KAS LOBSTA IŠ MOKESČIŲ?

Mokesčių mokėtojų pinigai metų metus tyliai pildo monopolininkų įkurtų įmonių sąskaitas. Gyventojai net neįtaria, kad iš jų įmokas už komunalinių paslaugų mokesčius imančioje įmonėje mokami atlyginimai didesni nei ministro.

Įtarė, kad veikia aferistai

Šį pavasarį nebelikus galimybės mokesčius mokėti banko pavedimu pagal atsiskaitymo knygeles, savo paslaugas ėmė reklamuoti savitarnos svetainė "manogile.lt".

Viena jauna mama nustėro atidžiai paanalizavusi, kam ir už ką iš jos sąskaitos nukeliavo elektroninės bankininkystės pavedimas.

Mokėjimas už komunalines paslaugas banko ataskaitoje buvo pažymėtas kaip pervedimas likviduotai įmonei.

"Tikrinausi banko sąskaitą ir pamačiau, kad esu atlikusi pavedimą, pavadintą elektronine prekyba, kažkokiai įmonei EMA. Pamenu, kad tikrai nieko nepirkau iš tokios įmonės. Šiaip taip atsekiau, kad tai buvo viso labo mokėjimas už elektrą ir vandenį per savitarnos svetainę "manogile.lt". Ėmiau naršyti internete ir nustebau aptikusi, kad tokia įmonė yra apskritai likviduota. Išeitų, kad mes visi, kurie mokame už dujas, vandenį ar elektrą, pervedame savo pinigus neegzistuojančiai įmonei?" – retoriškai klausė Edita.

Moteris prisiminė, kad į savitarnos svetainę "manogile.lt" užsuko tada, kai dėl bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reikalavimų bankai ėmė nebeteikti galimybės atsiskaityti už paslaugas pagal atsiskaitymo knygeles.

"Mums už elektrą įbruko mokėti per minimą "manogile.lt" ir kitas atskiras svetaines. Ir be jokio pasirinkimo", – prisiminė moteris.

Jai antrino ir kitas dienraščio pašnekovas Saulius.

"Su įmone, kuri valdo svetainę "manogile.lt", jokių sutarčių neturėjau. Už buto elektrą mokėjau įmonei ESO – energijos skirstymo operatoriui. Tada tai vadinosi "Mano elektra". Nežinia kodėl mano mokėjimai staiga buvo perkelti į "manogile.lt". Manęs net niekas neklausė. Antras momentas – įvedant elektros skaitiklių rodmenis ir suformuojant mokėjimą, pasirodė perspėjimas, kad mano banko sąskaitos prisijungimo duomenys bus perduoti kažkokiai bendrovei. Iškart net pamaniau, kad tai aferistų darbas. Kodėl taip yra? Kaip privati įmonė gali turėti teisę perimti konfidencialius mano duomenis?" – piktinosi skaitytojas.

Ištaisė klaidą

Verslo aptarnavimo centro, kuris patenka į "Lietuvos energijos" įmonių grupę ir valdo prekės ženklą "Gilė", komunikacijos vadovė Jurga Buivydienė aiškino, jog mokėjimai svetainėje "manogile.lt" vykdomi per "Lietuvos energijos" grupės įmonę Elektroninių mokėjimų agentūrą.

Ji yra Lietuvos banko licenciją turinti mokėjimo įstaiga.

"Tai, kad sistemoje buvo nurodyta įmonė EMA, buvo banko klaida, kuri nedelsiant ištaisyta. Šiuo metu lėšų gavėja yra nurodoma Elektroninių mokėjimų agentūra. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai galėjo būti įmonės pavadinimo trumpinys, tačiau oficialiai ši įmonė tokio trumpinio nėra įregistravusi. Tikėtina, kad tai buvo žmogiškoji klaida. Beje, ši klaida buvo tik vieno banko elektroninėje sistemoje. Kitų bankų sistemose to nepasitaikė", – aiškino J.Buivydienė.

Ji patikino, kad apmaudus sutapimas su įmonės EMA pavadinimu pasėjo nepasitikėjimą.

"Mes iš karto pastebėjome ir kreipėmės į banką. Tai buvo vienintelis toks mums žinomas atvejis", – pabrėžė įmonės atstovė.

Įmonių raizginys

Keista tai, kad mokėjimą įmonei EMA gyventoja pastebėjo kone įpusėjus šiems metams, tad nėra aišku, kodėl pati mokesčius administruojanti įmonė to nepastebėjo nuo pat pirmų šių metų dienų.

Tikėtina, kad atsakymas slypi sudėtingoje ir tarpusavyje susijusių "Lietuvos energijos" įkurtų įmonių raizginyje.

Viena įmonė valdo prekės ženklą, o pinigus gauna kita.

Elektroninių mokėjimų agentūra įvardijama kaip pagalbinė finansinių paslaugų įmonė. Ji buvo įkurta 2003 m. ir gavo PVM mokėtojo statusą.

Ką tiksliai veikė ši agentūra, maitinama iš valstybės valdomos "Lietuvos energijos", tiksliai nėra žinoma.

Pažymima, kad bėgant metams keitėsi juridinio asmens tikslai, akcijų skaičius, įstatinio kapitalo dydis ir kiti duomenys.

Tačiau portalo "Rekvizitai.lt" duomenimis, 2015 m. lapkritį įmonės pavadinimas iš "Gotlitas" buvo pakeistas į Elektroninių mokėjimų agentūrą.

Tuomet šiai įmonei ir sužibo aukso amžius. 2016 m. sausio 1-ąją startavus naujai bendrovei Energijos skirstymo operatoriui (ESO), kuri atsirado LESTO ir "Lietuvos dujų" pagrindu, ESO klientų aptarnavimas buvo nukreiptas per paslaugų centrą "Gilė".

Tai tik maža dalis iš "Lietuvos energijos" valdomų įmonių. Jų galima priskaičiuoti beveik dvi dešimtis.

Byra po 15 euro centų

Antras pelningas etapas šiai įmonei stojo šį pavasarį, kai keitėsi elementarūs atsiskaitymai elektroninės bankininkystės būdu.

Tačiau aiškinantis, kiek realiai gyventojai atseikėja už komunalines paslaugas mokėdami ne tiesiogiai paslaugų teikėjams, o per šią savitarnos svetainę, paaiškėjo, kad monopolininkų įkurtai įmonei centai byrėjo išties gausiai.

Elektroninių mokėjimų agentūra, kaip ir bet kuris kitas įmokų surinkėjas, už įmokų surinkimą ir paskirstymą tiekėjams ima mokestį, kuris vartotojui šiuo metu yra 0,15 euro už vieną įmoką. Kainodara yra nurodoma svetainėje, prieš atliekant mokėjimą. Už savo vartotojus šį mokestį gali sumokėti ir tiekėjas", – aiškino Verslo aptarnavimo centro atstovė J.Buivydienė.

Komunikacijos specialistė patikino, kad atsiskaityti už elektrą ir dujas galima ir visais kitais būdais, įskaitant elektroninę bankininkystę.

"Nuo balandžio 1 d. bankuose pasikeitė įmokų surinkimo formos, tačiau galimybė atsiskaityti už dujas ir elektrą išliko. Beje, už dujas ir vandenį šis 15 centų mokestis neimamas, nes jį sumoka tiekėjai. Tačiau už visus kitus mokėjimus imamas 15 centų mokestis", – aiškino J.Buivydienė.

Skundai neerzina

Internete apstu gyventojų nusiskundimų dėl painios atsiskaitymo už komunalines paslaugas sistemos. Tinklalapio "Rekvizitai.lt" skundų skiltyje Elektroninių mokėjimų agentūra sureagavo tik į vieną iš pateiktų 17 skundų.

Vienas gyventojas skundėsi, kad mokestis tą patį mėnesį buvo nuskaičiuotas du kartus, kitas minėjo, jog negali sumokėti už paslaugas iš asmeninės savo sąskaitos, o tik iš įmonės.

Kiti vartotojai taip pat žėrė pastabų.

Dar kitose svetainėse žmonės viešai klausė, kodėl jie moka vienai įmonei (Elektroninių mokėjimų agentūrai), o prekės ženklą "Gilė" valdo visai kita įmonė – Verslo aptarnavimo centras ir kam iš viso to reikia?

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016 m. gavo vieno vartotojo prašymą dėl Elektroninių mokėjimų agentūros (www.manogile.lt) veiklos teisėtumo.

"Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo įstaigos licenciją bendrovei išdavė Lietuvos banko valdyba, bei tai, kad ginčus dėl finansinių paslaugų nagrinėja Lietuvos bankas, vartotojo prašymas buvo perduotas minėtai institucijai nagrinėti pagal kompetenciją. Šiemet Tarnyba gavo 1 vartotojos prašymą, kuriame vartotoja skundėsi bendrovės sudėtingai pateikiama komunalinių paslaugų teikėjų identifikacija, dėl ko pinigai buvo pervesti kitam paslaugų teikėjui. Ginčas buvo išspręstas taikiai, bendrovei grąžinus vartotojai sumokėtus pinigus", – tikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė.

J.Buivydienė patikino, kad Elektroninių mokėjimų agentūra yra tarpininkė tarp kliento ir banko, tad pati nurašyti lėšų nuo sąskaitos negali.

"Mokėjimą atlieka pats klientas iš savo paskyros konkrečiame pasirinktame banke, pats pasirinkdamas sąskaitą ir patvirtindamas apmokėjimą. Elektroninių mokėjimų agentūra, būdama atsakinga finansų įstaiga, užtikrina asmens duomenų apsaugą ir informacijos konfidencialumą, operatyviai reaguoja ir į visus klientų klausimus atsako asmeniškai klientams", – aiškino įmonės atstovė.

Moka daugiau nei ministrui

Tinklalapio "Rekvizitai.lt" duomenimis, Elektroninių mokėjimų agentūroje tedirba penki apdrausti darbuotojai. Visus šiuos metus jiems buvo mokamas dviejų tūkstančių eurų atlyginimas, neatskaičius mokesčių.

Tačiau staiga algos balandžio mėnesį peraugo 5 tūkst. eurų ribą.

"Lietuvos energijos" grupėje turime 22 įmones skirtingas pagal veiklos pobūdį ir dydį. Visoje grupėje galioja bendras atlygio sistemos principas – finansinį atlygį sudaro pastovi atlygio dalis (PAD) (mėnesinis atlygis, užfiksuotas darbo sutartyje) ir kintama atlygio dalis (KAD), kuri išskirtinai priklauso nuo pasiektų veiklos rezultatų, rodiklių. Balandžio mėnesį ši kintama metinė atlyginimo dalis buvo faktiškai išmokėta", – atlyginimų kreivę komentavo Verslo aptarnavimo centro atstovė J.Buivydienė.

Neseniai viešumoje buvo aptarinėjami kiti skandalingi faktai. "Sodros" duomenimis, valstybei priklausančioje energetikos įmonių grupėje "Epso-G" mokami vidutiniškai 9 tūkst. eurų atlyginimai.

Seimo narys Eugenijus Gentvilas tikino, kad yra surinkęs visą segtuvą duomenų apie energetininkų prikurtų įmonių pelnus.

"Esu ypač piktas ant šių monopolininkų. Bendrovė "Lietuvos energija" yra aplipusi visa eile įmonėlių ir "uab’ų". Jie siurbia pinigus iš žmonių, kurie priversti mokėti už monopolininkų paslaugas per tam tikras įmonėles. Mes Energetikos komisijoje tai svarstėme ir prašėme, kad mums būtų aiškiai pasakyta: kurios "Lietuvos energijos" įmonės veikia pelningai, o kurios – ne", – pyko Seimo narys E.Gentvilas.

Viskas įslaptinta

Paaiškėjo, kad visi Seimo narių užklausimai energetininkams sulaukia atsakymų su grifu "Slaptai".

Netikiu, kad jie paviešins, kodėl jų tokios algos. Monopolininkai jau ėmė elgtis šlykščiai.

"Ką tik jie atsakytų, pažymi, kad tai yra slapta informacija. Kas čia slapto? Kiek įmonių yra prie "Lietuvos energijos"? Kokia yra elektros kaina? Aš išėjęs į gatvę negaliu nė žodžio apie energetininkus kalbėti? Netikiu, kad jie paviešins, kodėl jų tokios algos. Monopolininkai jau ėmė elgtis šlykščiai", – rėžė E.Gentvilas.

Pasak jo, paaiškėjo, kad tos valstybės valdomos "Lietuvos energijos" įmonės, kurios veikia monopolinėmis sąlygomis, yra pelningos, o tos, kurios už pelną kaunasi laisvos rinkos sąlygomis, yra dotuojamos ir išlaikomos iš biudžeto.

"Surinkinėjant pinigus iš gyventojų, pasiekiami fantastiški pelnai. O kitos, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto valdymo įmonė, veikia nuostolingai. Beje, man kyla klausimas, kam "Lietuvos energijai" įsigyti įmonę, kuri valdo vėjo jėgainių parką Estijoje? Manau, kad be mano kaip mokesčių mokėtojo žinios valstybininkai neturi investuoti į kitos šalies įmones. Vėjas ten kitoks? Mes tikrai turime iš esmės išanalizuoti "Lietuvos energijos" įmones ", – piktinosi E.Gentvilas.

Kitas Seimo narys Povilas Urbšys tikino, kad atėjo laikas garsiai paklausti, ar prie valstybinių įmonių prikurtos papildomos struktūros iš tiesų yra būtinos?

"Visose ministerijose akcentuojama, kad būtina optimizuoti viešąjį sektorių ir padidinti valstybinių įmonių efektyvumą. Galų gale ateis laikas išsiaiškinti, ar tokie mini dariniai iš viso yra reikalingi ir ar jų išlaidos pateisinamos? Jei energetikos sektoriuje yra kažkoks padalinys, kuriame dirba penki žmonės, o atlyginimai prilygsta ministrų, iškyla klausimas, ar tas padalinys toks efektyvus ir būtinas? Ir ką visai sistemai reiškia jo buvimas? Kitaip sugrius sistema? Kartais atrodo, kad valstybinės įmonės yra aukščiau mokesčių mokėtojų. O juk turi būti priešingai", – aiškino P.Urbšys.

Dėl su veiklos pradžia susijusių pradinių investicijų ir išlaidų Elektroninių mokėjimų agentūros veikla 2016 m. nebuvo pelninga – ji patyrė 200 tūkst. eurų nuostolį.

100 proc. bendrovės akcijų priklauso bendrovei "Lietuvos energija".

Įmonių grupė

"Lietuvos energijos" grupę sudaro:

– elektros ir šilumos gamybos bendrovė "Lietuvos energijos gamyba",

– energijos skirstymo operatorius ESO,

– energetikos paslaugų ir rangos įmonė "EnePRO",

– dujų tiekimo bendrovė UAB "Lietuvos dujų tiekimas",

– įmonė LITGAS,

– įmonė "NT valdos",

– įmonė "Energijos tiekimas",

– įmonė VAE SPB,

– Duomenų logistikos centras,

– Technologijų ir inovacijų centras,

– Verslo aptarnavimo centras,

– VšĮ Energetikų mokymo centras,

– Elektroninių mokėjimų agentūra,

– Energijos sprendimų centras,

– SIA "Geton Energy",

– OU "Geton Energy",

– įmonė EURAKRAS,

– "Tuulueenergia OU" (vėjo jėgainių parkas).