N. MAČIULIS: BALTIJOS ŠALYS PER KRIZĘ NE ĮKRITO Į DUOBĘ, BET IŠKRITO IŠ MEDŽIO

2009 metų ekonominės krizės priežastis analizuojantis Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklaus vieno didžiausių komercinių bankų „Swedbank“ darbuotojus.

Ekonominės krizės Lietuvoje kilo ir ateityje kils daugiausiai dėl išorės šokų, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis trečiadienį parlamentinio tyrimo „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“ nariams teigė, kad ir naujas ekonominis nuosmukis, su kuriuo ateityje gali susidurti Lietuva, veikiausiai taip pat kils dėl išorinio šoko.

„Todėl mes turime vertinti ne tik Lietuvos rodiklius ir pasiruošimą, bet ir išorinius veiksnius“, - Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) pabrėžė N. Mačiulis.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu yra nemažai išorinių rizikų, galinčių neigiamai paveikti Lietuvos finansinę ir ekonominę situaciją. Pirmiausia ekonomistas išskyrė protekcionistinę politiką, kurią pradėjo vykdyti JAV, bei Italijos nenorą mažinti fiskalinį deficitą.

Lietuva, Latvija, Estija 2009-aisiais ne krito į gilią duobę, bet iškrito iš medžio, į kurį neturėjo įlipti 2006 metais.

„Šiuo metu ne be reikalo yra tų kalbų apie galimą krizę, nes galimo nuosmukio priežasčių ar galimo šoko yra daug. Vienas iš pagrindinių yra tai, kad prekybos protekcionistinė politika, kurią vykdo JAV, gali paliesti ne tik JAV ir Kinijos prekybos santykius, bet tame fronte gali atsidurti ir Europa, ir Lietuva“, - kalbėjo N. Mačiulis. Jis pabrėžė, kad Lietuva yra labai atvira ekonomika, tad atsparumas išorės veiksniams yra ganėtinai mažas.

Ekonomistas akcentavo, kad ir kitos finansinės krizės priežastys galėtų būti susijusios su išorės veiksniais.

„Naujas nuosmukis galėtų būti dėl išorinio šoko, kaip ir prieš dešimtmetį“, - BFK aiškino ekonomistas.

Visgi N. Mačiulis pažymėjo, kad Lietuva ir kitos Baltijos valstybės prieš dešimtmetį kilusioje krizėje buvo itin pažeidžiamos, nes savo sprendimus grindė nepamatuotais lūkesčiais.

„Lietuva, Latvija, Estija 2009-aisiais ne krito į gilią duobę, bet iškrito iš medžio, į kurį neturėjo įlipti 2006 metais“, - aiškino N. Mačiulis.

Jo teigimu, tai, kad šalyje buvusių paskolų portfelis augo sparčiau negu didėjo nacionalinės pajamos, buvo vienas iš veiksnių, kuris padidino Lietuvos atotrūkį nuo potencialo.

Tačiau, pasak jo, tai, kad prieškriziniu laikotarpiu Lietuva gyveno nesubalansuotą ekonominį gyvenimą, kuris galiausiai ir prisidėjo prie kilusios krizės masto, kalti ne tik bankai, noriai daliję paskolas. Jis aiškino, kad kriziniu laikotarpiu bankai patyrė ženklius, 2 mlrd. eurų, siekiančius nuostolius.

Galiausiai N. Mačiulis teigiamai įvertino dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją. Jis pabrėžė, kad vertinant Lietuvos struktūrinius ekonominius rodiklius, pasirengimas naujai galimai krizei yra kur kas geresnis nei buvo prieš dešimtmetį.

G. Dusevičius: bankai nenuspėjo verslo ir žmonių reakcijos

Prieš dešimtmetį šalies bankai nenuspėjo verslo ir skolų turinčių žmonių reakcijos į išorinius krizės veiksnius, sako 2004–2008 metais „Swedbank“ vadovavęs Giedrius Dusevičius, dabar vadovaujantis bendrovės „Klaipėdos nafta“ valdybai.

Pasak jo, prieš dešimtmetį niekas nesitikėjo, kad po didelio augimo pajamos galėtų kristi tiek pat smarkiai – maždaug trečdaliu.

„Neįvertinta, kaip sureaguos verslas ir pasiskolinę fiziniai asmenys į išorinius faktorius, nes situacija dėl augimo buvo gana įtempta, lūkesčiai buvo sukilę, darbo užmokestis išaugęs (...) Bet buvo neįvertinta, kad Lietuvos ūkis ir jo subjektai yra gerokai labiau pažeidžiami dėl tų dviejų faktorių – staigaus augimo ir staigaus mažėjimo“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybes, tvirtino G. Dusevičius.   

Jis pripažino, kad prieš krizę šalies bankai veikė aplinkoje su dideliais lūkesčiais ir konkurentų spaudimu.

„Visi skaičiai rodo, kad bankų veikla buvo labai intensyvi (...) ir agresyvi ne tik plėtros prasme (...)“, – tikino jis.

G. Dusevičius pripažino, kad plėtra vis tik „vyko ir augo gana sklandžiai“, nors bankai ir nemąstė, koks galimas „augimo greitis, su kurio dar galima susidoroti ir valdyti“.

Anksčiau komitetui liudijęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas paskolų dalinimą prieš krizę lygino su bandelių prekyba. Jis taip pat pripažino, kad Lietuvos bankas prieš paskutinę krizę bankams galėjo sugriežtinti kai kurias priežiūros priemones, bet to nepadarė. 

2004–2013 metais centrinio banko valdyboje dirbęs Audrius Misevičius anksčiau Biudžeto ir finansų komiteto nariams liudijo, kad 2011 metais patvirtintos atsakingo skolinimosi taisyklės būtų suveikusios, jei būtų priimtos 2005-2006 metais.

Seimas šį pavasarį įpareigojo Biudžeto ir finansų komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.