Paskelbus Vaikų sveikatos metus, dėmesys iš karto krypsta į visuomenės sveikatos specialistus. Juk jie yra tie žmonės, kurie turėtų ugdyti mokinių sveikos gyvensenos įpročius. Tačiau ne viskas taip paprasta. Kai kuriose ugdymo įstaigose į juos vis dar žiūrima lyg į nekviestus kontrolierius.

Direktoriaus žodis – šventas?

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotojas Povilas Kasperūnas įsitikinęs, kad dažnas vis dar nesupranta visuomenės sveikatos specialisto darbo, reikalauja iš jo ne to, ko reikėtų. „Mokyklų direktoriai yra įpratę prie asmens sveikatos priežiūros specialistų ir nori, kad šie suteiktų tik pirmąją pagalbą. Neva tai pagrindinė ir vienintelė jų funkcija. Tačiau visuomenės sveikatos specialistų kvalifikacija yra daug platesnė. Be to, suteikti pirmąją pagalbą privalo gebėti kiekvienas mokytojas“, - sako P.Kasperūnas. Tiesa specialistas pripažįsta, kad ne visi ugdymo įstaigų vadovai yra „blogiečiai“. Dalis jų yra patenkinti papildomomis visuomenės sveikatos specialistų funkcijomis – paskaitų, renginių apie sveiką gyvenseną, įvairių konkursų organizavimu. Vis dėlto švietimo sistema sutvarkyta taip, kad jokios atskiros pamokos vaikų sveikai gyvensenai ugdyti visuomenės specialistai neturi. „Dabar viskas priklauso nuo mokytojų ir direktorių geranoriškumo. Jeigu atsirastų tikslinė pamoka, skirta sveikai gyvensenai, situacija gerėtų“, - aiškina P.Kasperūnas.

Neturi net pleistro

Vilniaus Gerosios Vilties mokyklos direktorius Alvydas Šarmavičius tikina nesąs „blogietis“ ir leidžiąs visuomenės sveikatos specialistui mokykloje ir į paskaitas ateiti, ir renginį suorganizuoti. Deja, kartais sulaukia moksleivių tėvų pasipiktinimų, neva specialistai užsiima ne tuo, kuo turėtų. „Tėvams aiškiname, ką turi daryti visuomenės specialistai mokyklose, bet ne visi tai supranta ir į juos žvelgia visų pirma kaip į mediką. Kartais vaikai ateina į mokyklą sergantys. Tėvai neveda jų į polikliniką, o liepia eiti į pamokas, neva mokykloje nueis pas „seselę“, gaus vaistų ir viskas bus gerai. Būna atveju, kai net pasipiktina, jeigu sakome, kad negalime jų gydyti mokykloje“, - pasakoja A.Šarmavičius. Užkliūna mokyklos direktoriui dar ir tai, jog visuomenės sveikatos specialistai mokyklose dažniausiai negali dirbti visą darbo dieną, nes pagal esamą mokinių skaičių, jiems nepriklauso pilnas etatas. Taigi taip ir dirba – viena koja ten, kita šen. „Mokinių skaičius mokykloje sumažėjęs, todėl specialistui nebėra skiriamas pilnas etatas. Tai, be abejo, skaudus dalykas, nes toks žmogus ugdymo įstaigoje yra reikalingas. Todėl mūsų visuomenės sveikatos specialistė dirba nežiūrėdama darbo valandų, nors už tai jai niekas nemoka“, - nuogąstauja direktorius.

Rezultatų reikalauja dabar

Šiaulių visuomenės sveikatos biuro direktorė Henrieta Garbenienė pripažįsta, jog problemų dirbant su mokyklos bendruomene pasitaiko, tačiau visada bando su jomis susitarti. „Stengiamės bendradarbiauti su mokyklos bendruomene, ieškoti kompromisų. Visi mūsų prašo parodyti darbo rezultatą tuojau pat. Tačiau mes atstovaujame visuomenės sveikatai, o šioje srityje rezultatai matomi negreit. Asmens sveikatą prižiūrinčiųjų situacija kitokia – pažiūri, kas blogai, padavei tabletę ir matai, ar pagerėjo. Tuo tarpu mes turime ieškoti priemonių, kaip prieiti prie vaiko ir jį sudominti. Štai, pavyzdžiui, gali barti paauglį už tai, kad rūko, bet jeigu šeimoje sveikos gyvensenos tradicijos nėra puoselėjamos, tėvai rūko kartu su vaikais, kaip mes galime pasiekti gerų rezultatų? Galbūt mokyklos tikisi, jog visuomenės sveikatos specialistas dirbantis mokykloje pakeis situaciją ir staiga visi vaikai bus sveiki. Tačiau ne vien nuo mūsų tai priklauso“, - aiškina H.Garbenienė.

Direktorė sako, jog „dėl bendro reikalo“ bando susitarti ir su savivaldybe, kartu kurti vaikams sąlygas gyventi sveikiau, bet ar visuomet tai duoda rezultatų? „Tarpinstitucinio bendradarbiavimo niekada nebus per daug. Kaip prie Vaikų sveikatos metų prisijungs kitos institucijos kol kas nežinau. Praėjusiais, Sveikatingumo metais į savivaldybės planą buvo įrašytas ir dviračių takų plėtimas, ir sporto salių įkainių mažinimas. Ar tai buvo įgyvendinta?“, - reziumuoja H.Garbenienė.