AFRIKINIS KIAULIŲ MARAS GRASINA SMULKIŲ KIAULIŲ ŪKIŲ IŠNYKIMU
Tik laiko klausimas, kada visa Lietuvos teritorija bus afrikinio kiaulių maro (AKM) zona, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atstovas savo ruožtu neatmetė, kad patys smulkiausi savo reikmėms kiaules auginantys gyventojai nustos tai daryti ir mėsą ims pirkti parduotuvėje.
Veterinarijos tarnybos vadovo teigimu, sunku prognozuoti, kada maras apims visą šalies teritoriją, tačiau, anot jo, tai tik laiko klausimas.
„Virusas slenka į vakarinę Lietuvos dalį, nes yra spaudimas ne tik iš Lietuvos rytinės dalies į vakarinę, bet ir iš Latvijos, ten, kur Mažeikiai, Joniškis, Akmenė. Kitas dalykas - jis nustatytas ir Kaliningrado srityje, viruso spaudimas bus iš tos srities į mūsų pajūrį, į Lietuvos vakarinę dalį. Mes esame apsupti, ir tik laiko klausimas, kada tas virusas padengs visą teritoriją“, - Eltai kalbėjo D. Remeika.
Jis pažymėjo, kad AKM plitimo greitis priklauso nuo to, kaip su nušautais šernais tvarkosi medžiotojai ir kaip biosaugos reikalavimų laikosi privatūs ūkiai.
„Viruso plitimo greitis priklauso nuo socialinių partnerių, pirmiausia nuo medžiotojų: jeigu medžiotojai idealiai laikosi biosaugos reikalavimų medžioklės metu bei nuo šerno nušovimo iki to šerno dorojimo, paskui mėsos naudojimo ir šernų skerdimo atliekų tvarkingo sunaudojimo ir tvarkymo laiko, tai tada tas virusas plinta lėčiau, bet jeigu medžiotojai nesilaikys idealiai tų reikalavimų, tada yra didesnė tikimybė per medžioklės produktus, įrankius, įrangą, apavą, drabužius, transporto priemones padėti virusui keliauti daug greičiau“, - sakė D. Remeika.
Jo teigimu, tuo atveju, jei žmonės savo ūkiuose aptvers teritoriją, užsandarins tvartus ir neleis ten patekti pašaliniams žmonėms ir gyvūnams bei nešers laikomų kiaulių šviežia žole, grūdais, obuoliais ar panašiais produktais, virusas neplis taip greitai.
Veterinarijos tarnyba tikina, kad plintant marui nesiekia, kad visi smulkieji ūkininkai išpjautų kiaules. Pavyzdžiui, pernai iš 14 tūkst. į buferinę zoną patekusių kiaulių buvo išskersta tik apie 1,8 tūkst. kiaulių tuose ūkiuose, kur savininkai nenorėjo įrengti biosaugos priemonių.
Tačiau Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkodaros skyriaus vadovo Alberto Gapšio teigimu, ateityje smulkių kiaulių laikytojų liks mažai, nes tai daryti tiesiog neapsimokės.
„Dvi kiaules auginti savo reikmėms ir užtikrinti tas sąlygas man atrodo labai sudėtinga, nes tų sąlygų užtikrinimui išleisti reikės daugiau nei perkant kiaulieną parduotuvėje. Čia būtų kalbama apie bent jau ne tokį mažą ūkį, o kelias kiaules auginant niekas negarantuoja, kad jos nenusirgs, galų gale keliama rizika ir aplinkiniams“, - Eltai sakė A. Gapšys.
Pasak jo, kiaulininkystės sektorius traukiasi jau nuo 2011-2012 metų, kai kilo grūdų kainos, o AKM situaciją dar labiau pablogino, todėl dabar smulkiems laikytojams reikia valstybės paramos.
„Pabrangus grūdams daugelis auginančiųjų kiaules nusprendė, kad geriau parduoti užaugintus kviečius nei juos sušerti kiaulėms. Praktiškai kiaulininkystė nuo to laiko būtent tame sektoriuje pradėjo mažėti. Dabar, kai grūdų kainos krito, aišku, būtų noras auginti, todėl mes ministerijai vis primename, kad reikalinga būtų galvoti apie tai, kaip paskatinti privatų ūkį, duoti paramą statyti tuos šiuolaikinius tvartus. Tegul laiko privatūs ūkininkai ar gyventojai po 500 kiaulių turėdami tokį tvartą. Tada galima tikėtis, kad kiaulininkystė atsigautų“, - pažymėjo A. Gapšys.
Veterinarijos tarnybos vadovas D. Remeika taip pat sutiko su tuo, kad sunku tikėtis, jog maži kiaulių augintojai laikysis tokio reikalavimo kaip dušo įrengimas tvarte, kuriame laikomos kiaulės, ir panašiai. Jo teigimu, pakaks užsandarinti tvartą, atrinkti kiaulėms tinkamą pašarą ir laikytis kitų panašių mažiau kainuojančių atsargumo priemonių.
„Manau, kad nebausime jų ir taip griežtai nereikalausime tų mažų kiaulių laikytojų, kad jie praustųsi duše, nes tikrai suprantame, kad kai kurie neturi to dušo ir patys turbūt tokiomis nepaprastomis sąlygomis gyvena. Stengsimės būti labiau pragmatiški“, - tikino D. Remeika.
Praeitą trečiadienį VMVT paskelbė išplečianti afrikinio kiaulių maro buferinę zoną. Į ją pateko Alytaus rajono savivaldybės Alytaus, Krokialaukio, Miroslavo ir Simno seniūnijos, Akmenės rajono, Jurbarko rajono, Joniškio rajono savivaldybės, Kalvarijos savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Kelmės rajono, Marijampolės savivaldybė, Mažeikių rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Šakių rajono savivaldybės. Taip pat Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės bei Vilkaviškio rajono savivaldybė.
Kaip anksčiau Eltai teigė VMVT atstovė Jurgita Savickaitė, šioje išplėstoje buferinėje zonoje yra deklaruota 33 tūkst. kiaulių, iš jų smulkiuose ūkiuose laikoma apie 29 tūkst. kiaulių.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.0 komentarai -
0 komentarai -
DMN inf.0 komentarai
Rrr