Bent kartą gyvenime skrandžio skausmą yra jautęs kone kiekvienas. Nors dažniausiai jį sukelia netinkama mityba ir virškinimo sutrikimai, kartais jis gali signalizuoti ir apie itin rimtas sveikatos problemas. Kokios šio skausmo priežastys, gydymo galimybės ir kaip to išvengti?

Pirmiausia – keisti mitybą

Pasak gydytojos gastroenterologės, echoskopuotojos, endoskopuotojos Editos Šunokienės, skrandžio skausmas gali būti įvairių formų – nuo lengvo dilgčiojimo ir deginimo pojūčio iki intensyvaus, pulsuojančio skausmo, trukdančio kasdienei veiklai ir neigiamai veikiančio gyvenimo kokybę.

Dažniausiai skrandžio skausmas pasireiškia diskomfortu ar skausmu viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje, gali pykinti, žmogus gali vemti, jausti pilnumą, sunkumą. Priklausomai nuo skausmą sukėlusios priežasties, jis gali būti aštrus, deginantis, maudžiantis ar spazminis.

E. Šunokienės teigimu, susidūrus su skrandžio skausmu, pirmiausia reikėtų pakoreguoti savo mitybą – atsisakyti aštraus, riebaus maisto, gazuotų gėrimų, kavos, alkoholio, citrusinių vaisių, česnakų, svogūnų, valgyti reguliariai, nerūkyti, vengti streso, nepersivalgyti, neprisivalgyti prieš miegą, maistą gerai sukramtyti. Jei skausmas nepraeina ar kartojasi, reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų patikslinta skausmo priežastis ir parinktas tinkamas gydymas.

„Jokiu būdu nederėtų užsiimti savigyda ir gerti obuolių actą, spirituotą bičių pikį, sodą, spiritą, kopūstų ar bulvių sultis, nes taip galima pakenkti savo sveikatai ir sukelti rimtų komplikacijų. Skrandžio skausmui malšinti netinka vaistai nuo skausmo, tokie kaip ibuprofenas, diklofenakas, ketonalis ir kt., – jeigu skrandžio skausmą sukelia opa, vartojant tokius vaistus, ji gali pradėti kraujuoti“, – įspėja gydytoja.

Kada kreiptis į gydytoją

Kalbėdama apie tai, kokie simptomai įspėja, kad reikėtų sunerimti ir kreiptis į medicinos įstaigą, specialistė sako, kad tai padaryti reikėtų kuo greičiau, jeigu pasireiškia vadinamieji aliarmo simptomai, kurie gali signalizuoti apie rimtą ligą.

Tai stiprus, užsitęsęs skausmas, vėmimas, svorio kritimas, tuštinimasis juodomis skystomis išmatomis (melena) ar su krauju, rijimo sutrikimai, skausmingas rijimas, atlikus kraujo tyrimus stebima mažakraujystė.

Ypač sunerimti reikėtų, jei negalavimai vargina arba pirmą kartą gyvenime pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms.

Į gydytoją gastroenterologą reikėtų kreiptis ir tada, jeigu simptomai ir skausmas progresuoja, trukdo kasdienei veiklai, o vaistai jų numalšinti nepadeda arba numalšina tik laikinai (praėjus vaistų poveikiui, simptomai vėl atsinaujina), jeigu vargina užsitęsęs pykinimas, rėmuo, sunkumo jausmas viršutinėje pilvo dalyje, naktiniai simptomai trikdo poilsio kokybę.

Skrandžio skausmui malšinti netinka vaistai nuo skausmo. Jeigu skrandžio skausmą sukelia opa, vartojant tokius vaistus, ji gali pradėti kraujuoti.

Dažniausios skausmų priežastys

E. Šunokienės teigimu, skrandžio ligas gali sukelti netinkama mityba, stresas, ilgalaikis vaistų vartojimas, Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija, kuri yra skrandžio uždegimo (gastrito), opaligės ir skrandžio vėžio rizikos veiksnys. Svarbūs ir genetiniai faktoriai, paveldimumas. Tam tikros skrandžio vėžio formos gali būti paveldimos.

Pagrindinės ligos, kurios gali sukelti skrandžio skausmą, yra gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas), gastroezofaginis refliuksas (rūgštaus skrandžio turinio atsipylimas į stemplę), funkcinė dispepsija (kai nerandama jokių struktūrinių pakitimų, bet žmogus jaučia skausmus), taip pat skrandžio opaligė ir skrandžio vėžys.

Kaip nustatomos ligos

Diagnozuojant skrandžio ligas ir jų priežastis, pasak gydytojos, labai svarbus išsamus pokalbis su ligoniu. Jo metu stengiamasi išsiaiškinti jaučiamų simptomų trukmę, pobūdį, ar tokie simptomai pasireiškė pirmą kartą gyvenime, ar yra buvę ir praeityje.

Siekiant tinkamai suprasti skrandžio skausmo priežastis, svarbu išsiaiškinti, kada jis pasireiškia, kokios jo savybės, ar skausmas susijęs su tam tikromis aplinkybėmis ar veiksmais. Reikėtų atkreipti dėmesį į galimus papildomus simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas arba pasikeitusios išmatos.

Toliau pacientas apžiūrimas, sudaromas tyrimų planas, skiriami reikalingi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Būtina ištirti, ar skrandyje nėra H. pylori bakterijos, – tai galima padaryti tiriant ligonio kraują, išmatas arba paimant mėginį iš skrandžio gleivinės.

„Pagrindinis instrumentinis tyrimas, leidžiantis greitai ir tiksliai diagnozuoti skrandžio ligas, yra viršutinio virškinimo trakto dalies endoskopija. Šio tyrimo metu galima tiksliai diagnozuoti skrandžio ligas, paimti gleivinės mėginius, biopsijas ištyrimui mikroskopu, įvertinti gydymo efektyvumą, opų, erozijų gijimą, atlikti gydomąsias procedūras, stabdyti kraujavimą iš opos ar šalinti polipus. Jeigu pacientas labai bijo endoskopinio tyrimo ar jo netoleruoja, jis gali būti atliekamas taikant bendrinę nejautrą – pacientas pabunda, o tyrimas jau atliktas“, – pasakoja E. Šunokienė.

Skrandžio ligų gydymas

Specialistės teigimu, skrandžio ligų gydymas dažniausiai yra kompleksinis. Labai svarbus paties paciento atsakingas požiūris – sveikas gyvenimo būdas, reguliarus fizinis aktyvumas, sveika, subalansuota mityba, žalingų įpročių atsisakymas, streso ir įtampos mažinimas.

Priklausomai nuo simptomus sukėlusių priežasčių, gali būti skiriamas medikamentinis gydymas. Jeigu skrandyje randama H. pylori bakterija, reikalingas gydymas pagal sudarytas specialias gydymo schemas antibiotikais ir skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais. Sėkmingai išgydžius pacientą, kuriam diagnozuota H. pylori bakterija, skrandžio opaligė paprastai nebesikartoja.

Dažniausiai skrandžio ligoms (tokioms kaip gastroezofaginis refliuksas, gastritas ar opaligė) gydyti, be dietos ir gyvenimo būdo korekcijos, skiriama ir skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų.

Jeigu diagnozuojamas skrandžio motorikos sutrikimas, skiriama prokinetikų – vaistų, kurie pagerina skrandžio motoriką ir padeda efektyviai sumažinti dispepsijos simptomus tais atvejais, kai pacientą labiausiai vargina pilvo pūtimas, išsitempimas, pilnumo, nevirškinimo pojūtis po valgio, pykinimas.

Galimas ir endoskopinis skrandžio ligų gydymas, kai endoskopu tiriant stabdomas kraujavimas iš skrandžio opų, šalinami skrandžio polipai ir kt.

Kai kurios skrandžio ligos ar šių ligų komplikacijos gydomos chirurgiškai. Pavyzdžiui, trūkusios skrandžio opos gydomos operacijos metu susiuvant skrandžio gleivinės defektą. Chirurginis gydymas pasitelkiamas ir esant ankstyvam skrandžio vėžiui.

Kaip to išvengti

Norintiems išvengti skrandžio skausmų specialistė pataria pasitikrinti, ar skrandyje nėra H. pylori bakterijos, ir išsigydyti, – taip žymiai sumažinama rizika susirgti skrandžio ligomis.

Reikėtų vengti ilgalaikio vaistų nuo skausmo ir uždegimo vartojimo, nes tai didina gastrito, opaligės, kraujavimo iš opų riziką. Labai svarbu atsisakyti žalingų įpročių, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu. Rūkymas skatina skrandžio rūgščių sekreciją, ypač kai rūkoma nevalgius. Alkoholis dirgina skrandžio gleivinę ir taip didina skrandžio rūgšties išsiskyrimą.

Svarbią reikšmę skrandžio ligoms išsivystyti ir jų vystymuisi turi stresas, todėl svarbu išmokti jį valdyti. Skrandžio ligas lemia ir netinkama mityba, kai vartojama daug druskos, daug nitratų ir nitritų turinčio, perdirbto, aštraus, riebaus maisto, mažai vaisių ir daržovių.

„Rūpinkitės savimi, rinkitės sveiką gyvenimo būdą, valgykite sveikai ir reguliariai, stebėkite savo kūno signalus ir pasirūpinkite, kad skrandis būtų sveikas ir funkcionuotų optimaliai. Pajutę negalavimų neužsiimkite savigyda ir laiku kreipkitės į gydytoją“, – ragina gastroenterologė E. Šunokienė.