EKONOMISTAI NEDŽIUGINA: NUSITEIKIME KAINŲ ŠUOLIUI

Ekonomistai nedžiugina – kitąmet tuštinsime pinigines sparčiau. "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, šiemet kainų augimo žmonės nepajuto dėl pigusios naftos ir kitų pasaulinių žaliavų kainų.

"Šiemet nebuvo didelės infliacijos. Prognozuojame, kad metinė infliacija šiemet sieks apie 1 proc., tačiau kitąmet ji įsibėgės ir bus trigubai didesnė nei šiemet. Prie to prisidės šiemet ir pernai brangusios paslaugos, kurios, mūsų prognozėmis, kitąmet brangs iki 5 proc. Tam įtakos turės ir didėjantys atlyginimai bei darbo sąnaudos. Stebėsime ir reiškinį, kurio iki šiol nematėme, – prekių brangimą", – įspėjo ekonomistas.

N.Mačiulis pridūrė, kad šiemet kainų augimą slopino atpigusi nafta, grūdai, pieno produktai ir kitos žaliavos.

"Tai yra prekės, kurios vartojimo krepšelyje sudarė didelę dalį, dėl to kainų augimas buvo nematomas. 2017 m. šie veiksniai išnyks ir brangs grūdai, maisto produktai, žaliavos. Brangs ir paslaugos. Infliacijos šuolis, mūsų manymu, yra neišvengiamas, todėl turėtume nusiteikti, kad infliaciją jaus daugelis Lietuvos gyventojų", – kalbėjo jis.

Šalies ūkio augimas taip pat išliks kuklus: jis kitąmet, anot "Swedbank", sieks apie 2,8 proc., o šįmet – 2 proc. Šiemet rugpjūtį bankas prognozavo atitinkamai 2,5 proc. ir 3 proc. augimą.

"Patikslinome šių metų ekonomikos augimo prognozes atsižvelgdami į tai, kad labai sparčiai traukiasi įmonių atsargos. Mažiname ir ateinančių metų prognozę – nebemanome, kad Lietuvos ekonomika gali augti 3 proc. per metus. Prognozuojame, kad augimas kitąmet sieks 2,8 proc. ir toliau lėtės 2018 m. iki 2,5 proc.", – pabrėžė Nerijus Mačiulis.

Anot jo, 2017 m. prognozės sumažintos dėl prastesnių lūkesčių, susijusių su išorine aplinka, lėčiau augsiančiu namų ūkių vartojimu ir lėčiau augsiančių investicijų.

Ekonomisto teigimu, šiemet ekonomikos augimą skatinęs vidaus vartojimas kitąmet turėtų susilpnėti.

"Kitąmet mažmeninės prekybos augimas bus perpus lėtesnis. Šiemet mažmeninė prekyba augo dėl atpigusių degalų ir sumažėjusios kontrabandos, bet kitąmet nebegalime tikėtis tokio paties augimo. Be to, vartojimą slopins infliacija", – akcentavo N.Mačiulis.

Vartojimo augimą, anot ekonomisto, slopins ir mažėjantis užimtumas.

"Nors atlyginimų augimas išliks spartus, užimtumas greičiausiai jau nebedidės. Taip nutiks dėl to, kad trūks norinčiųjų ir galinčiųjų užimti naujas darbo vietas", – pridūrė ekonomistas.

"Swedbank" taip pat sumažino ir Latvijos bei Estijos ūkio augimo prognozes: Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėjimo 2016 m. prognozė sumažinta nuo 2,1 proc. iki 1,6 proc., o Estijos – nuo 1,5 proc. iki 1,3 proc. Kitąmet Latvijos ekonomikai pranašaujamas 2,6 proc., o Estijos – 2,4 proc. augimas. 2018 m. – atitinkamai 2,9 proc. ir 2,5 proc. augimas.

Lietuvoje metinė infliacija spalį – didesnė nei vidutiniškai ES

Metinė infliacija spalį Lietuvoje buvo didesnė nei vidutiniškai visoje ES ir euro zonoje. Spalį Lietuvoje buvo 0,7 proc. infliacija, o ES ir tik euro zonoje – po 0,5 proc. Latvijoje buvo 1,1 proc. infliacija, o Estijoje – 1 proc. infliacija. Didžiausia metinė infliacija praėjusį mėnesį buvo Belgijoje (1,9 proc.), didžiausia defliacija – Bulgarijoje ir Kipre (po 1 proc.). Metinis kainų augimas spalį užfiksuotas 22-ose ES šalyse, sumažėjimas – 6-iose.