Kova su „šešėliu“: bus plečiama kvitų loterija | KaunoDiena.lt

KOVA SU „ŠEŠĖLIU“: BUS PLEČIAMA KVITŲ LOTERIJA

Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką, šiais metais metais numatoma plėsti vadinamąją kvitų loteriją.

Į ją numatoma įtraukti ne tik maitinimo įstaigų ir turgaviečių kvitus, bet ir kitus prekybos ir paslaugų sektorius, svarstoma galimybė prizus skirti daugiau kvitus registravusių žmonių.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kvitų žaidimo projekto vadovas Rolandas Puncevičius BNS sakė, kad sausį inspekcija paskelbs išsamią informaciją, kaip bus plečiama kvitų loterija.  

„Matydami, kad žmonės noriai registruoja, ieškome naujesnių sprendimų – praplėsti kvitų žaidimą – įtraukti kitus sektorius. Būtų ženkliai didesnis sektorių skaičius, kad daugiau žmonių, kurie nesinaudoja kai kuriomis paslaugomis arba neapsiperka turgavietėse, galėtų loterijoje taip pat dalyvauti“,– teigė jis.

Didžiųjų prekybos centrų traukti į loteriją neplanuojama.

Matydami, kad žmonės noriai registruoja, ieškome naujesnių sprendimų – praplėsti kvitų žaidimą – įtraukti kitus sektorius.

R. Puncevičius tikina, kad loterija prisidėjo prie nelegalios apskaitos mažinimo maitinimo sektoriuje.

„Įvertinę bendrą šalies ūkio augimą, nustatėme, kad vien tik visuomeniniame maitinime pridėtinės vertės mokesčio per tą laiką, kol vyksta loterija, lyginant su tuo pačiu laikotarpi iki loterijos, PVM sumokėta 3,2 mln. eurų daugiau“, – teigė R. Puncevičius .

Jis taip pat pabrėžė, kad daugiau negu dviejų trečdalių (apie 1,3 tūkst.) maitinimo įmonių, kurių iš viso Lietuvoje yra apie 1,8 tūkst., išduoti kvitai buvo registruoti loterijoje.

„Tai reiškia, kad įmonė žino, kad yra stebima ne tik mokesčių administratoriaus, bet ir gyventojų“, – BNS sakė R. Puncevičius.

VMI atstovas pranešė, kad iš 500 maitinimo įmonių nesulaukta nė vieno kvito – arba žmonės jų neregistravo, arba nežinojo apie loteriją, arba negavo kvitų.

R. Puncevičius nemano, kad tai yra rimtas signalas, jog ten klesti šešėlis: „Nebūtinai kvitų loterija turėtų būti tas vienintelis indikatorius, dėl kurio turėtų sulaukti įmonės mokesčių inspektorių vizito“. 

Jis pabrėžė, kad loterijos metu skundų apie neišduotus kvitus padaugėjo 10 proc. Dėl to atlikta virš 300 papildomų patikrinimų ir tokioms įmonėms priskaičiuota apie 311 tūkst. eurų mokesčių.

Gyventojų, kurie prekiauja turgavietėse, pajamas VMI vertins jiems pateikus pajamų deklaracijas.

2019 metai bus antrieji, kai vyksta loterija. Iki šiol registruota 2,12 mln. kvitų. Pasak R. Puncevičiaus, gyventojai joje dalyvauja pakankamai aktyviai – per dieną vidutiniškai užregistruojama 5-7 tūkst. kvitų.

Per pirmus loterijos metus nustatyta 550 jos laimėtojų, kai kurie laimėjo daugiau nei po vieną kartą.

Inspekcijos atstovas pabrėžia, jog VMI nerenka jokios informacijos apie gyventojus, jų įsigyjamas prekes ar paslaugas.

Pirmoji šalies istorijoje nacionalinė kvitų loterija rengiama nuo 2017 metų lapkričio.

Išmaniųjų kasos aparatų kvitų loterijos ar įvairios jų variacijos rengiamos Kroatijoje, Gruzijoje, Portugalijoje, Lenkijoje. Nuo 2014 metų pavasario Portugalijoje tokioje loterijoje išlošiami automobiliai.

Rašyti komentarą
Komentarai (14)

Egle

Eiliniu pirkeju prisistates zmogus teisus dazniau tikrinkime iseikime is tu kabinetu karta i men. padirbekime ir tvarka bus

...

BET KOKIA loterija yra naudinga TIK jo organizatoriams, visa ta AFERA labai neskaniai kvepia. O juk - pakanka pradėt grąžint PVM mokantiems su bankinėmis kortelėmis, ir taip IŠKART nušausim kelis zuikius: 'šešėlį' realiai likviduosim, turgaus kainas ženkliai sumažinsim ir - sutaupysim pinigus visokiausioms 'loterijoms' palaikyt... tiesa, nebeliks ir 'otkatų' už jų 'stogavimą' (o tai ir vėl skaidrumą padidins).

MAR-as

O apie odontologus niekas negalvoja? Gal reikėtų leisti susigrąžinti mokesčius už paslaugas per deklaraciją.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS