Baltarusija paskelbė, kad dalį naftos produktų kraus per Rusijos uostus Suomijos įlankoje. Lietuvos įmonės kol kas pavojaus neįžvelgia.

Rusų vilionės

Rusija jau kuris laikas bando prisivilioti Baltarusijos valstybines energetikos įmones, kad šios naudotųsi jos infrastruktūra mazutui, dyzelinui, benzinui ir kitiems naftos produktams gabenti.

Minskas atkerta, esą net ir su Maskvos siūlomomis solidžiomis nuolaidomis jam yra per brangu atsisakyti Baltijos šalių uostų (Klaipėdos ir Ventspilio) paslaugų. Tiesa, praėjusią savaitę baltarusiai sušvelnino poziciją – Baltarusijos valstybinės naftos ir chemijos kompanijos "Belneftekhim" vadovo Igorio Liašenkos teigimu, jau kitąmet per Rusijos uostus Baltarusija eksportuos iki 1 mln. tonų perdirbtų naftos produktų.

"Pasirašėme sutartį dėl naftos produktų eksporto per Rusijos uostus ekonomiškai priimtinomis sąlygomis, – patvirtino I.Liašenka. – Naftos produktus per Rusijos uostus eksportuosime paslaugos pardavimo principu. 72 tūkst. tonų šia kryptimi bus nukreipta jau gruodžio ir sausio mėnesiais."

Pavojaus nemato

Ar Minsko poziciją lėmė Rusijos prezidento Vladimiro Putino vasarą Kaliningrade išsakyta mintis, kad reikėtų susieti rusiškos naftos eksportą į Baltarusiją su naudojimusi Rusijos uostais Suomijos įlankoje? Gali būti.

Nepaisant to, Lietuvos vežėjai ir Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovai kol kas jokių pavojų neįžvelgia.

"Klaipėdos naftos" atstovė Indrė Milinienė tikino, kad baltarusiškų naftos produktų dalis, kurią Klaipėdos uoste perkrauna "Klaipėdos nafta", 2018 m. bus panaši kaip ir buvo šiemet.

Pasirašėme sutartį dėl naftos produktų eksporto per Rusijos uostus ekonomiškai priimtinomis sąlygomis.

Iš viso "Baltarusijos naftos kompanija" (BNK) perdirba nuo 18 iki 24 mln. tonų naftos kasmet, o eksportuoja nuo 12 iki 13 mln. tonų naftos produktų. Tačiau I.Milinienė neatskleidė, kiek tiksliai naftos produktų baltarusiai krauna per "Klaipėdos naftą", tik pabrėžė, kad sutartys dėl krovos ilgalaikės ir jokio pavojaus nėra.

"Klaipėdos nafta" su BNK yra sudariusios ilgalaikę naftos produktų krovos sutartį dėl įsipareigojančių naftos produktų pervežimo kiekių. Lapkričio mėnesį vykusių derybų metu sutarta dėl 2018 m. krovos per Klaipėdos uostą apimčių, kurios yra panašaus lygio kaip 2017 m. "Belneftekhim" sprendimas dalį krovinių krauti Rusijos uostuose neturės įtakos "Klaipėdos naftos" krovos apimtims", – pažymėjo I.Milinienė.

Paklausta, ar nesibaiminama, kad Baltarusija ateityje iš viso gali atsisakyti Lietuvos infrastruktūros paslaugų, I.Milienė atsakė, jog "Klaipėdos nafta" stengiasi išlaikyti efektyvų srauto valdymą, kad būtų išvengta didelių nuostolių pasitraukus vienai ar kitai kompanijai.

"Klaipėdos nafta" savo veikloje yra užsibrėžusi tikslą laikytis efektyvios krovinių srautų valdymo ir diversifikavimo strategijos, kad įmonė būtų kuo mažiau priklausoma nuo galimų rinkos ar geopolitinių įtampų. Taip stengiamasi išlaikyti aukštus krovos rezultatus", – pridūrė ji.

Krovinių daugėja

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis pripažino, kad sumažėjus baltarusiškų naftos produktų srautui arba jį nukreipus į kitų šalių uostus, į Klaipėdą atplauktų mažiau laivų ir uosto direkcija gautų mažiau pajamų.

Vis dėlto M.Armonaitis nedetalizavo, kokį tiksliai nuostolį tokiu atveju patirtų Klaipėdos uostas, kuris pastaruoju metu demonstruoja puikius krovos rezultatus.

Uostas šiais metais iš viso perkrovė 39,219 mln. tonų – 6,5 proc. daugiau nei pernai sausį–lapkritį, kai perkrauta 36,815 mln. tonų. Vien šį lapkritį, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, uosto krova išaugo 16,2 proc. (iki 4,096 mln. tonų). Šiemet uostas tikisi perkrauti iš viso 42 mln. tonų. Uosto direkcijos pajamos per metus padidėjo 5 proc. – iki 54,34 mln. eurų.

Ilgalaikė sutartis

"Lietuvos geležinkeliai" šiais metais taip pat sudarė trejų metų sutartį su BNK dėl naftos produkcijos vežimo. Kaip teigė įmonės atstovai, ta sutartimi siekta užtikrinti ilgalaikę partnerystę su didžiausia naftos produktų eksportuotoja Baltarusijoje.

"BNK sprendimas nukreipti dalį eksportuojamos produkcijos per Rusijos uostus "Lietuvos geležinkelių" pajamų paveikti neturėtų. Manome, kad ši sutartis ("Lietuvos geležinkelių" ir BNK – aut.past.) sustiprina mūsų konkurencinį pranašumą rinkoje, tad pagrindo baimintis nėra. Partnerių (BNK – aut.past.) pasitikėjimas mūsų bendrove ir mūsų pastangos efektyvinti krovinių vežimo veiklą duoda realių rezultatų", – pabrėžė "Lietuvos geležinkeliai" atsiųstame pranešime.

Baltarusijos gamintojai šiuo metu yra didžiausi "Lietuvos geležinkelių" klientai. Tačiau, kaip ir "Klaipėdos nafta", "Lietuvos geležinkeliai" neatskleidė, kiek baltarusiškų krovinių perveža, argumentuodami, esą tai yra komercinė paslaptis.