JAV: Rusijos ir Lietuvos draugai skaldo Europą | KaunoDiena.lt

JAV: RUSIJOS IR LIETUVOS DRAUGAI SKALDO EUROPĄ

JAV griežtai įspėjo, kad Lietuvos itin vertinamam "Fortum" už ryšius su Rusija gali būti taikomos sankcijos. Kurią pusę – Maskvą ar Vašingtoną – rinksis mūsų valdžios atstovai? Kol kas – Maskvą.

Grėsmingas perspėjimas

Vašingtonas dar kartą perspėjo Vakarų kompanijas, investuojančias į "Nord Stream 2" (NS2), kad joms gali būti taikomos sankcijos. Viena iš jų – energetikos koncernas "Fortum", Lietuvoje vieną po kito plėtojantis atliekų deginimo projektus.

Į NS2 iš viso investuoja penkios Vakarų kompanijos: "Wintershall" ir "Uniper", registruotos Vokietijoje, OMV – Austrijoje, "Engie" – Prancūzijoje ir Anglijos-Olandijos "Shell". Lietuvos strateginis partneris "Fortum" šiame projekte dalyvauja per bendrovę "Uniper", kurios akcijas valdo.

JAV valstybės departamento atstovai mano, kad NS2 griauna Europos energetinę nepriklausomybę ir ekonomikos stabilumą, o Rusijai suteikiamas instrumentas, esant reikalui, paspausti Europos šalis, ypač Ukrainą. Maskva supranta, kad projektas skaldo Europą, ir tuo naudojasi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Vokietiją apkaltino, kad ši tampa Rusijos energetikos įkaite dėl ketinimų dujomis apsirūpinti tik dviem dujotiekiais "Nord Stream" per Baltijos jūrą, aplenkiant kitus tradicinius dujų tiekimo maršrutus.

Beje, Vakarų verslo santykiai su Rytais vis labiau šlyja. Privataus kapitalo grynosios išplaukos iš šios šalies per 6 šių metų mėnesius preliminariai vertinamos 17,3 mlrd. JAV dolerių – 32 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Rusijos centrinio banko vertinimais, 2018-aisiais grynosios privataus kapitalo išplaukos gali siekti 30 mlrd. dolerių. 2017 m. iš Rusijos pasitraukė 24,8 mlrd. dolerių vertės privataus kapitalo – 25 proc. daugiau nei 2016-aisiais.

Kol kas veiksmų nesiims

Ar Lietuva imsis kokių nors veiksmų prieš Lietuvoje energetikos sektoriuje dirbančias užsienio įmones, pavyzdžiui, prieš "Fortum"? Ši suomių gigantė Rusijoje yra labai patikima "Rosatom", "Gazprom", "Rusnano" investuotoja.

Kaip JAV perspėjimus vertina energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas? Energetikos ministerijos darbuotojai nukreipė į Užsienio reikalų ministeriją, tačiau pasidžiaugė, kad JAV supranta „Nord Stream 2“ keliamas grėsmes Europos Sąjungai ir yra pasiryžusi ginti šią poziciją.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius priminė, kad Lietuvos pozicija dėl NS2 projekto yra gana skeptiška ir kritiška, tačiau kokių nors diskusijų su "Fortum" rengti kol kas nesiruošiama.

Mūsų santykiai su "Fortum" yra grynai teisiniai, turi teisinį pagrindą. Jei bus pažeisti kažkokie mūsų įstatymai, be jokios abejonės, santykiai keisis.

"Šiuo požiūriu mūsų pozicijos su JAV sutampa. Ir tai, kad Jungtinės Valstijos jau ne pirmą kartą sako, jog galbūt gali taikyti sankcijas toms kompanijoms, kurios dalyvauja šiame projekte, neturėtų stebinti, – "Kauno dienai" sakė L.Linkevičius. – O mūsų santykiai su "Fortum" yra grynai teisiniai, turi teisinį pagrindą. Jei bus pažeisti kažkokie mūsų įstatymai, be jokios abejonės, santykiai keisis. Kas susiję su išore, tai jau jų pačių reikalas, jie turėjo šį signalą išgirsti ir, manau, išgirdo. Dabar daug kas sau tokį klausimą užduoda. Nėra pakankamo aiškumo, nėra iš JAV pusės tokio kategoriškumo, kad tai būtinai ir įvyks. Gal tai tik įspėjimas. Čia kiekvienas pasvers, kiek gali sau tos rizikos leisti. Čia daugiau tų kompanijų ir JAV reikalas."

"Lietuvos energijos" generalinis direktorius Darius Maikštėnas teigė, kad valstybinė energetikos bendrovė neturi pagrindo abejoti "Fortum" patikimumu ir skaidrumu. Jokios oficialios informacijos iš valstybinių institucijų šiais klausimais neturi. Jei turėtų, "elgtųsi atsakingai ir pagal poreikį".

"Lietuvos energija" pasitiki ilgametę patirtį energetikoje turinčiu, viešo konkurso būdu pasirinktu ES valstybės partneriu.

Beje, ne tik NS2 projektas šiuo metu aptariamas pasaulyje. Vos prieš porą savaičių karščiausia naujiena buvo Baltarusijos atominės elektrinės (AE) streso testų peržiūros ataskaita, kuri atskleidė daug rimtų Astravo AE projekto trūkumų. Viena pagrindinių statytojų – "Fortum" partnerė "Rosatom".

Kaip Suomijos koncerno "Fortum" ir Rusijos giganto "Rosatom" santykius vertina premjeras Saulius Skvernelis? Dar prieš saulėtąsias atostogas Ispanijoje buvo pateiktas klausimas, ar Lietuva neketina peržiūrėti savo santykių su šiuo investuotoju. Jau antra savaitė atsakymo nėra. Negi drumsti energetiniai vandenys Lietuvoje visiškai nesvarbūs?

Rudenį bus įdomu

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tyręs verslo ir politikų ryšius, aiškai įvardijo, kad viena didžiausių grėsmių Lietuvai kyla dėl Rusijos interesų. Ar nekelia nė menkiausių abejonių "Fortum" ryšiai? Ar nebus tiriama, kokią įtaką Lietuvai tai gali daryti?

Artimiausiu metu bus paskelbta daugiau informacijos apie tai, kokie interesai yra dėl kogeneracinių jėgainių.

To paklaustas Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas sakė, kad politikai stebi visus procesus energetikos sektoriuje. Ir tuos, kurie susiję su kogeneracinių jėgainių statybomis.

"Artimiausiu metu bus paskelbta daugiau informacijos apie tai, kokie interesai yra dėl kogeneracinių jėgainių, – pažadėjo V.Bakas. – Mes, Seimo NSGK, ketiname rugpjūčio mėnesį atskirai susitikti su premjeru ir kalbėtis apie situaciją. Dabar nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, o mano dabartinis vertinimas yra pirminis, remiuosi ta informacija, kuri yra prieinama mūsų komitetui. Susidaro toks įspūdis, kad valstybės politika energetikos sektoriuje buvo formuojama ne Vyriausybėje, ne Seime, bet kažkur kitur – kažkokiuose galios centriukuose, kažkokiose įmonėse, kažkokiuose klubuose. Taip negali būti.

Dar daug klausimų neatsakyta. Daug projektų pradėta, o kokią jie vertę kurs visuomenei? Matome daug kylančių įtampų dėl kogeneracinių jėgainių. Manau, reikia išviešinti tą informaciją, kurią turi valstybė. Šiomis mintimis pasidalijau su premjeru, susitiksiu su Valstybės saugumo departamento vadovu, reikia imti ir pateikti ją visuomenei. Aišku, kartu reikia pateikti ir sprendimus, pasakyti, kokie yra mūsų politiniai tikslai, koks yra viešasis interesas dėl atliekų tvarkymo, žiedinės ekonomikos, elektros energijos generavimo. Rudenį pateiksime daug informacijos. Sutarta su energetikos ministru, tikimės daug iš atsinaujinusios aplinkos ministro komandos."

Ar nėra skaidresnių?

Visuomenei kyla klausimų, kodėl nacionalinės svarbos projektuose dalyvauja Rusijoje interesų turinčios verslo kompanijos, o nekviečiamos tos, kurios pas mūsų Rytų kaimynę nieko neturi. Gal nenorima tokių kviesti, nes sugriautų kažkieno planus?

"Visi šie procesai buvo pradėti, projektai "įsukti" 2012–2016 m., – sakė Seimo NSGK vadovas. – Dabar mes turime tam tikrą paveldą.

Rusijos įtaka Lietuvos politinei sistemai labai atsiskleidė tiek tiriant 2006 m. "Gazprom" veiklą per "Dujotekaną" ir politikus, taip pat – "Rosatom" veiklą. Jau prieš metus priėmėme Strateginių įmonių įstatymą, jis leidžia apsisaugoti tiek nuo rangovų, tiek nuo subrangovų, kurių veikla arba jų savininkų veikla nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais. Šis procesas jau vyksta, mažiausiai du atvejus žinau, kai Vyriausybės komisija užsienio investuotojams neleido investuoti į tam tikrus projektus. Kitaip tariant, toks monitoringas nuolat vyksta.

Specialus įstatymas leidžia užkirsti kelią tam tikroms nedraugiškoms įmonėms ar asmenims investuoti į strateginius objektus. Žinau, kad su Rusijos energetikos įmonėmis susijęs verslas dėl to skundžiasi Europos Komisijai. Tiems galios centrams įstatymas labai nepalankus, bet apsaugo mus.

Antra, pradedame į viešumą kelti klausimus dėl kogeneracinių jėgainių ir apskritai dėl to, kas dėjosi atliekų tvarkymo srityje.  Padarytas nemažas darbas, tiesiog luktelkime.

Trečia, mes kviečiame užsienio investuotojus, pavyzdžiui, dirbti Ignalinos AE uždarymo procese. Ilgą laiką buvo kalama į galvas, kad niekas mums negali padėti energetikos sektoriuje, išskyrus rusiškas įmones. Bet taip nėra. Paanalizavę plačiau, kas pasaulyje tuo užsiima, pamatėme, kad yra draugiškų šalių iš ES, JAV, Japonijos, kurių investuotojus galime pakviesti. Tuos, kurie iš verslo nedaro politikos."

Ribos būtinos

Baltarusijos AE Lietuvos pašonėje vertiname blogai. Tai, kad ją statė "Rosatom", – irgi blogai. O kad mūsų energetikos projektuose dalyvauja su "Rosatom" dirbanti kompanija "Fortum" – jau normalu. Gal kažkokios ribos turėtų būti nubrėžtos?

"Akivaizdu, turėtų būti, – mano parlamentaras Rimantas Jonas Dagys. – Iki to skandalo (vadinamosios politinės korupcijos bylos – aut. past.) rimtesnės diskusijos išvis nebuvo. Viena politinė jėga turėjo savo nuomonę. Energetinio saugumo strategijos gairėse irgi kažkokie dalykai buvo parašyti. Bet turėtume pasistengti, kad tos įmonės, nuo kurių kenčia mūsų saugumas, pas mus veiklos nevykdytų. Mes iš kitų reikalaujame taikyti griežtus apribojimus, sankcijas, tad ir patys turėtume elgtis principingai. Matome, kad su "Nord Stream", kitais projektais akivaizdžiai norima ES padaryti priklausomą nuo energetinių išteklių, ateinančių iš Rytų, ir tokiu būdu paveikti jos politiką. Negaliu pasakyti, kad ES labai preciziškai savo principų laikosi. Kai ateina verslas, atsiranda įvairiausių interesų. Lietuva nuolat viešina, kad reikia laikytis patvirtintos labai aiškios ES energetinės strategijos dėl nepriklausomumo nuo Rytų kaimyno. Bet tuos klausimus pirmiausia turėtume ir sau kelti."

Įstatymas yra įstatymas

Vienoms įmonėms dėl ryšių su Rusija draudžiama ateiti į Lietuvos rinką, kitoms – nė žodžiu neužsimenama apie barjerus. Lietuva būtų objektyvesnė, jei visoms būtų keliami vienodi reikalavimai. Seimo narys Juozas Olekas nusiteikęs, kad reikėtų analizuoti visų, įskaitant ir "Fortum", veiklą, įtaką.

"Seimo NSGK išvadose yra pasakyta, kad, sudarant sandorius su tam tikrą valstybių įtaką darančiomis įmonėmis, turime turėti tam tikrą kontrolę. Bet visos tos kompanijos, matydamos mūsų tesinę bazę, gali pasinaudoti spragomis. Aš buvau tas Seimo NSGK narys, kuris nebuvo patenkintas tyrimo apimtimi, kadangi, mano supratimu, buvo gana selektyviai pasirinktos atskiros kompanijos, o kitos išvis netirtos, – priminė parlamentaras J.Olekas. – Kol viskas bus koncentruota ne mūsų, o užsienio įmonių rankose, manau, kad prie šio klausimo reikės mums grįžti ir grįžti."

Tam pritarė ir parlamentarė Virginija Vingrienė: "Aš manyčiau, kad diskutuoti tikrai verta. Anksčiau nelabai buvome įsigilinę į "Fortum" santykius su Rusija. Taisyklės visoms įmonėms turėtų būti vienodos."

Tiesa, V.Vingrienė siekia, kad apskritai atliekų deginimas nebūtų skatinamas, nebūtų statomos naujos katilinės. Anot jos, viskas turėtų būti rūšiuojama ir perdirbama.

R.J.Dagys norėtų aiškesnės, išsamesnės informacijos: "Tose Seimo NSGK išvadose pasigendu diskusijos iš principo, kuriose vietose turėtume būti labai atsargūs, kuriose daugiau laisvės palikti rinkos reguliavimui. Nebuvo konkrečios rimtos diskusijos dėl mūsų ateities, juo labiau kad turime atsižvelgti ir į bendrą ES politiką. Ateina į Lietuvą įvairiausių įmonių su įvairiausiomis priedangomis. Per kelintą – penktą, šeštą investuotoją."

Aukso kaina

Ar ne per brangiai Lietuvai kainuoja visi energetiniai projektai? Suskystintųjų dujų terminalui dujų laivą nuomojamės už aukso kainą, paskui pirkdami už jį dar sumokėsime vos ne kaip už naują. "Fortum" galingesnė atliekų deginimo katilinė Klaipėdoje kainavo pigiau, nei mažesnė kainuos Kaune. Už viską sumoka visuomenė.

"Vieni dalykai galbūt susiję su neprofesionalumu, kiti – su skubėjimu, treti – su tų pačių kompanijų įtakomis, – svarstė J.Olekas. – Kiekvieną atvejį, matyt, reikėtų peržiūrėti atskirai. Tie dalykai turėtų būti atvirai pateikiami. Neturėtų būti vienos kompanijos smukdomos, o kitos iškeliamos."

Pasak R.J.Dagio, jau ne pirmą kartą turime problemų: "Buvo dujų vamzdžiai "sėkmingai" privatizuoti, "Gazpromui" atiteko visi tinklai. Kiek vargo turėjome atsiimdami, o, rodos, tik techninę problemą sprendėme. Kiek pinigų sukišome... Pirmiausia padarome, o paskui bandome problemas spręsti. Tokių nutikimų pas mus ne vienas buvo. Sakykime, Ignalinos AE uždarymas. Tuo užsiėmė lyg vokiečių kompanija "Nukem", paskui, žiūrime, kad turime rusų kompaniją. Na, iš pradžių ji nebuvo rusų, bet vėliau… Jei būtume iš karto atidžiau pasidomėję tos kompanijos ekonominėmis ir kitomis perspektyvomis, galbūt ir galėjome to išvengti. Dėl neapsižiūrėjimo patys paskui turime už viską susimokėti."

GALERIJA

  • JAV: Rusijos ir Lietuvos draugai skaldo Europą
Rašyti komentarą
Komentarai (19)

Užsakytas straipsnis

Gaila redakcijoje žmonių - juokiamės iš straipsnio pilvus užsiėmę. Reiks užsakyti kitą straipsni - Augustinas Rakauskas galimai dvigubas rusijos- amerikos agentas. Irgi pasijuoksim cha, cha ... nu gi, kaunodiena jau tampa sekundės lygio makulatūra :)

A.

Akivaizdžiai užsakytas straipsnis. O kam tai naudinga? Žinoma tiems, kurių ”rodomos akelės.” gaila Kauno dienoje dirbančių padorių žurnalistų.

Rita Belazariene

Idiotiskas bukuolių straipsnis. JAV toliau su geopolitinių tikslų vykdymu, vaidina pasaulio žandarą. Įžūlumo viršūnė.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS