EKONOMISTAI PEIKIA „VALSTIEČIŲ“ PLANUS STABDYTI NAUJĄ SOCIALINĮ MODELĮ

Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio svarstymai vieneriems metams atidėti naujojo socialinio modelio įsigaliojimą gali turėti neigiamos įtakos šiai svarbiai struktūrinei reformai ateityje, teigia ekonomistai.

„Per tą laiką socialinis modelis gali būti pakeistas taip, kad Europos Komisija jo nepripažins struktūrine reforma. Tai gali būti taip, kad mes ateityje nebeturėsime galimybės jį įgyvendinti, gaunant Europos Komisijos išlygas, - mes jį turėtume įgyvendinti verždamiesi diržus arba karpydami išlaidas kitose srityse, kas tikrai dabar yra sudėtinga“, - BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

„Fiskalinio deficito prasme tai būtų daugiau aukų reikalaujantis procesas“, - pridūrė ekonomistas.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tokie „valstiečių“ lyderio planai taip pat siunčia neigiamą signalą užsienio ir vietos investuotojams.

„Ką reikštų, jei patvirtintas socialinis modelis išgyventų vos kelis mėnesius ir būtų atšauktas, nors tai yra didžiausia struktūrinė reforma per pastarąjį penkmetį. Tai rodytų ir valstybės nesugebėjimą priimti nepopuliarius sprendimus, galinčius didinti valstybės konkurencingumą ilguoju laikotarpiu, ir nesugebėjimą laikytis strateginės krypties, o mėtymąsi į įvairias puses. Vienareikšmiškai, investuotojams signalas būtų labai neigiamas“, - BNS tvirtino N.Mačiulis.

Anot jo, R.Karbauskio ketinimai socialinio modelio įgyvendinimui skirtas lėšas panaudoti „valstiečių“ rinkimų programoje numatytoms socialinėms reikmėms kitąmet valstybės finansų tikriausiai neišbalansuotų, nes tai iš esmės būtų lėšų perskirstymas iš vienos srities į kitą, tačiau reikia apsispręsti dėl pagrindinių šalies prioritetų.

„Socialinis modelis atlieka svarbią funkciją, yra gerai išdiskutuotas, jo rengime dalyvavo daug mokslininkų, skirtingų sričių atstovų, ir pasiektas gana plataus masto konsensusas, nepaisant diskusijų, pavyzdžiui, apie Darbo kodeksą, kad tai yra progresas, siekiant didesnio Lietuvos konkurencingumo, mažinant socialinę ir regioninę atskirtį. Man atrodo, kad tai yra vienareikšmiškai svarbesnis prioritetas, nei, pavyzdžiui, dar kelių papildomų valstybinių įmonių įsteigimas“, - teigė N.Mačiulis.

Dalis dėl socialinio modelio sustabdymo atsilaisvinusių lėšų tikriausiai būtų skiriama ir „valstiečių“ pažadui nuo kitų metų liepos padidinti pensijas 40 eurų. Tačiau, anot „Swedbank“ ekonomisto, pensijų didinimas yra numatytas ir naujame socialiniame modelyje.

„Socialiniame modelyje numatytas depolitizuotas pensijų didinimas, atsiejant jį nuo trumpalaikių norų ir galimybių, bet indeksuojant pensijas atsižvelgiat į valstybės galimybes (....) Siūlymas padidinti pensijas 2017 metais negalvojant kaip atrodys socialinės apsaugos modelis po penkerių ar dešimties metų nėra struktūrinė reforma ir nėra labai tvarus sprendimas. Ilguoju laikotarpiu tai vienareikšmiškai keltų valstybės finansų tvarumo ir stabilumo problemą, dėl to nereikia abejoti“, - pabrėžė N.Mačiulis.

Ekonomistai pabrėžė, kad naująjį socialinį modelį, įskaitant ir naują Darbo kodeksą, reikia įgyventinti kuo greičiau, nes tai garantuos šalies ekonomikos spartesnę plėtrą ir konkurencingumo didinimą.

„Lietuvos laukia labai daug rimtų iššūkių, susijusių su verslo konkurencingumu ir investiciniu patrauklu, dėl to šis projektas buvo rengiamas ir tai buvo daroma jau vėluojant. Jei tai būtų padaryta 2-3 metais anksčiau, Lietuva būtų daug laimėjusi ir nepraradusi tiek investicijų, kiek netenka pastaruoju metu. Manau, kad socialinio modelio įgyvendinimo atidėliojimas reikštų, kad Lietuvos situacija toliau nesikeičia. Nei darbo rinkos, nei verslo konkurencingumo reikšme. Klausimas, ar mes galime sau leisti tokią prabangą - atidėti tikrai nepaprastai svarbų įstatymo projektą“, - sakė G.Nausėda.

Anot jo, pirmiausiai reikėtų pažiūrėti, kaip naujasis socialinis modelis veiks praktikoje ir tik tuomet svarstyti dėl atskirtų jo dalių, jei jos veiks prastai, keitimo.

Finansų ministerijos parengtame 2017 metų biudžeto projekte numatyta, kad išlaidos susijusios su naujojo socialinio modelio įgyvendinimu sieks apie 250 mln. eurų ir sudarys apie 0,6 proc.  prognozuojamo kitų metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų ministerija prašo Europos Komisijos (EK) socialinį modelį pripažinti struktūrine reforma ir su juo susijusioms išlaidoms taikyti išlygą, skaičiuojant kitų metų viešųjų finansų deficitą.

EK, kuriai yra pateiktas Lietuvos biudžeto projektas, spalio pabaigoje kreipėsi į Lietuvą prašydama patikinimo, kad naujoji Vyriausybė kuo greičiau pateiks kitų metų biudžeto projektą bei patvirtins įsipareigojimus dėl tolesnio struktūrinių reformų įgyvendinimo.

N.Mačiulis BNS teigė šio EK kreipimosi nesureikšminantis.

„Aš matau kitą problemą, aš net nesureikšminčiau, ką pasakys Europos Komisija - ji gali pasakyti daug ką, bet esmė tame, kad mes patys turime suvokti, jog negalime žiūrėti tik į 2017 metų pensijas, kad ir kaip tai patiktų kai kuriems visuomenės atstovams. Turime žiūrėti į tvarų ir subalansuotą socialinių išmokų augimą ilguoju laikotarpiu“, - pabrėžė N.Mačiulis.

R.Karbauskis, ketvirtadalį žurnalistams pristatęs planus pusmečiui atidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą, neatmetė galimybės, kad bus atidėtas viso įstatymų paketo, vadinamo socialiniu modeliu, įsigaliojimas. „Valstiečių“ lyderio teigimu, šis atidėjimas galėtų trukti iki metų.

„Apie tai kalbėsimės labai rimtai, nes yra labai daug argumentų jo įsigaliojimą taip pat atidėti“, – tvirtino R.Karbauskis.

Jis atkreipė dėmesį, kad atidėjus socialinio modelio įsigaliojimą, kitų metų biudžete būtų pinigų „valstiečių“ rinkimų programoje numatytoms socialinėms reikmėms.