Vėžio prevencija: jei neįžvelgia naudos, negaišta laiko | KaunoDiena.lt

VĖŽIO PREVENCIJA: JEI NEĮŽVELGIA NAUDOS, NEGAIŠTA LAIKO

Žmonės kratosi nemalonių procedūrų, net jei jos padeda užkirsti kelią klastingoms ligoms. Gydymo įstaigos turėtų būti suinteresuotos pakeisti klaidingą žmonių požiūrį, tačiau pastangos – labai įvairios: privačios padaro daugiau nei gali, o štai viešosios dažniausiai nepersistengia.

Moterys bijo akušerių

Kai kurios prevencinės vėžio programos gyvuoja 10 metų, tačiau žmonių požiūris į jas mažai kinta. Šiuo metu Lietuvos gyventojai turi galimybę pasitikrinti pagal penkias prevencines programas: dėl krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos.

Bene labiausiai žmones gąsdinančios prevencinės programos – gimdos kaklelio ir storosios žarnos. Medikai pastebi, kad paraginti pasitikrinti pacientai jas labiausiai ignoruoja ir randa įvairių pasiteisinimų.

„Man viskas gerai“ arba „neturiu laiko“ – taip dažniausiai teisinasi žmonės, išgirdę kvietimą nemokamai pasitikrinti. Moteris atbaido citologinio tepinėlio paėmimas pas akušerę, o norint priduoti tyrimus dėl storosios žarnos tenka paisyti tam tikrų nurodymų dėl išmatų pridavimo.

Tačiau situacija, nors ir po truputį, gerėja. Prieš penkerius metus beveik pagal visas prevencines programas pasitikrindavo vos dešimtadalis tokią galimybę turinčių pacientų. Per pastaruosius kelerius metus šis rodiklis tapo kur kas geresnis.

Nuo praėjusių metų nebeliko vaikams skirtos prevencinės dantų silantavimo programos, nors šios paslaugos, kaip ir anksčiau, teikiamos. Darbų pagal šią programą buvo atliekama itin mažai.

2016 metais iš daugiau kaip 15 tūkst. mažųjų klaipėdiečių vos 6 procentams vaikų dantukai buvo padengti silantais. Geresni rezultatai nebūdavo ir ankstesniais metais.

Atotrūkis – didžiulis

Peržvelgus kelerių metų prevencinių programų duomenis, į akis krenta atotrūkis tarp viešųjų ir privačių gydymo įstaigų rezultatų. Pastarosios gana aktyviai informuoja savo pacientus apie galimybę pasitikrinti, gana nemažai jų tai ir padaro.

Tiesa, planuodami savo darbus nepersistengia visi – numato informuoti ir patikrinti pusę pas juos prisirašiusių bei tam tikroms prevencinėms programoms tinkančių pacientų.

Kai kurios privačios įstaigos savo planus viršija net daugiau nei šimtu procentų. Gana aktyviai šioje srityje dirba kai kurios mažos gydymo įstaigos, turinčios daugiau vyresnio amžiaus pacientų. Mat būtent jiems skirta didžioji dalis prevencinių programų.

Kiek kitokia situacija su kai kuriomis viešosiomis įstaigomis. Klaipėdos sveikatos priežiūras centras, turintis daugiausiai tinkamo amžiaus pacientų, dažniausiai nepatikrina nė pusės jų.

Tačiau nepersistengiančiųjų galima aptikti ir tarp privačių gydymo įstaigų. Kai kurios jų per metus sugeba patikrinti vos keliolika pacientų.

Viešosios gydymo įstaigos teisinasi, kad privatininkams lengviau dėl mažesnių pacientų srautų, tad jie gali daugiau laiko skirti vieno žmogaus konsultacijai ir nepraleisti progos pakalbėti apie prevenciją. Be to, privačias gydymo įstaigas dažniau renkasi jaunesni žmonės.

"Už rankos nenuvesi"

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Statistikos skyriaus vedėja Sigutė Galdikienė patvirtino, kad prevencinių vėžio programų srityje privačios uostamiesčio gydymo įstaigos dirba geriau. Nors visoms įstaigoms, privačioms ir valdiškoms, mokami vienodi įkainiai. Kitose Klaipėdos apskrities savivaldybėse tokių tendencijų nepastebima.

Pasak S. Galdikienės, prevencinių programų rodikliai labai daug priklauso nuo šeimos gydytojo ir paties paciento. Kaip pavyzdį ji paminėjo savo šeimos gydytoją, kuris atėjus laikui visada informuoja apie galimybę pasitikrinti.

„Gydymo įstaigos informuoja pacientus, kuriems priklauso paslauga, o kiek jų ateina pasitikrinti – vėl kitokie skaičiai. Už rankos kiekvieno nenuvesi. Jeigu žmogus rūpinasi savo sveikata, jis ir be gydytojo raginimų nueis pasitikrinti“, - mano vedėja.

S.Galdikienė įsitikinusi, kad dabar informacijos apie prevencines programas išties pakanka, nes dauguma jų gyvuoja ne vienerius metus. Tam gydymo įstaigose platinami lankstinukai, informacija talpinama internetinėje erdvėje.

Įstaigos nelinkusios atvirauti

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Vilma Stasiulienė pabrėžė, kad prevencinių programų efektyvumas labai daug kuo priklauso nuo gydymo įstaigos vadybos ir administracijos, nepriklausomai, ar įstaiga privati, ar viešoji.

Kasmet kiekvienoje Klaipėdos apskrities savivaldybėje organizuojami Ligonių kasų ir gydymo įstaigų atstovų susitikimai, kur aptariamas prevencinių programų įgyvendinimas.

„Yra savivaldybių, kur po šių susitikimų tie rodikliai pasikeičia ir situacija pagerėja. Ar tenkina situacija Klaipėdoje? Tenkintų, jei rezultatas būtų 100 proc. patikrintų asmenų, kuriems ta paslauga priklausytų. Kuo daugiau žmonių patikrinama, tuo didesnė tikimybė laiku aptikti naviką. Kuo anksčiau aptinki, tuo lengviau išgydyti“, - sakė pavaduotoja.

Pasak V.Stasiulienės, gydymo įstaigos nelinkusios dalintis priežastimis, kodėl nepavyksta patikrinti daugiau pacientų. Kai kurie nurodo, kad dalis pasitikrina privačiose įstaigose.

Rado, kaip paskatinti

Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centras išsiskiria savo prevencinių programų patikros rodikliais. Jie dažnai būna didesni nei kitų viešųjų įstaigų. Norėdama paskatinti savo darbuotojus labiau dirbti prevencijos srityje, gydymo įstaiga rado savų metodų.

Minėtojo centro Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Lolita Rapolienė praėjusių metų šalies prevencinių programų duomenis palygino su poliklinikos. Ji pasidžiaugė, kad praktiškai pagal visas programas jų rezultatai buvo geresni.

„Viešojoje įstaigoje, kur pacientą priimi kas penkias minutes, labai sudėtinga galvoti ir apie prevencines programas, nes nėra laiko net kada normaliai paaiškinti. Privačioms tai padaryti lengviau, nes būna mažiau pacientų“, - mano L.Rapolienė.

Pasak vedėjos, bazinės darbuotojų algos yra mažos, tad įstaigoje sudaryta galimybė šiek tiek prisidurti - gauti procentą nuo Ligonių kasų skiriamų pinigų. Taip žmonės motyvuojami pritraukti kuo daugiau pacientų pasitikrinti.

Dirba po darbo

Kartą per mėnesį rengiami susirinkimai, kur aptariama prevencinių programų situacija. Medikams primenama, kad būtinas nuolatinis budrumas: pamačius paciento gimimo datą, pagalvoti, gal jam tinka kuri nors prevencinė programa.

L.Rapolienė pasakojo, kad sudaromi kiekvienos apylinkės sąrašai pagal pacientų amžių, keliama kiekviena kortelė, ieškoma telefonų numerių ir skambinama kviečiant pasitikrinti. Kas kelis mėnesius tikrinama, ar žmogus pasinaudojo galimybe. Stengiamasi parinkti pacientui patogų laiką.

Didžioji dalis slaugytojų šį darbą atlieka jau po darbo valandų. Jos yra pamokytos, kaip bendrauti su pacientais, kokius argumentus pateikti nenorinčiam pasitikrinti žmogui.

Kraujo tyrimai priimtinesni

Ar keičiasi žmonių požiūris į prevencines programas? L.Rapolienės teigimu, žmonių požiūris – vangus. Iki 30 proc. pacientų kratosi galimybės nemokamai pasitikrinti, paaiškindami, kad jie niekuo nesiskundžia. Žmonių nesudomina ir tos programos, kur tenka sugaišti daugiau laiko arba patikra nėra maloni.

„Jų galvose nesigauna santykis su nauda ir įdėtomis pastangomis. Daug paprasčiau su kraujo tyrimais. Bet jau žinodami atsakymus, bandome paaiškinti taip, kad žmogus suprastų: ne mums, o jam pačiam reikia, kad ugdytųsi savimonė, kad žmonės išmoktų savimi rūpintis. Dabar didžioji dalis visuomenės dar nemoka šito daryti“, - apgailestavo gydytoja.

Neretai žmonės juokauja, kad sveikam poliklinikoje – ne vieta, ten tik ligų gali prisirinkti. L.Rapolienės manymu, toks požiūris – klaidingas.

„Žinoma, sveikam per gripo epidemiją eiti į polikliniką nereikia. Bet kitu laiku gydymo įstaigos valymo, higienos, bakterijų naikinimo požiūriu prižiūrimos labiau nei parduotuvės. Jeigu žmogus nebijo eiti į parduotuvę, taip pas mus mažesnė tikimybė pasigauti ligą“, - pridūrė vedėja.

Atrankinė mamografinė patikra dėl krūties vėžio (50-69 metų):

2017 m. iš 26963 tokio amžiaus moterų patikrinta 7057,

2012 m. - iš 26710 patikrinta 5631.

Prevencinė programa dėl gimdos kaklelio (25-59 m.):

2017 m. iš 46904 patikrinta 7517,

2012 m. iš 55400 - 8137.

Priešinės liaukos prevencinė programa (50-69 m.):

2017 m. iš 23688 informuota 5682, urologo konsultacijai nusiųsta 432,

2012 m. iš 25090 - 5581, urologo konsultacijai - 782.

Širdies ir kraujagyslių didelės rizikos prevencinė programa (50-64 metų moterys ir 40-54 metų vyrai):

2017 m. iš 38243 informuota 17798,

2012 m. iš 45707 - 15635.

Storosios žarnos prevencinė programa (50-74 metų):

2017 m. iš 55183 informuota 14801, gydytojo specialisto konsultacijai ir kolonoskopijai nusiųsta - 675,

2012 m. iš 56888 - 14407, konsultacijai ir tyrimui nusiųsta - 370,

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS