Europos Komisijai (EK) antradienį atmetus Lietuvos prašymą koreguoti su mokesčių reforma susijusius šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) tikslus, Seimo opozicijos atstovai sako, kad tai parodo politikų nemokėjimą susikalbėti viduje, o valdantieji tikisi, kad Lietuvai numatytos lėšos nebus įšaldytos.

Finansų ministerija teigia, jog toks Komisijos sprendimas yra pirmasis žingsnis – dabar Lietuva turi pateikti savo poziciją dėl plano keitimo ta apimtimi, kuriai pritarė EK, o galutinį sprendimą priims Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) taryba.

„Vyriausybės pasitarime trečiadienį bus aptariama Lietuvos pozicija dėl Europos Komisijos vertinimo bei priimtas atitinkamas sprendimas“, – BNS nurodė ministerija atsakydama į klausimą, kaip ji vertina EK sprendimą nekoreguoti mokestinių tikslų terminų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbantis „laisvietis“ Vytautas Mitalas sako, jog Vyriausybė, susiejusi RRF lėšų gavimą  su mokestinių pokyčių terminais, pasielgė neatsargiai.

Į kokią vietą Vyriausybė save ir Lietuvą pastatė, taip ir stovime.

„Dėl to tinkamai sustygavus procesą, įrodžius Lietuvoje jau atliktų mokestinių pakeitimų prasmę ir atitikimą ES krypčiai – kalbu apie žaliųjų akcizų reformą – galima rasti sprendimus, kad nė vienas euras iš EK nebūtų prarastas“, – BNS teigė politikas.   

„Turiu informacijos, kad Komisija nei buvo, nei yra suinteresuota stabdyti RRF pinigus ar galvoti papildomas sankcijas Lietuvai ar bet kokiai kitai Europos valstybei“, – pridūrė jis. 

Tuo metu konservatorius Jurgis Razma įsitikinęs, kad toks EK sprendimas yra atsakas opozicijai, raginusiai persiderėti su EK dėl tikslų, susijusių su mokesčiais.

„Tas atsakymas labai aiškiai parodo, kad pokalbiui su EK dėl mokesčių reikalų erdvė yra labai jau ribota arba jos iš viso nėra“, – BNS tvirtino J.Razma.

Valdančiųjų atstovas tikisi, kad toks EK verdiktas leis Seime mobilizuotis ir priimti mokesčių pakeitimus, dėl kurių Vyriausybė yra įsipareigojusi. Jis teigė nemanantis, kad reikėtų stabtelti, nes artėjant rinkimams sprendimus bus sunku priimti.

„Kuo arčiau rinkimų, tuo bus sudėtingiau priimti tokius sprendimus. Reikia šioje sesijoje nuspręsti, arba taip, arba taip“, – sakė jis.

Opozicijos atstovas socialdemokratas Gintautas Paluckas BNS tikino, jog EK išvada parodė, kad Vyriausybės klaida, kai ji viršijo savo įgaliojimus, liko neištaisyta: „Į kokią vietą Vyriausybė save ir Lietuvą pastatė, taip ir stovime“.   

„Dabar bus vienas iš dviejų: arba per savo galvą kažkaip perlipsime ir priimsime tą NT mokestį, bet aš neįsivaizduoju, kaip tai Seime turėtų nutikti, arba bus vadinamojo RRF plano įgyvendinimo pažeidimas ir bus tada taikoma kažkokia poveikio priemonė – bus taikoma pinigų išskaita“, – teigė parlamentaras. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius pareiškė, kad tokio sprendimo ir reikėjo tikėtis, nes apie tai signalai buvo siunčiami.anksčiau. 

Pasak jo, į Lietuvą atvykęs EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis leido suprasti, kad „pakeitimų nebus“ dėl kelių priežasčių.

„Pirma – kad pati Lietuvos Vyriausybė įsipareigojo tai (mokesčių reformą – BNS) įgyvendinti, antras dalykas – jie mato, kad pagal ekspertų išvadas mokesčių reforma Lietuvoje yra būtina, jeigu norima kalbėti apie Lietuvos ateities finansų krizės išvengimą. Trečia – jeigu Lietuvai būtų leista keisti, būtų atidaryta pandoros skrynia ir kitoms ES valstybėms. Tai pagrindiniai argumentai“, – BNS aiškino A. Butkevičius. 

Jo teigimu, EK ne ta institucija, kuri lengvai priima sprendimus, nes Lietuva jau vėluoja įsisavinti RRF lėšas prisidengdama ekonomikos neapibrėžtumais: „Ankščiau kalbėjom, kad tą neapibrėžtumą padidino karas Ukrainoje, dabar jau – kad „Hamas“ ir Izraelio konfliktas“.

A. Butkevičius įsitikinęs, kad EK atmetė Lietuvos prašymą koreguoti tikslus, susijusius su mokesčiais, nes „viduje (Lietuvoje – BNS) pritrūko bandymo pasikalbėti“: „Nemokėjimas vieni kitų išgirsti ir įsiklausyti“. 

„Darbietis“ Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad Vyriausybė tiesiog neturi palaikymo Seime jos projektams priimti ir siūlo apie tai gerai pagalvoti toliau kalbant su EK.

„ Aiškiai matydami, kad jie nebesugeba primesti mokestinių pakeitimų, lyg ir bando tartis su EK dėl terminų, bet vargu ar tai sprendžia problemą“, – BNS teigė jis.

„Galbūt atėjo laikas Vyriausybei pagalvot, kad ji jau nebesugebės nei priimti mokestinių įstatymų, nei susitarti su EK, o išeiti iš šios situacijos bus pajėgi tik nauja Vyriausybė, kuri turės naują mandatą ir nebebus taip stipriai spaudžiama už šios dabartinės Vyriausybės prisiimtus įsipareigojimus“, – pridūrė jis.  

Paklausta, kokią įtaką EK sprendimas turės Lietuvos planams kreiptis dėl antrosios ir trečiosios RRF išmokos dalies, Finansų ministerija teigia, kad kiekviena šalis narė pati sprendžia, kada teikti mokėjimų prašymus, todėl juos ir toliau bus galima teikti įgyvendinus užsibrėžtus tikslus.

„Dėl EK sprendimo laikinai suspenduoti 26 mln. eurų dar nėra pasibaigęs Lietuvai suteiktas 6 mėnesių terminas – iki spalio 28 dienos, – per kurį atliekami papildomi veiksmai, prisidedantys prie rodiklių pasiekimo bei informuojama EK“, – BNS teigia ministerija, atsakydama į klausimą, ar Lietuva kreipėsi į EK dėl įšaldytų 26 mln. eurų išmokėjimo. 

Pasak jos, norint pasiekti 142 ir 144 rodiklius pakanka papildomus pasiūlymus dėl mokesčių pertvarkos pateikti Seimui, kas ir buvo padaryta, rodikliai nereikalauja Seimo patvirtinimo.

„Visa reikiama informacija EK bus pateikta iki nustatyto termino pabaigos, kuri, įvertinusi Lietuvos pateiktą informaciją, pateiks savo sprendimą, ar laiko rodiklius visiškai pasiektais. Sprendimo pateikimo terminas priklauso nuo pačios Europos Komisijos“, - komentare teigia ministerija.

EK antradienį pranešė patvirtinusi atnaujintą 3,85 mlrd. eurų vertės Lietuvai skirtų RRF lėšų paketą, tačiau ji atmetė Lietuvos prašymą koreguoti plane esančius šalies tikslus, susijusius su mokestiniais pakeitimais.

„Dėl keturių iš 48 su apmokestinimu susijusių priemonių, įtrauktų į Lietuvos planą, Komisija nustatė, kad priežastys, kuriomis grindžiamas Lietuvos prašymas pakeisti planą, yra nepagrįstos“, – pranešė EK.

Pasak Komisijos, Lietuva dabar dar turi vieną mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu.