I. Šimonytė: didesnėms investicijoms į kelius reikia tvarių finansavimo šaltinių | KaunoDiena.lt

I. ŠIMONYTĖ: DIDESNĖMS INVESTICIJOMS Į KELIUS REIKIA TVARIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIŲ

Verslo ir savivaldybių atstovams raginant valdžią didinti investicijas į kelius, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiemet nemažą dalį projektų bus galima finansuoti bankų solidarumo įnašais, tačiau ateityje tam reikia tvarių finansavimo šaltinių.

„Asociacijų vadovų pasirodymus stebime kasmet, bet kiekvieną kartą, kai diskutuojame ką nors apie mokesčius, tada tų pačių asociacijų atstovai gink Dieve prieštarauja bet kokiems mokesčių pakeitimams. Tai siūloma tiesiog nutraukti kaldrą nuo kitų valstybės reikmių ir perduoti keliams“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.

„Techniškai galima tą padaryti, bet Seimui dėl to nėra nė kiek paprasčiau, nes tuomet yra kitos reikmės ir kiti poreikiai, šimtus milijonų, kuriuos reikalaujama perkelti keliams, reikia ten juos uždengti. Visi siūlymai, kadangi niekas nesiūlo papildomų pajamų, kuriomis tvariai būtų galima finansuoti infrastruktūrą, reiškia kaldros tampymą, kuris nieko nesprendžia arba didesnę skolą“, – pridūrė ji.

Anot I. Šimonytės, šiemet nemažą dalį projektų, kurie susiję su karinio mobilumo infrastruktūra, bus galima atlikti iš bankų solidarumo įnašo, o vėlesniais laikotarpiais reikės ieškoti tvarių finansavimo šaltinių.

Visi siūlymai, kadangi niekas nesiūlo papildomų pajamų, kuriomis tvariai būtų galima finansuoti infrastruktūrą, reiškia kaldros tampymą, kuris nieko nesprendžia arba didesnę skolą.

 

„Kalbant apie tolesnius laikotarpius, 2025 metais ir vėliau reikės grįžti prie klausimo, kokie tvarūs finansavimo šaltiniai gali užtikrinti mūsų kelių infrastruktūros palaikymą“, – teigė premjerė.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka trečiadienį teigė, jog norint sutvarkyti Lietuvos kelius jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.

Anot jo, taip pat svarbu, kad visos lėšos iš kelių vinječių mokesčių, kurių 2024 metais planuojama surinkti apie 100 mln. eurų, atitektų keliams, be to, jiems turėtų būti ir skiriama 80 proc. surenkamo degalų akcizo.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau teigė, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų.

Šiuo metu 2024-iesiems programai numatyti 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Pagaliau \\\\\.../////

PIŠ'as prabudo iš letargo miego.___Bet mano giliu įsitikinimu tai šaudymas tuščiais šoviniais.

Sūduvis buvęs kelininkas

Reikia ne didinti investicijas, o rimtai kontroliuoti kaip panaudojamos jau skirtos milžiniškos lėšos. Dabar gal pusė skirtų lėšų ar net mažiau nugula ant kelių ir tiltų o daugiau nei pusė skirtų lėšų nueina betikslems konkursams organizuoti, milžiniškiems atkatams, nes visi konkursai susiveda į vieną tikslą tai KAD (kiek atkato duosi) tikslą, vienu žodžiu didžioji lėšų dalis tiesiok IŠVAGIAMA, o tiems kam privalu tai kontroliuoti akys ir ausys užklijuotos atkatais ir ir vsio zakone.

visa tai rodo , kaip d e b i l i ŠIMONYTĖS valdžia

b l o g i n a Lietuvos kelių būklę-- per KONSERVŲ valdomą kadenciją nepadidindami išlaidas keliams nei vienu euru --kelių lėšas s u ė d a beprasmiai remiama UKRAINA, tai rodo jog ne tik kelius l o p y s i m e , bet ir savo KELNES

SUSIJUSIOS NAUJIENOS