A. VERYGOS REFORMA: PRIEŠ PRIVATININKUS AR DĖL LIGONIŲ?

Uždaryti daugiau kaip dvi dešimtis šalies ligoninių, nebefinansuoti privačių gydymo įstaigų. Tai naujausi amžinos sveikatos reformos sprendimai. Kaip juos vertina medikai ir jų pacientai?

Šeimos gydytojų neliečia

Sveikatos apsaugos ministro įžvalgos grįžti prie radikalios sveikatos apsaugos sistemos reformos šį kartą sujaudino ne tiek visuomenę, kiek medicininę bendruomenę.

"Šį kartą gerai Veryga sumąstė: užteks iš mūsų reikalauti, kad primokėtume", – sveikatos apsaugos ministrui prakalbus apie ketinimus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) nefinansuoti kai kurių privačių gydymo įstaigų teikiamų paslaugų, taip šią idėją įvertino kaunietė Magdalena Nickuvienė.

Ji piktinasi, kad privačiose šeimos medicinos klinikose, kur gydėsi, reikėdavo susimokėti už tyrimus, siuntimus pas specialistus, prigalvota dar kitokių mokesčių.

Iš tiesų ministras A.Veryga kalba apie tai, kad iš ligonių kasų neverta finansuoti privačiose klinikose teikiamų antrinio ir tretinio lygio paslaugų. Aiškiai pasakė, kad reforma palies tas privačias klinikas, kurios siūlo stacionarines paslaugas, trunkančias ne mažiau kaip 24 valandas, kai ligonis po operacijos ar kitų procedūrų lieka nakvoti ligoninėje, gauna vaistų, jam atliekamos medicininės procedūros. Būtent tokių ligoninių paslaugų A.Veryga numato nebekompensuoti iš PSDF ir pabrėžia, kad jų, pasirašiusių sutartis su ligonių kasomis, mūsų šalyje yra tik dvi.

Privačioms gydymo įstaigoms, teikiančioms pirmojo lygio – šeimos gydytojų paslaugas, nėščiųjų priežiūrą bei būtinąją medicinos pagalbą, pavojus negresia. Už šį darbą ligonių kasos ir toliau apmokės. Ar bus finansuojamos gydytojų specialistų, pavyzdžiui, kardiologų, neurologų, pulmonologų ir kitų, dirbančių privačiose gydymo įstaigose, konsultacijos, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alina Žilinaitė, ministro A.Verygos įgaliota atsakyti į jam skirtus klausimus, pranešė: "Kol kas tai ankstyvi klausimai, nes tik dabar prasidėjo diskusijos apie gydymo įstaigų tinklo pertvarką." Tai, kad neturi būti reikalaujama primokėti už šeimos gydytojų skirtus tyrimus ar jų konsultacijas, apie ką kalbėjo kaunietė M.Nickuvienė, ministerijos atstovai teigė daugybę kartų. Ši tvarka nepasikeitė.

Priemokos didės?

Vis dėlto gydytojų specialistų konsultacijų finansavimas yra esminis klausimas, keliantis nerimą.

Dabar privačioms gydymo įstaigoms ligonių kasos sumoka pagal valstybinius įkainius. Privatininkų šios sumos netenkina ir jie ima priemokas iš ligonių. Šie už priemoką gauna daugiau dėmesio, pagarbos, o svarbiausia, kad pas norimą specialistą patenka daug greičiau nei valstybinėse gydymo įstaigose.

Negausiančios ligonių kasų nustatytos sumos privačios gydymo įstaigos neabejotinai iš ligonių reikalaus susimokėti dar daugiau. Nuogąstaujama, kad dėl to privačios klinikos bus prieinamos tik patiems turtingiausiems, dar labiau pailgės eilės valstybinėse gydymo įstaigose. Dabar čia pas kai kuriuos specialistus konsultacijos tenka laukti mėnesį, du ar dar ilgiau. Pas Kauno klinikų pulmonologus, neurologus ir kai kuriuos kitus specialistus neretai ilgą laiką nebūna nė vieno talonėlio. Ką ligoniui daryti, jei reikia trečiojo lygio specialisto konsultacijos?

Iki šiol išeitis buvo privačios gydymo įstaigos, kuriose dirba tie patys Kauno klinikų profesoriai ir docentai. Vieša paslaptis, kad, susimokėjus už pirmąją konsultaciją privačioje gydymo įstaigoje, nesunku susitarti, kad antroji bus jau Kauno klinikose ir gana greitai.

Pažeidžiami interesai

Kaip naują sveikatos apsaugos reformos bangą, nukreiptą prieš privatininkus, vertina Privačių gydymo įstaigų asociacijos prezidentas, "SK Impeks Medicinos diagnostikos centro" vadovas Laimutis Paškevičius? Deja, jo sekretorė prezidento nuomonę išreiškė penkiais žodžiais: "Paškevičius neduos jokių komentarų niekam."

Vienos didžiausią patirtį ir pacientų būrį turinčios privačios gydymo įstaigos – Bendrosios medicinos praktikos klinikos direktorė Asta Norvilė nepabūgo pasakyti, kad ministro A.Verygos ketinimus apriboti ligonių kasų sutartis su privačiomis įstaigomis vertina neigiamai. Aspektų – ne vienas.

"Taip ribojama pacientų teisė pasirinkti paslaugą pageidaujamoje gydymo įstaigoje, paslaugų prieinamumas greičiausiai turėtų sumažėti, nes jų teikėjų bus mažiau, o žmonės nuo to mažiau nesirgs. Pažeidžiamas privačių gydymo įstaigų interesas, nes buvo sukurti teisėti lūkesčiai ir dėtos finansinės, žmogiškųjų išteklių bei kitos pastangos, kad ir toliau išsilaikytų rinkoje ir galėtų dirbti", – argumentus, dėl ko nepritaria reformai, išdėstė A.Norvilė.

Valstybiniai medicinos paslaugų įkainiai, visų medikų nuomone, yra per maži, kai kada jie net nepadengia paslaugos medžiagų savikainos. Anot A.Norvilės, laikas parodys sveikatos priežiūros paslaugų reformos teigiamas ir neigiamas puses.

Sveikatos apsaugos ministras pabrėžia, kad jei po reformos prireiktų privatininkų paslaugų, jiems būtų draudžiama už paslaugas reikalauti didesnės sumos nei valstybės nustatyti įkainiai. Pernai iš PSDF biudžeto privačioms gydymo įstaigoms buvo skirta daugiau kaip 135 mln. eurų. Tai yra kiek daugiau nei 10 proc. visų lėšų, skirtų sveikatos apsaugai.

Trūksta slaugos lovų

Privačios gydymo įstaigos, kurios labai sunkiai įgijo pripažinimą dėl sovietinės mąstysenos reliktų, yra ne vienintelės, į kurias nukreiptas A.Verygos reformos smaigalys. Skelbiama, kad nuo kitų metų nebeliks daugiau kaip 20 rajonų ligoninių. Jos bus paverstos slaugos namais.

Apie tai, kad kai kurios rajonų ligoninės yra pustuštės, o medikai iš didmiesčių savaitgaliais važiuoja į jas pamiegoti už pinigus, nes ligonių nėra, o budėti reikia, kalbama jau seniai. Kaip ir apie tai, kad naujausia įranga rajonų ligoninėms yra prabanga, didžiausias turtas – geri specialistai, kurie be ligonių srauto negali tobulėti, juolab kad ir sergantieji veržiasi į didmiesčių ligonines ir universitetines klinikas, nepaisant atstumo.

Slaugos ligoninių senstančioje Lietuvoje, kur emigravę vaikai paliko vienišus senus tėvus, trūksta vis labiau. Iš to pelną kraunasi privatininkai, steigiantys slaugos namus, tačiau į juos gali pakliūti tik patys turtingiausi senoliai.

Ministras A.Veryga paskelbė, kad daugiau nei 20 rajonų ligoninių, kurios neatitinka šiuolaikinio gydymo standartų, bus uždarytos, tiksliau, paverstos slaugos ligoninėmis. Anot ministro, dabar šalyje būtų galima atsisakyti net per 4,5 tūkst. stacionaro lovų. Tiek jų pakaktų sunkiai sergantiems senoliams ir dar liktų laisvų.

Kai žengiame per tiltelį, kurio viena lenta iškritusi, galime įsmukti.

Gydytojai ministru tiki

Darius Steponkus, laikinai einantis Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento pareigas, skeptiškai vertina siūlymą dabar veikiančias kai kurias ligonines paversti slaugos įstaigomis.

"Plėsti slaugos paslaugas labiausiai reikia šiandien, bet mes turime žiūrėti ir į rytojų. Slauga stacionare – labai brangu. Turime orientuotis į ambulatorines paslaugas, kas daroma visoje Europoje. Sakyti, kad rajonų ligoninėse nebereikia aktyvaus gydymo, pakaks tik slaugos, būtų šiandienos sprendimas, bet mes turime galvoti ir apie rytdieną", – taip slaugos problemų sprendimo būdus įvertino D.Steponkus, Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas.

Gydytojų vadovų sąjungos vadovas sako puikiai žinąs padėtį Lietuvos sveikatos sistemoje. Ją vertina ir kaip rajono, ir kaip didmiesčio atstovas, nes yra užaugęs Kaune, gerbia savo gimtąjį miestą, jo gydymo įstaigas ir mato Lietuvą ne tik iš Kauno, Vilniaus, bet ir iš šalies pakraščio – Šilutės.

"Atstovauju 140 įstaigų – tiek privačioms, tiek viešosioms, tiek pirminio, tiek antrinio, tiek tretinio lygio. Dar nėra pasakyta, kas bus su tomis 20 įstaigų ar kitomis. Būtent tai gimdo daugiausia visokių neigiamų interpretacijų, baimių", – paklaustas, kaip vertina numatomą reformą, kalbėjo gydytojas D.Steponkus ir pabrėžė, kad būdamas toli nuo Kauno tebeskaito "Kauno dieną".

Būtent per dienraštį jis Sveikatos apsaugos ministerijai pataria, kad pirmiausia reikia paskelbti kriterijus, pagal kuriuos vertinamas darbas, kokių įstaigų paslaugų numatoma atsisakyti ir tada sėsti prie stalo ir diskutuoti.

"Vien tik atsisakius paslaugų ir uždarius tam tikras ligonines – pusė žingsnio. Norint žengti visą, reikia pasakyti, kur pacientai atsidurs, kas juos gydys. Kai žengiame per tiltelį, kurio viena lenta iškritusi, galime įsmukti. Kad taip nenutiktų, turi susėsti ministerijos, gydymo įstaigų vadovų, savivaldybių atstovai ir aptarti šį klausimą. Tada nekiltų neigiamų interpretacijų. Ministras aiškiai pasakė, kad niekas ligoninių neuždarys. Tuo mes tikime", – pabrėžė D.Steponkus.

Trys svarbiausios sritys

Šilutės ligoninės vadovas pripažino, kad kai kuriuose rajonuose reikia keisti paslaugų spektrą. Vienur jų reikia vienokių, kitur – kitokių. Dar vienas diskusijų klausimas: kokia ligoninė turi būti, kad ji atitiktų ligoninės statusą?

"Mano įsitikinimu, ligoninėje turi būti teikiama skubi pagalba, vadinasi, reanimacija, turi būti ir chirurgija, ir vidaus ligų skyriai. Mes, vadovai, šią savo nuomonę išsakome, prašome, kad į ją būtų atsižvelgta", – D.Steponkus pastebėjo, kad visos ligoninės yra skirtingos, kiekviena turi savo stipriąją sritį.

Į pastabą, kad kai kurios rajonų ligoninės merdi ir eikvoja PSDF lėšas, laikinasis Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas atsakė palyginimu.

"Jei kasdien žmogui sakysi, kad jis kvailas, po mėnesio tuo patikės. O dar po mėnesio toks ir taps. Niekas nevažiuoja į rajonų ligonines pamiegoti. Negaliu garantuoti už visas, nesu visų aplankęs. Mūsų ligoninėje niekas nemiega, darbas toks intensyvus, kad sunku pritraukti specialistų. Jei vienoje ligoninėje kažkas blogai, nereiškia, kad blogai visose", – už kolegas galvą guldė D.Steponkus.

Jo vadovaujamoje Šilutės ligoninėje vien skubi pagalba per parą suteikiama 50–60 pacientų. Vadinasi, tokiai gydymo įstaigai uždarymas negresia?

Pinigai ar ligoniai?

"Mūsų kraštas turistinis. Šįryt gydytojai referavo, kad buvo pacientų iš JAV, Saudo Arabijos, Anykščių", – D.Steponkus tvirtino, kad turi pacientų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio ne vien tik vasarą, nes Šilutės kraštas, pamarys privilioja daug turistų. O kaip ten, kur jų nėra?

"Ir geografinė padėtis, ir pramonės vystymas daug lemia, bet man skauda ir dėl kitų", – dėl kolegų, kurie gali netekti darbo, nerimauja D.Steponkus.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė A.Žilinaitė medikus ramina sakydama, kad nuogąstauti pagrindo nėra.

Anot ministro, dabar šalyje būtų galima atsisakyti net per 4,5 tūkst. stacionaro lovų.

"Kol kas visi klausimai ankstyvi, nes tik dabar prasidėjo diskusijos apie gydymo įstaigų tinklo pertvarką, vyksta susitikimai, pasitarimai su savivaldybių ir ligoninių vadovais", – tikino A.Žilinaitė.

Ji pranešė: per šiuos metus turi būti parengtas planas, kaip optimizuoti gydymo įstaigų tinklą, kad jos veiktų efektyviai. Tai daryti reikia ir tam, ministerijos atstovės įsitikinimu, mažai kas prieštarautų.

"Juk labai svarbu užtikrinti efektyvų gydymo įstaigų darbą regionuose, kuris būtų geras ir ekonomine prasme. Efektyviai – vadinasi, taip, kad nebūtų pastatų be pacientų ir kad būtų teikiamos tos paslaugos, kurios reikalingos regionų gyventojams. Galutinių sprendimų nėra, nes jie ir negali būti skuboti. Tai jautrus klausimas, todėl reikia daug diskutuoti su visomis pusėmis, tai ir yra daroma", – taip A.Žilinaitė atsakė ir į gydytojams vadovams, ir į gydymo įstaigų pacientams rūpimus klausimus.

Ar pavyks A.Verygai padaryti tai, apie ką kalbama jau daug metų, parodys netolima ateitis.