GYNYBOS PRAMONEI RAUMENIS AUGINTI PADĖTŲ LANKSTESNĖ TEISINĖ BAZĖ

Gynybos ir saugumo pramonės atstovai viliasi, kad nubudęs sektorius Lietuvai atneš ne tik daugiau saugumo, bet ir ekonominės naudos. Nuotaikos pozityvios ir dėl mezgamo politinio dialogo: laukia naujas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas, nuo kitų metų šio sektoriaus įmonėms atsivers ir Laisvosios ekonominės zonos (LEZ). Vis dėlto, siekiant didesnių investicijų, verslas kalba apie lankstesnės teisinės bazės poreikį.

Subrendo iki apdovanojimų

Lapkričio 27-ąją įvyks pirmieji Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės apdovanojimai. Šio sektoriaus atstovai bus įvertinti už pasiekimus vidaus ir užsienio rinkose, už išskirtinius gaminius, paslaugas, IT sprendimus gynybai ir saugumui. Tokio pobūdžio apdovanojimai pirmą kartą rengiami ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos šalių regione.

Pasak Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktoriaus Vaido Sabaliausko, šalies gynybos pramonė palengva brendo pastaruosius 33 metus. „Šiandien yra pakankamai pajėgių įmonių, produktų, kurie vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kurie tarnauja Ukrainoje. Tikrai yra ką paminėti ir kam padėkoti, ką įvertinti“, – sako V. Sabaliauskas.

Kaip pabrėžia Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), gynybos ir saugumo srityje Lietuva jau išnaudoja pramonės šakas, kuriose yra stipri ir užima globalios lyderės pozicijas. Viena jų – lazeriai, kurie yra dvejopo naudojimo, t. y. tinkami ne tik civilinei, bet ir karinei paskirčiai. V. Sabaliauskas prideda, kad Lietuvos įmonės taip pat kuria modernius optinius, optroninius sprendimus, kurie yra taikomi kaip priedai ginklams, darantys juos efektyvesnius.

„Ko gero Ukrainoje tarp karių Lietuvos vardas daug kam asocijuojasi su antidroninėmis sistemomis, kurios yra labai vertingos kovoje ir fronto linijoje. Taip pat su įvairiomis išmaniosiomis sprogmenų valdymo sistemomis. Tačiau yra ir kitų produktų, kaip radarų, teikiamos ir paslaugos, pavyzdžiui, Lietuvoje remontuojamos kovinės mašinos, šarvuočiai, nukentėję Ukrainoje. Paslaugų spektras pakankamai platus – nuo šaudmenų gamybos iki sraigtasparnių modernizavimo paslaugų“, – vardija V. Sabaliauskas.

„Apskritai labai džiaugiamės, kad pastaruoju metu pavyksta aktualizuoti svarbius gynybos ir saugumo pramonės klausimus ir su valstybės institucijomis, ir su ministerijomis, Prezidentūra, Seimo nariais“, – akcentuoja LGSPA direktorius.

Nuomonė: pasak V. Sabaliausko, gynybos ir saugumo pramonės įmonėms atsivėrusios LEZ yra svarbus postūmis investicijoms, tačiau greta šio žingsnio reikėtų ir daugiau teisinio reguliavimo pokyčių, pavyzdžiui, reikalavimų gamintojams srityje. / V. Sabaliausko asmeninio archyvo nuotr.

Indėlis į ekonomiką

Asociacija vienija apie 60 įmonių. Tai – daugiau negu pusė visų šiame sektoriuje Lietuvoje veikiančių bendrovių. Anot V. Sabaliausko, vis daugiau verslų mato galimybių kurti produktus, išmanius, inovatyvius sprendimus ir taip prisidėti prie šalies saugumo.

Jis viliasi, kad greitai karinės įrangos ir ginklų gamybai taikomi reikalavimai gali tapti šiek tiek draugiškesni verslui. „Vienas iš asociacijos lūkesčių – kad būtų aiškiau atpažintas ir įvertintas gynybos ir saugumo pramonės indėlis į Lietuvos ekonomiką. Šiuo metu oficialios šio sektoriaus statistikos valstybės institucijos nerenka“, – pastebi V. Sabaliauskas.

„Labai svarbu suprasti, kad įvairūs gynybos produktai aktualūs daugeliui šalių, ir tie Lietuvos gamintojai, kurie sugeba išvystyti vienokius ir kitokius produktus, neapsiriboja gamyba tik Lietuvos kariuomenei – jie parduoda ir Lietuvos partneriams. Čia ir yra didysis indėlis, kai šalies ekonomika tiesiogiai auginama eksporto srityje“, – teigia jis.

EIMIN tikina, kad jos pozicija yra skatinti gynybos ir saugumo pramonės plėtrą šalyje. Ministerijos teigimu, artimiausiu metu Vyriausybei bus teikiamas kartu su Krašto apsaugos ministerija paruoštas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas. Jo tikslas – sustiprinti pramoninį bendradarbiavimą ir inovacijų plėtrą Lietuvoje, kartu bus sudaroma galimybė Lietuvos įmonėms prisijungti į tarptautines gynybos tiekimo grandines.

„Be to, Lietuvos įsteigto Gynybos investicijų fondo, kurio biudžetas yra 13,5 mln. eurų, lėšomis taip pat investuojama į dvejopos paskirties technologijas ir produktus kuriantį verslą“, – savo komentare „Kauno dienai“ mini EIMIN.

„Lietuva prisijungė ir prie NATO iniciatyva steigiamo NATO inovacinio fondo, kurio vertė – 1 mlrd. eurų“, – toliau vardija ministerija.

Galimybė investicijoms

Apie politinį postūmį byloja ir pavasarį Seime priimtas sprendimas nuo 2024 m. uždegti žalią šviesą šalies ir užsienio gynybos pramonės įmonėms kurtis Lietuvos lengvatinių mokesčių zonose. Šiuo balsavimu Seimas atšaukė nuo 1995 m. galiojusį draudimą LEZ užsiimti veikla, susijusia su valstybės saugumu ir gynyba, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.

Jeigu būtų dedamos nuoseklesnės pastangos, matyt, nereikėtų dabar taip drastiškai valstybėms didinti biudžetų gynybai ir nereikėtų įmonėms taip skubėti augti.

Pasak V. Sabaliausko, šis žingsnis iš tikrųjų atveria daugiau galimybių kalbėtis apie didesnes investicijas į gynybos pramonę. „Tačiau greta šio sprendimo tikrai turime lūkestį, kad atsiras daugiau teisinio reguliavimo pokyčių, kalbant apie reikalavimus gamintojams, ginklų patalpų įrengimui, kalbant ir apie bankų reikalavimus, įmonių reglamentavimą ir daug kitų dalykų. Tai yra visuma elementų, ir investuotojai, kurie renkasi šalį, į kurią nori investuoti, žiūri į teisinę aplinką ir, deja, Lietuva kol kas teisiškai nėra pati draugiškiausia“, – sako jis.

„Lygiai taip pat svarbu, kad dabar galiojanti investicijų pritraukimo, valstybei ypatingai svarbių projektų, vadinamoji žaliojo koridoriaus schema, irgi galėtų būti pritaikyta gynybos pramonei. Tai galėtų sukurti prielaidų didesnių investicijų į Lietuvą atėjimui“, – teigia V. Sabaliauskas.

Visos ES problema

Pastarieji keleri metai – itin įtempti, karas Ukrainoje tebesitęsia ir šiandien. Tiek Lietuvą, tiek visą ES geopolitinė situacija pastūmėjo persvarstyti gynybos ir saugumo pramonės prioritetus.

V. Sabaliauskas į dabartinę situaciją linkęs pažvelgti ir iš kito kampo. „Iš tikrųjų reikia įvertinti, kad Europoje, ne tik Lietuvoje, per paskutinius 30 metų buvo gal kiek neproporcingai mažai dėmesio skiriama valstybių saugumui. Dėl to Europoje gynybos ir saugumo produktus gaminančių įmonių vystymasis buvo kiek sustojęs. Karas Ukrainoje – ne tik 2022, bet ir 2014 m. – priminė, kad norint būti saugiais, reikia investuoti į gynybą“, – teigia LGSPA direktorius.

„Čia, matyt, reikėtų žiūrėti tuo kampu, kad nebuvo padaryti tam tikri namų darbai, kuriuos buvo galima daryti dešimtmečius. Jeigu būtų dedamos nuoseklesnės pastangos, matyt, nereikėtų dabar taip drastiškai valstybėms didinti biudžetų gynybai ir nereikėtų įmonėms taip skubėti augti“, – sako jis.

Tačiau praėjusią savaitę Europos gynybos agentūros (EGA) valdančiojoje taryboje ES šalių gynybos ministrai patvirtino bloko pajėgumų plėtros prioritetus. Šis dokumentas yra ES gynybos planavimo ir visų su gynyba susijusių ES iniciatyvų pagrindas. Išskirti 22 prioritetai atspindi Ukrainoje stebimas karines realijas.

Agentūros vadovas ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis pažymėjo, kad naujai priimti karinių pajėgumų plėtros prioritetai leis valstybėms narėms, jų ginkluotosioms pajėgoms išlaikyti veiksmų laisvę ir geriau pasirengti reaguoti į nuolat kintančią ir vis blogėjančią saugumo situaciją.

Nepatenkinti poreikiai

Diskutuojama, jog gali nutikti ir taip, kad ES nepavyks per vienus metus, t. y. iki kovo, įvykdyti pažado Ukrainai ir suteikti 1 mln. artilerijos sviedinių. Šiuo metu ES šalys narės teikia bendrus 155 mm sviedinių užsakymus, bet kyla abejonių, ar bloko gynybos įmonės sugebės laiku jų pagaminti pakankamai. Pavyzdžiui, Lietuvoje tokie sviediniai apskritai negaminami.

„Tai tikrai galėtų būti perspektyvi sritis, bet tam, kad atsirastų tokie gamintojai – tai galėtų būti Lietuvoje veikiančios įmonės arba užsienio investuotojai – reikia tiek palankesnio teisinio reguliavimo, tiek didesnio valstybės institucijų įsitraukimo ir tam tikro įsipareigojimo, kad tokie gamintojai Lietuvai yra svarbūs ir bus palaikomi. Nes gynybos pramonėje, kitaip nei daugelyje kitų pramonės sričių, gamintojai ne tik vertina teisinę aplinką, žmogiškąsias kompetencijas, darbuotojus, bet lygiai taip pat vertina ir valstybių poziciją gynybos pramonės įmonių atžvilgiu“, – tvirtina V. Sabaliauskas.

Lietuvos pramonė labiau orientuojasi į lengvąją gynybą: negaminami nei tankai, nei lėktuvai, nei haubicos. Kad ir kaip bebūtų pakitusi situacija, vis tiek didžioji dalis visos ginkluotės būtų importuojama iš užsienio.

„O vertinant 155 mm artilerijos sviedinių poreikį, matyt, reikėtų žiūrėti ne tik į trumpą laikotarpį, nes net jei ir karas, kaip visi norėtume, baigtųsi šiandien, atstatyti atsargas, užpildyti sandėlius iš naujo tikrai prireiktų ilgo laikotarpio“, – neabejoja jis.

Vis dėlto dabartinėmis aplinkybėmis Lietuvos poreikių šalies gynybos pramonė nepajėgi patenkinti. „Lietuvoje negaminame visko, ko reikia Lietuvos kariuomenėje. Lietuvos pramonė labiau orientuojasi į lengvąją gynybą: negaminami nei tankai, nei lėktuvai, nei haubicos. Kad ir kaip bebūtų pakitusi situacija, vis tiek didžioji dalis visos ginkluotės būtų importuojama iš užsienio“, – sako V. Sabaliauskas.

„Jeigu šnekėtume apie tai, ką gaminame patys, Giraitės ginkluotės gamykla sugebėtų aprūpinti Lietuvos kariuomenę reikiamais šaudmenų kiekiais. Turime stiprų šarvinių liemenių gamintoją, kuris taip pat sugebėtų aprūpinti visą Lietuvos kariuomenę šarvinėmis liemenėmis. Yra paslaugos, kurias Lietuvoje atlieka mūsų įmonės, jos kritiniu atveju pajėgtų susitvarkyti su visais iššūkiais“, – įsitikinęs jis.

Valstybės valdoma bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla šiemet skelbė, kad joje vykdoma plėtra, o gamybos apimtys padidės 35 proc.