Nepaisant to, kad tik 5 procentai entuziastų laikosi sveikos gyvensenos, valstybė, sveikuolių skaičiavimu, be ypatingų investicijų per dvidešimt penkerius metus sutaupė 30 mln. Lt. Sveikatingumui ateityje numatyta skirti 2 procentus sveikatos biudžeto – vos procentu daugiau nei dabar.

Politikų kalbos pabodo

Nevyriausybininkai pasyvią valdžios elgseną vadina kriminaline ir skelbia sveikatingumo sąjūdį.

„Prisiimame atsakomybę už sveikuolių bendruomenę, tačiau mokėdami mokesčius, viliamės kad Sveikatos ministerija taip pat dirba. Reikia, kad sveikai gyventų ne penki, o penkiasdešimt penki procentai. Esamą situaciją lemia įvairios priežastys: nėra gerų sveikos gyvensenos mokytojų, pradedant nuo mokyklų, darželių“, - sveikatingumą visuomenėje apibūdina Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis.

Nors moksleivių sveikta rūpinasi apie tūkstantis sveikatos specialistų mokyklose, ne visi jų tinkamai pasiruošę.

Besitęsiančios tuščios politikų kalbos apie sveiką gyvenseną jau pabodusios sveikuoliams – reikalingi realūs veiksmai. Iniciatyvos šalininkai pasigenda šioje srityje parlamentinės kontrolės, drausminančių teisės aktų ir finansavimo.

„Jei nėra pinigų ir profesionaliai parengtų programų, rezultatų nebus“, - tikina Sveikatingumo metų 2013 iniciatorius Juozas Dapšauskas. „Valstybinės institucijos nesupranta sveikatingumo reikšmės. Nuvažiavę svetur valdžios atstovai nepraleidžia progos skleisti žinių apie visuomenės laimėjimus sveikatingumo srityje. Tačiau gerųjų naujienų nesama: ligotumo, alkoholio ir tabako vartojimo rodikliai prastėja. Vadinasi, valstybės institucijos neatlieka savo funkcijų ir mes jų darbą vertiname kritiškai“, - komentuoja D. Kepenis.

Tikslas - sveikata

Apie sveikatingumą kalbama dešimtmečiui parengtoje Sveikatos programoje, tačiau jam numatyti skaičiai nuvilia – vos du procentai sveikatai skirto biudžeto. Dabar šis rodiklis siekia vieną procentą, tuo tarpu gilias sveikatingumo politikos tradicijas turinčioje Suomijoje – dešimt.

„Programa gražiai parašyta, tačiau galinčių ją realizuoti asmenų nėra arba jie to negali padaryti dėl mažo finansavimo. Ar galima su vienu procentu pajudinti vežimą iš mirties taško? Dabar žada du. Tačiau net su vienu procentu per dvidešimt penkerius metus buvo galima nuveikti daugiau. Sveikai gyvenę žmonės iš ligonių kasų per šį laikotarpį nepanaudojo daugiau nei tris šimtus milijonų litų. Mes taip ir sakome valdžiai: jei būtumėte investavę tris milijonus, būtumėte gavę milijardą litų naudos. Šito nenorima suprasti, nes madas diktuoja farmacininkai“, - apie interesų grupių įtaką sveikatingumo politikai užsimena D. Kepenis.

Seime esama minčių steigti Sveikatingumo fondą, tačiau šis klausimas atidėliojamas, sveikuolių žodžiais, kilnojamas iš vieno stalčiaus į kitą. Įkūrus fondą, sveikatingumui tektų du procentai nuo tabako ir alkoholio akcizų. „Tai būtų lėšos, skirtos tik šiai sričiai: socialinei reklamai, moksliniams tyrimams, bendruomenėms“, - pasakojo J.Dapšauskas. Kaip svarbų teisės aktą jis pamini Alkoholio reklamos draudimo įstatymą.

Galutinis sveikatingumo politikos tikslas – ilgas žmonių gyvenimas sveikai. „Čia svarbus ir ekonominis aspektas: kainuojantys invalidumai, ligos išmokos, nesukurta pridėtinė vertė. Tai turi būti valstybės prioritetas“, - svarsto visuomenininkas, atkreipiantis dėmesį, kad pasekmių šalinimui didinamas finansavimas reikiamų rezultatų neatneš.

Gelbėtų sveikatos rūmai

Seime vykusios konferencijos „Ar sveikatingumo metai tapo startu sveikatos dešimtmečiams?“ organizatoriai išvadas sudės į rezoliuciją ir įteiks valdžiai. Panašių rezoliucijų įduota ne viena, tačiau valdžios atsakymus esą „tiesiog graudu skaityti“.

Siūloma įkurti Lietuvos sveikatos rūmus, kurie perimtų sveikos gyvensenos organizaciją, natūralią mediciną. Sudaryta darbo grupė priimti įstatymą dėl Sveikatos rūmų steigimo turėtų vasarą.
„Jeigu atsirastų Sveikatos rūmai, pavyktų visiškai atskirti gydymą nuo sveikatinimosi. Juk negali būti pelė katino kišenėje. Jeigu sveikatingumo sistema konkuruos su ligų gydymu, sveikuolių skaičius augs, su jais ateis pinigai, prasidės rimtos permainos. Kol pinigai vienoje kišenėje, situacija nepasikeis“, - komentuoja D.Kepenis.