VĖŽIU SERGANČIO DOMUKO LAUKIA SUDĖTINGA OPERACIJA – PRAŠO PAGALBOS

Nuolat besišypsantis, plaukimo varžybose dalyvauti svajojantis šešerių Domukas nežino, kad serga vėžiu. Tėveliai šią skaudžią žinią nuo sūnaus slepia, nes turi didelę viltį, kad jo smegenyse esantis ir vis didėjantis auglys bus išoperuotas.

Labai lauktas

Sąskaita už būsimą operaciją išrašyta, ją netrukus reikės apmokėti, o tam, kad vėžys neišplistų, Domukas į Vokietiją turi iškeliauti ne vėliau kaip po dviejų mėnesių.

„Kai gimė Domukas, išsipildė didžiausia mūsų šeimos svajonė – kadangi turime dukrą, visi svajojome apie berniuką. Jis buvo neapsakomai laukiamas! Valandų valandas stebėdavau, kaip jis miega, negalėjau juo atsidžiaugti. Atrodė, kiekviena diena vis gražesnė už prieš tai buvusią. Tarsi nujausdama artėjančią nelaimę, džiaugiausi kiekviena gyvenimo minute. Domukas augo ir mokėsi greitai, tvirtai žengė pirmuosius žingsnius, ištarė pirmuosius žodžius. Niekada su juo neturėjome jokių rūpesčių, net ir virusinėmis ligomis sirgo itin retai“, – prisimena mama Deimantė.

Ji pasakoja, kad iki nelaimės gyveno išties laimingą gyvenimą, kasdien dėkodama Dievui už du nuostabius vaikus ir kartu su vyru dėdama visas pastangas, kad jiems sukurtų kuo šviesesnę ateitį.

„Nuolat keliaudavome, daug laiko leisdavome gamtoje, vaikus mokėme pažinti pasaulį, labai mėgome gaminti, todėl kartu sukdavomės virtuvėje ir eksperimentuodavome gamindami naujus patiekalus. Po nustatytos diagnozės mūsų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis...“ – su ašaromis akyse prisimena Deimantė.

Šeimos archyvo nuotr.

Neaiškios kilmės židinukas

Domukui buvo beveik treji, kai vakarais jis pradėjo įkvėpti ir užlaikyti orą. Tai pasikartodavo vis dažniau. Tėveliai kreipėsi pagalbos. Domukui atlikti įvairūs tyrimai nieko bloga nenustatė. Galiausiai magnetinis rezonansas galvoje parodė neaiškios kilmės židinuką.

„Tačiau net ir tuomet niekas mums jokio konkretaus atsakymo nesuteikė. Buvome palikti stebėti. Po pusmečio, pakartojus magnetinį rezonansą, paaiškėjo, kad židinukas plečiasi. Tiesa, vėl buvome nuraminti, kad tokie procesai galimi ir nebūtinai reiškia ligą. Kiekvieno tyrimo metu paaiškėdavo – auglys ir toliau didėja. Šiemet mes išgirdome verdiktą – būtina operacija. Auglys Domuko galvoje nėra lengvai pasiekiamoje vietoje, todėl bandydami sumažinti visas įmanomas rizikas, pradėjome ieškoti pagalbos užsienio šalyse“, – pasakoja Domuko mama.

Pasak jos, sprendimą sūnų operuoti Vokietijoje jie priėmė todėl, kad ten esanti klinika turi intraoperacinį magnetinio rezonanso tyrimą, o tai leistų pamatyti, ar visas auglys yra pašalintas. „Mūsų atveju auglio pašalinimas reikštų visišką sūnelio išgijimą. Jeigu to padaryti nepavyktų, greičiausiai, vaikui tektų išgyventi chemoterapinį gydymą, kas mūsų atveju duoda mažai vilčių...“ – paaiškina Deimantė.

Smegenų operacijų komplikacijos neretos, infekcijų ir pakartotinės operacijos ar šunto statymo tikimybė didžiulė.

Tikisi košmaro pabaigos

Domuko mama prisimena, kaip išgirdus sūnelio diagnozę žemė ėmė slysti iš po kojų: „Kiekvieną dieną turėdavau surasti jėgų keltis. Atrodydavo, kad skauda kiekvieną kūno ląstelę. Nemiga, panikos priepuoliai tapo kasdieniai palydovai. Buvo sunku suvokti, kad ši nelaimė ištiko mūsų šeimą. Galvodavau, kad išgyvenu baisų košmarą, kuris vieną dieną baigsis. Širdis plyšta iš skausmo žinant, kiek Domukas turės iškęsti, kad nesėkmės atveju jis gali turėti labai skaudžių liekamųjų reiškinių, o apie patį blogiausią scenarijų aš tiesiog negaliu pagalvoti... Tačiau šią akimirką svarbiausia laiku surinkti reikiamą sumą pinigų ir iki duoto termino nuvykti operacijai į kliniką Vokietijoje.“

Deimantė prisipažįsta – ji buvo pasiryžusi padaryti viską, kas įmanoma, parduoti visą šeimos turtą, kol galiausiai suprato – tų pinigų vis tiek neužtektų. „Man labai sunku prašyti pagalbos. Klinika išrašė sąskaitą 48 tūkst. eurų sumai, kurios užtektų tik geriausio scenarijaus atveju. Kadangi smegenų operacijų komplikacijos neretos, infekcijų ir pakartotinės operacijos ar šunto statymo tikimybė didžiulė, reikalinga suma gali perkopti ir 80 tūkst. eurų. Viena diena Intensyvios pagalbos skyriuje kainuoja 1 tūkst. eurų, o būna prireikia 20 parų ir daugiau... Mes bejėgiai ir neturime jokio kito varianto, kaip tik ištiesti ranką ir maldauti geros valios žmonių suteikti mums galimybę išgelbėti sūnaus gyvybę“, – graudinasi Domuko mama.

Brangina akimirkas

Deimantė prisipažįsta po nelaimės pradėjusi dar labiau branginti kiekvieną akimirką, praleistą su vaikais. Ji tikina atsiribojusi nuo aplinkinio pasaulio, nenorinti su niekuo bendrauti, tik kuo dažniau laiką leisti kartu su šeima. Jos gyvenimas dabar kupinas įtampos, baimės ir nežinomybės, tačiau tėveliai stengiasi tyliai paverkti niekam nematant, o vaikams neparodyti tikrųjų išgyvenimų ir baimių. Deimantė tikisi  Domukui apie jį užklupusią ligą papasakoti tik tada, kai ji bus sėkmingai įveikta.

„Aš suprantu, kad visi apie savo atžalas kalba su didele meile, bet apie Domuką galiu pasakyti, kad jis yra pats nuostabiausias vaikas. Jis kaipmat pavergia visus aplinkinius. Jis turi be galo didelę širdį! Su visais dalijasi viskuo, ką turi. Net ir saldainį gali padalyti į keturias dalis, kad tik visiems užtektų. Domukas labai jautrus vaikas, o kartu labai linksmas ir didelis pokštininkas“, – pasakoja mama.

Rudenį berniukas ruošiasi keliauti į mokyklą, puikiai skaičiuoja, svajoja dalyvauti plaukimo varžybose ir laimėti medalį. Užaugęs jis svajoja būti statybininku arba krepšininku, lanko krepšinio būrelį. Domukas puikiai pažįsta visus krepšininkus, o labiausiai mėgsta Joną Valančiūną ir Igną Brazdeikį.

„Kad jūs žinotumėte, kaip Domas myli gyvenimą ir visus aplinkinius! Mes pasiruošę padaryti bet ką, kad mūsų sūnus pasveiktų ir toliau galėtų gyventi savo gražų, nerūpestingą gyvenimą, toliau galėtų skleisti aplinkiniams savo šilumą. Esu gyvenimui dėkinga už Domuką, kuris man yra pats didžiausias stebuklas. Esu dėkinga už kiekvieną dieną, praleistą su juo, už kiekvieną jo šypseną. Ačiū gydytojams už padrąsinimą ir už tą rusenančią viltį išgelbėti mūsų sūnų“, – sako mama.

Šeimos archyvo nuotr.

Kam skiriamos lėšos

Su didele viltimi Domuko mama laukia pagalbos. Operacijos data bus paskirta tik tada, kai bus apmokėta sąskaita. Laikas nėra šios šeimos sąjungininkas, nes operaciją galima atlikti tik pusės metų laikotarpiu. Padėkime mažyliui iškeliauti į kliniką Vokietijoje ir įveikti jį užklupusią ligą.

Onkologinėmis ligomis sergančiais Lietuvos vaikais besirūpinančiam paramos ir labdaros fondui „Mamų unija“ paskelbus paramos Domukui akciją, per tris savaites buvo surinkta operacijai Berlyno „Charite“ klinikoje reikalinga suma. Tačiau neaišku, kokia bus galutinė Domuko gydymo išlaidų suma, prireiks vienos operacijos ar daugiau, ar nebus komplikacijų, kiek laiko ir lėšų reikės skirti reabilitacijai. Todėl „Mamų unija“ prašo paaukoti Domuko gydymui. Jei lėšų bus surinkta daugiau, nei kainuos gydymas, likusios lėšos bus panaudotos kitų onkologines ligas užsienyje besigydančių Lietuvos vaikų gydymui. Daugumai tokių vaikų visuomenės paaukotų lėšų neužtenka, nes gydymas trunka ilgai – dvejus–ketverius metus, kartais ir ilgiau. Jų gydymo kaštai yra padengiami, kai lėšų surenkama daugiau, nei prireikia. Pasitaiko, kad vieno vaiko gydymui surinkta suma padengia ir kito vaiko gydymo išlaidas.

Parama Domuko gydymui

Aukojant į sąskaitą:

Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“

SEB bankas: LT61 7044 0600 0696 0787

SWIFT kodas: CBVILT2X

Paskirtis: Domuko gydymui

Aukojant per „Paypal“ sistemą:

egle@mamuunija.lt