EKONOMISTAI: LIETUVA GALI PASIVYTI VAKARUS

Lietuva gali pasivyti Vakarų Europą ir šiuo metu yra palankiausioje pozicijoje tai padaryti per visą gyvavimo laikotarpį. Tačiau tam reikia greitų ir radikalių sprendimų, teigia didžiausių šalies bankų ekonomistai.

Pasak jo, būtina priimti sprendimus, kad Lietuvos ekonomika augtų kuo greičiau, šalis privalo mažinti biurokratinį aparatą ir dagiau investuoti į skaitmenizaciją.

Pasak „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, per pastarąjį tūkstantmetį Lietuvos ekonomika vis kildavo, vėliau vėl krisdavo, o vienas aukso amžių buvo XVI amžiuje. Tačiau šalis niekada nesugebėjo pasivyti Vakarų.

„Tokio didelio progreso mes nesame turėję 600 metų, bet tai nereiškia, kad mes pasivysime Europą, jeigu juos pasivytume, padarytume tai, ko niekada nepadarėme anksčiau. (...) Mums kartais reikia labai greitai bėgti vien tam, kad neatsiliktume“, - konferencijoje sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, pasaulio ekonomika auga 3 proc., todėl Lietuvai, norinčiai ją pasivyti, reikia augti greičiau. Pernai Lietuvos ekonomika augo 3,9 proc., tad būtina išlaikyti spartesnį augimą.

Tokio didelio progreso mes nesame turėję 600 metų, bet tai nereiškia, kad mes pasivysime Europą, jeigu juos pasivytume, padarytume tai, ko niekada nepadarėme anksčiau.

Anot Ž. Maurico, pasak prognozių, Europos Sąjungos vidurkį Lietuva gali pasivyti 2030 metais. Tačiau tikrą lūžį šalis gali įgyvendinti, jeigu remsis Airijos pavyzdžiu.

„Per dvidešimt metų šalis kardinaliai pasikeitė. Kaip pavyko airiams to pasiekti, 1973 metais Airija įstojo į ES, keturiolika metų, pas mus irgi jau keturiolika metų, ir per tą laiką Airija praktiškai jokio progreso nepadarė. (...) Ir 1987 metais ji įvykdė radikalius pokyčius“, - teigė Ž. Mauricas.

Pasak jo, pokytį lėmė partijų susitarimas netrukdyti vieni kitiems vykdyti ekonominių reformų, susitarta, kad bus mažinami mokesčiai mainais į didėjantį užmokestį darbuotojams. Šalis ėmėsi agresyviai traukti užsienio investicijas bei pasirinkta išmintingai panaudoti ES lėšas.

„Tai nebuvo tiesiogiai susiję su informacinėmis technologijomis, klaida taip manyti. Airija padarė visus namų darbus ir buvo geriausiai pasiruošę pasinaudoti revoliucija, kurios net gal nežinojo, kad ji ateis ir Lietuva tai gali pakartoti“, - tikino „Luminor“ ekonomistas.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda konferencijoje teigė, kad svarbu Lietuvoje mažinti draudimų ir suteikti daugiau laisvę.

„Jeigu yra perteklinis biurokratas, jis ieškos būdų kaip save pateisinti“, - teigia G. Nausėda.

Anot jo, reikia mažinti biurokratų skaičių šalyje. Be to, pasak jo, svarbu užtikrinti, kad sprendimai būtų kuo greitesni, o Lietuva perimtų iš pasaulio geriausią patirtį.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad biurokratų sumažinti galima skaitmenizuojant valstybės paslaugas ir vis daugiau funkcijų patikint dirbtiniam intelektui. Anot jo, baimintis, kad žmonės praras darbo neverta, nes privačiam sektoriui žmonių trūksta.

„Nenorint didinti mokesčių, mes turime galvoti, kaip galime bent dalį iš šių darbuotojų išlaisvinti iš viešojo sektoriaus“, - teigia N. Mačiulis.

Jo teigimu, kadangi dirbtinis intelektas gali atlikti vis daugiau darbų, skaitmenizavusi viešąjį sektorių, valstybė sutaupytų lėšų, atlyginimai valstybiniame sektoriuje taip pat galėtų augti.

Pasak jo, sutaupiusi lėšų viešajame sektoriuje, Lietuva galėtų įgyvendinti kitus „Idėja Lietuvai“ konferencijoje iškeltus tikslus.

„Tai leidžia išlaisvinti tiek žmogiškųjų išteklių, tiek finansinių. (...) Idėja prestižinė specialybė mokytojas 2025 metais - tam reikia pinigų, o viešojo sektoriaus skaitmenizacija yra išteklių taupymas“, - sakė N. Mačiulis.