AR IR VĖL BRANGS ŠILDYMAS?

Už spalio mėnesį šildymo sąskaitų dar negavome, tačiau jau žadama, kad lapkričio mėnesį šildytis namus bus brangiau. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos energetikos agentūros laikinąja vadove Agne Bagočiūte.

– Tai ko dabar mums tikėtis? Kokių vidutiniškai spalį sąskaitų galima tikėtis ir jau kiek lapkritį brangs šildymas?

– Tai nagrinėjant tiesiog kainas didžiuosiuose miestuose ir Lietuvos bendrai vidurkį, mes tikrai gausime visi tiek spalį, tiek lapkritį mažesnes sąskaitas negu gavome pernai tokiu pačiu metu. Nes dabar skirtinguose miestuose yra skirtingos kainos, bet jeigu kalbėtume apie centralizuotą šildymą ir Lietuvos vidurkį, tai vidutiniškai mūsų sąskaitos ir šilumos kaina yra apie 48 proc. mažesnė negu pernai tuo pačiu metu. Ir netgi lapkritį, kai šiek tiek šaltėja orai ir dėl to didėja šilumos kaina, vis tiek sąskaitos išlieka mažesnės lyginant su praėjusiais metais.

– Jeigu paimtume tokį vidutinį 60 kv.m. butą, kiek už jo šildymą mokėtume senam, nerenovuotam name ir naujam arba pilnai renovuotam name?

– Tai čia nesinorėtų spekuliuoti tiksliais skaičiais, nes čia priklauso nuo daugybės dalykų ir nuo to, kur tu gyveni. Jeigu gyveni daugiabutyje ir nerenovuotame name, tai, be abejo, tavo sąskaita bus brangiausia. Ir lygiai taip pat jeigu individualiame name, jei šildaisi dujomis, tavo sąskaita bus brangesnė negu šildant malkomis. O tikslūs skaičiai tikrai priklauso nuo daugelio dalykų. Netgi nuo to, kokie yra mūsų kasdieniai įpročiai – kiek mes šildome, kiek mes taupome.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip per šiuos metus – 2021, 2022, 2023 m. – kilovatvalandės kaina centralizuoto šildymo kainuoja vidutiniškai Lietuvoje? Na, tarkim, jeigu 2021 m. buvo apie 5 centus su trupučiu, pernai jau iki 12 centų lyg ir šoktelėjo, kiek yra šiemet?

– Šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose lapkričio mėnesį yra apie 7 centus vidurkis. Jeigu žiūrint bendrai Lietuvoje, tai šiek tiek didesnis – netoli 7,5 cento. Tai tikrai matom, kad mažiau nei pernai. Jeigu lyginsime didžiuosius Lietuvos miestus, tai Kaune yra 6 centai su trupučiu, Vilniuje jau 8 centai su trupučiu. Kaune yra pigiausia, Vilniuje yra šiuo metu brangiausia.

– Kodėl taip yra, kad Vilniuje mokame brangiau negu Kaune?

– Kaune didžiąją dalį šildymo sudaro atsinaujinantys ištekliai, pagrinde biokuras. Jo kainos yra mažesnės. Ir lyginant su praėjusiais metais, biokuro kaina šiuo metu irgi 48 proc. mažesnė. Todėl Kaunas turi žemas kainas. Vilniuje naudojamos ir dujos, jos kainuoja šiek tiek brangiau, dėl to ir bendra šilumos kaina yra didesnė.

– O tie, kurie namus vis dar šildosi malkomis, yra namų, kurie elektra šildosi, kaip jiems bus tos šildymo sąskaitos šiemet?

Tie, kurie šildosi malkomis, mokės pigiausiai.

– Tie, kurie šildosi malkomis, mokės pigiausiai. Tie, kas naudoja dujas, mokės brangiausiai. Na, elektra jau rikiuojasi po to. Bet tikrai dėl patogumo ir panašiai šilumos siurbliai nuolat populiarėja. Ir mūsų agentūra skiria finansavimą pakeisti seną neefektyvų biokuro katilą ar iškastinį kuro katilą efektyvesniu biokuro katilu ar šilumos siurbliu. Ir tikrai matom, kad gyventojai labai aktyviai tuo naudojasi. Praktiškai, pirmą kartą paskelbus kvietimą, neliko kiek daugiau nei 3 mln. per savaitę. Matome, kad gyventojai galvoja apie tai, kaip susimažinti savo sąskaitas.

– Kiek galima sutaupyti pakeitus katilą? Kiek sąskaita tada sumažėja?

– Na, tikslių skaičių šiuo metu neįvardinsiu, nes tą reiktų paskaičiuoti, priklausomai, vėlgi, kokio tipo name tas katilas įrengiamas – ar tas namas renovuotas, ar kartu su katilo įrengimu atnaujinamas. Tai daug parametrų lemia, bet ilgalaikėje perspektyvoje galima tikrai sutaupyti.