Į REGIONO UOSTUS PLŪSTELĖJO KONTEINERIAI

Uostus, tarp jų ir Klaipėdos, kelia konteineriai, kai kuriuos anglys, o smukdo nafta ir jos produktai.

Konteinerių bumas Klaipėdoje

Šiemet per 7 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 25,95 mln. t krovinių. Tai 8 proc. arba 1,93 mln. tonų daugiau nei pernai. Šis rezultatas pasiektas dėl 26,9 proc. išaugusios įvairių krovinių krovos, pagrinde konteinerių.

Per abi Klaipėdos uosto konteinerių krovos bendroves šiemet jau krauta apie 384 tūkst. TEU konteinerių. Klaipėdos konteinerių terminalo krova (192,13 tūkst. TEU) šiemet yra apie 20 proc. didesnė nei pernai, „Klaipėdos Smeltės“ (192,55 tūkst. TEU) - net 95,8 proc.

Joks kitas regiono uostas nepasiekė tokios įspūdingos konteinerių krovos augimo kaip Klaipėda. Gdansko uosto mėnesio krova nuo metų pradžios siekė per 160 tūkst. TEU. Pernai per mėnesį Gdansko uoste būdavo kraunama apie 130 tūkst. TEU. 

Šiemet liepą Klaipėdos uoste krauta 3,79 mln. tonų krovinių. Tai buvo 10,6 proc. arba 362,9 tūkst. tonų daugiau nei pernai. 228 tūkst. tonų daugiau šiemet kraunama birių krovinių, 209 tūkst. tonų daugiau įvairių krovinių, bet 74 tūkst. tonų, kas maždaug atitinka vieną didelį laivą, mažiau krauta naftos ir kitų skystų produktų.

Išskirtinis krovinys ir liepą buvo konteineriai. Tonomis jų krauta 788,3 tūkst. t. Tai 69,3 proc. arba 322,8 tūkst. t daugiau nei 2017 m. liepą. Konteinerių vienetais šiemet liepą krauta 70743 TEU. Tai 83,8 proc. arba 32 249 TEU daugiau nei pernai liepą.

Grubiai galima paskaičiuoti, kad 1 TEU yra lygus truputį daugiau nei 10 tonų. Išeitų, kad tonomis nuo metų pradžios Klaipėdos uoste krauta apie 4 mln. tonų konteinerių. Latvijos uostuose šiemet krauta 2,82 mln. tonų konteinerių.

Tikėtina, kad konteinerių krova į Klaipėdą dar padidės ne tik dėl „Klaipėdos Smeltės“ naujų okeaninių linijų. Nauja linija atidaroma ir į Klaipėdos konteinerių terminalą. Nuo rugpjūčio 23 d. pradės plaukioti naujos „Eimskip“ linijos iš Islandijos uostų į Gdynę ir Klaipėdą laivai. Pradžioje kas dvi savaites bus po vieną reisą.

Rygos uostas atsigauna

Per septynis šių metų mėnesius rytinės Baltijos jūros šalių uostuose be Rusijos krovinių krauta tiek pat kiek ir pernai. Bet pokyčiai įvyko. Trys Latvijos jūrų uostai per tą laiką krovę 37,84 mln. tonų bendrą krovą sumažino vienu procentu. Tas procentas sąlygiškai perėjo į Lietuvos pusę, nes Estijos uostų krova išlieka tame pačiame lygyje, kaip ir pernai. Dabar apie 41 proc. rytinės Baltijos dalies krovinių krauna Latvijos, 36 proc. -  Lietuvos ir 23 proc. - Estijos uostai.

Tai, kad Latvijos uostuose krova sumažėjo tik vienu procentu yra laikoma kaip ir neblogu rezultatu. Tai rodo, kad Latvijos uostai beveik surado alternatyvių krovinių tam srautui, kurį iš Latvijos į savus uostus perveda Rusiją. Beje tas procesas šiemet sulėtėjo, nes Rusija neturi pajėgumų, kad galėtų iš Latvijos permesti į savus uostus anglių krovą.

Geriausias to pavyzdys yra Rygos uostas. Po nuolatinio kelių metų jo krovos kritimo dėl Rusijos, šiemet Rygos uoste per 7 mėnesius fiksuotas palyginti solidus 4,4 proc. augimas. Iš viso krauta 20,58 mln. tonų.

Šių metų liepa išskirtinis mėnuo buvo Latvijos Rygos uostui. Per tą mėnesį jis krovė 3,2 mln. tonų. Po šešių mėnesių Rygos uosto krovos augimas buvęs 17,63 mln. tonų (+ 0,7 proc.) šoktelėjo iki 20,88 mln. tonų (+4,4 proc.).

Daugėjo beveik visų rūšių krovinių. Netgi anglių krauta 12,3 proc. daugiau (iš viso 8,27 mln. tonų). Vienintelis Rygos uosto krovinys - naftos produktai krito 28,1 proc. (iš viso krauta 2,55 mln. tonų). 

Konteinerių krova Rygos uoste per 7 mėnesius sudarė 264,4 tūkst. TEU. Ji buvo 7,8 proc. didesnė nei pernai. Galima palyginti, jog Klaipėdos uoste per tą laiką krauta 384 tūkst. TEU konteinerių.

6,2 proc. iki 514 tūkst. Rygos uoste augo jūrų keltais plaukiojančių keleivių, tačiau net 13,8 proc. iki 50 tūkst. sumažėjo kruizinių laivų keleivių.

Naftos produktų stygius

Net 20 proc. krovą šiemet pagerino Liepojos uostas (iš viso krauta 4,41 mln. tonų). Apie 40 proc. Liepojos uosto krovinių sudaro grūdai - iš Rusijos, Latvijos, Lietuvos. Rusija imasi žingsnių mažindama geležinkelių leidimus gabenti rusiškus grūdus į Latvijos uostus. Tenkinama tik apie 30 proc. paraiškų pervežti grūdus iš Rusijos į Latviją geležinkeliais.

Netgi mažieji Latvijos uostai šiemet demonstruoja augančią krovą. Skultės uostas krovė 554,2 tūkst. tonų (+9,7 proc.), Mersragas - 269,5 tūkst. tonų (+1,5 proc.), Salacgriva - 224,1 tūkst. tonų (+48,4 proc.).

Latvijoje toliau krenta vienintelis Ventspilio uostas. Jo krova per 7 mėnesius siekė 11,58 mln. tonų ir buvo 14,7 proc. mažesnė nei pernai. Latvijoje krenta visas krovinių paketas, kur pagrindinis krovėjas visada būdavo Ventspilio uostas. Naftos produktų Latvijoje šiemet kraunama 19,6 proc. mažiau (iš viso 8,62 mln. tonų), anglių - 3,6 proc. mažiau (iš viso 11,19 mln. tonų), chemijos produktų 6,8 proc. mažiau (iš viso 1,55 mln. tonų).

Latvijos uostuose šiemet net 17,6 proc. augo įvairių (generalinių) krovinių krova (iš viso 7,81 mln. tonų), net 34,8 proc. medienos (iš viso 2,62 mln. tonų), 14,9 proc. jūrų keltais gabenamų krovinių (iš viso 2,05 mln. tonų).

Rusijoje nebeliko šuolių

Nebeliko didžiulio kelis pastaruosius metus buvusio krovos augimo Rusijos uostuose. Ekspertai pripažįsta, kad tas augimas buvo todėl, jog Rusija administracinėmis priemonėmis į savus uostus perkeldavo rusiškus krovinius iš rytinės Baltijos šalių ir Ukrainos uostų.

Jau kurį laiką Rusija laikoma ne rinkos ekonomikos, o griežto administravimo šalimi.

Iš viso per 7 mėnesius Rusijos uostuose krauna 463,7 mln. tonų krovinių. Tai 3,1 proc. daugiau nei pernai.

Išskirtinis Rusijos rodiklis yra 11,5 proc. padidėjusi konteinerių krova. Iš viso Rusijos uostuose krauta 2,95 mln. TEU konteinerių. Didžiausias jų kiekis - 1,45 mln. TEU (augimas +12,2 proc.) buvo Rusijos Baltijos jūros baseino uostuose.

Bendra Rusijos Baltijos jūros baseino uostų krova siekė 142,08 mln. tonų. Tai 1,3 proc. mažiau nei pernai. Didžiausią kiekį krovinių (79,15 mln. tonų) sudarė skysti produktai, pagrinde nafta ir jos produktai. Bet jos kritimas net 7,2 proc.

Rusijos Baltijos jūros uostuose 7,4 proc. augo birių ir generalinių krovinių krova. Ji iš viso siekė 62,93 mln. tonų.