek sumažėjusių mirčių skaičiaus, Lietuva iš kitų Europos šalių išsiskiria tuo, kad sergamumas nuo ŠKL čia yra 4,4 karto didesnis negu kitose ES šalyse.

Nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje miršta net 4 kartus daugiau žmonių negu Europoje.

Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentei prof. Sigitai Glaveckaitei nerimą kelia, kad Lietuva širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais žymiai atsilieka nuo ES vidurkio.

„Nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje miršta net 4 kartus daugiau žmonių negu Europoje. Nerimą kelia ir atotrūkis nuo Europos numatomos gyvenimo trukmės atžvilgiu, ji 2022 m. vyrams buvo 7 metais trumpesnė nei Europoje, o sveikų gyvenimo metu atžvilgiu atotrūkis nuo ES siekia 8 metus abiem lytims“, – akcentuoja ji.

Blogojo cholesterolio įtaka

LSMU Kardiologijos klinikos gydytojos prof. Gintarės Šakalytės teigimu, per didelis mažo tankio lipoproteinų (blogojo) cholesterolio dydis yra vienas iš svarbių keičiamųjų aterosklerotinės širdies ligos rizikos veiksnių. Lietuvoje tarp vidutinio amžiaus asmenų net 9 iš 10 nustatoma per didelė cholesterolio vertė.

„Gydant dislipidemiją, tik mažam procentui pacientų mažojo tankio cholesterolis sumažinamas pakankamai, o ypač rizikingai grupei, t. y. persirgus miokardo infarktu, dislipidemijos tikslai pasiekiami tik kas dešimtam. Svarbu suprasti, kad siektina cholesterolio vertė yra skirtinga sveikam, nustačius didelę aterosklerotinės ligos riziką ar jau sergant širdies ir kraujagyslių liga. Visiems pacientams rekomenduojame sveikai gyventi: nerūkyti, judėti, rinktis Viduržemio jūros dietos maisto produktus, savo sveikatos rodiklius aptarti su šeimos gydytoju. Jeigu jūsų šeimos gydytojas nustatė didelę širdies ligų riziką arba kardiologas diagnozavo aterosklerotinę ligą, gyvensenos pokyčių nepakaks, bus skirtas gydymas vaistais. Svarbu ne tik nuolat vartoti vaistus, bet ir vertinti jų poveikį, t. y. atlikti lipidų tyrimą, žinoti ne tik savo tyrimo rezultatus, bet ir koks tikslinis mažojo tankio lipotroteinų cholesterolio dydis geriausiai jus apsaugo nuo širdies ligų progresavimo ir komplikacijų“, – aiškina profesorė.

Raudonosios zonos

Į raudonąsias zonas, kuriose mirčių skaičius nuo ŠKL gerokai viršija vidurkį, jau įkopė Varėnos r., Lazdijų r., Kalvarijų, Jurbarko r., Šilalės r., Kelmės r., Pakruojo r., Biržų r., Anykščių r., Ignalinos r., Švenčionių r. ir Visagino savivaldybės.

Mažiausias sergamumas fiksuojamas Neringos, Klaipėdos m., Kretingos m., Rietavo, Šiaulių m., Šakių r., Kazlų Rūdos, Kauno m. ir Kauno r., Kėdainių r., Panevėžio r. ir Panevėžio m., Kupiškio r., Alytaus m. ir Vilniaus m. savivaldybėse. Pasak profesorės, panašios tendencijos buvo ir prieš dešimtmetį.

„Atsakant į klausimą dėl skirtumų, turėtume analizuoti gana daug veiksnių: ir gyventojų amžiaus pasiskirstymą, ir gydymo įstaigų tinklą, prevencinių programų pritaikymą. Kalbant apie netolygumų šalinimą, visos medicinos sistemos grandys yra svarbios – nuo visuomenės mokymo ir švietimo, prevencinių programų plėtros, esamos įrangos atnaujinimo ir naujos diegimo. Kalbant apie kardiologinių pacientų ištyrimo galimybes – greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos darbo optimizavimo, darbo centruose koordinavimo iki medikamentinio gydymo užtikrinimo“, – pažymi prof. O. Dobilienė.

Anot jos, penkiuose Lietuvos miestuose veikianti miokardo infarkto klasterių sistema užtikrina pagalbą visą parą septynias dienas per savaitę, ir kadangi Lietuva nėra didelės teritorijos šalis – iš daugelio regionų centrą galima efektyviai ir greitai pasiekti.

„Dabar atnaujinama ir centralizuojama GMP sistema užtikrins sklandesnį paciento kelio organizavimą. Tęsiama telemedicinos plėtra – paciento duomenų persiuntimo galimybė į centrą konsultuotis ir būklei įvertinti. Tačiau lėšos medicinos įrangai atnaujinti yra nepakankamos. Tenka pripažinti, kad medikamentų kompensavimo sąlygomis atsiliekame nuo Europos šalių, pavyzdžiui, strigo pacientams būtinų kraujo skystinamųjų medikamentų (tiek antitrombocitinių, tiek antikoaguliantų) kompensavimo galimybė, dabar nesulaukiame naujų cholesterolio koncentraciją mažinančių vaistų kompensavimo“, – kalba kardiologė.