Higienos institutas apžvelgė, kaip keitėsi Lietuvos visuomenės sveikatos būklė per paskutinį mūsų tautos istorijos šimtmetį – nuo nepriklausomos valstybės atkūrimo 1918 m. iki šių dienų.

Instituto internetinėje svetainėje publikuotame naujame leidinyje „Lietuvos visuomenės sveikatos būklės pokyčiai per šimtmetį“ pateikiama informacija apie tai, kokie istoriniai įvykiai galėjo turėti įtakos įvairiems pasikeitimams sveikatos priežiūros srityje, taip pat aprašyta, kaip visuomenės sveikatos būklę keitė moksliniai atradimai ir politinės reformos; kaip keitėsi gyventojų aprūpinimas žmogiškaisiais ištekliais, kurie šiuo metu laikomi savaime suprantamais.

Kaip rašoma instituto pranešime žiniasklaidai, 1918–2018 metais būta daug svarbių istorinių įvykių – karų, reformų, praradimų bei atradimų. Sveikatos srityje ypač pastebimas pokytis yra ryškus vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pailgėjimas, kurį lėmė sumažėjęs kūdikių ir gimdyvių mirtingumas bei mirtingumas nuo infekcinių ligų. Tai rodo sveikatos priežiūros pažangą ir vystymąsi laikui bėgant.

Taip pat itin svarbus pokytis – labiausiai paplitusių ligų ir pagrindinių mirties priežasčių struktūra. Šimtmečio pradžioje vyravusios infekcinės ligos, kėlusios baisias ir mirtinas epidemijas, pamažu užleido vietą lėtinėms neinfekcinėms ligoms, tokioms kaip širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, piktybiniai navikai ir kitos.

Mirtingumo struktūra, kaip teigiama pranešime, per šimtą metų pasikeitė iš esmės: lėtinės neinfekcinės ligos šiuo metu yra tapusios dideliu iššūkiu ne tik Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, bet ir Pasaulio sveikatos organizacijai, besirūpinančiai viso pasaulio visuomenės sveikata.