Konstitucinį Teismą (KT) yra pasiekę net trijų Lietuvos teismų prašymai įvertinti Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų priimtus teisės aktus, kurie, verslo atstovų ir bylas nagrinėjančių teisėjų nuomone, sukūrė itin neskaidrią, konkurenciją laužančią ir galbūt Konstitucijos principus paminančią elektros energijos rinką, rašo "Lietuvos žinios".

Iki šių metų pabaigos KT žada įvertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo, nagrinėjančio bendrovės "Orlen Lietuva" ieškinį dėl, bendrovės nuomone, 2013 metais neteisėtai užkrautos ir mokesčiams prilyginamos bei prieštaraujančios Konstitucijai ir įstatymams VIAP naštos šios įmonės termofikacinei elektrinei, kuri gamina elektrą įmonės poreikiams, pareiškimą.

KT šiuo metu taip pat nagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo pareiškimą įvertinti, ar Vyriausybės nutarimai dėl VIAP atitinka Konstituciją ir įstatymus. Kol KT išnagrinės prašymą, teismas sustabdė administracinę bylą, kurioje bendrovės "Achema", "Orlen Lietuva" ir "Lifosa" skundžia Kainų komisijos, Energetikos ministerijos ir energijos išteklių biržos "Batlpool" sprendimus dėl VIAP lėšų ir kainų 2014 metams. Bendrovėms kelia abejonių, ar teisės aktai, nustatantys pareigą mokėti VIAP mokestį už savo reikmėms naudojamą nuosavose termofikacinėse jėgainėse pasigamintą elektros energiją, neprieštarauja Energetikos įstatymui bei Konstitucijai.

Be to, KT artimiausiu metu spręs, ar nagrinės birželio mėnesį Vilniaus apygardos teismo pateiktą prašymą dėl "Vilniaus energijos" ieškinio prieš "Baltpool" ir elektros energijos skirstytoją "Lesto". Šią bylą nagrinėjančiam teismui kilo abejonių, ar Vyriausybės sprendimas nustatyti ne fiksuotą elektros energijos supirkimo kvotą iš kogeneracinių elektrinių, kaip anksčiau, o leisti šios energijos supirkėjui "Lesto" pirkti mažesnį kiekį arba visai nepirkti elektros 2014 metais, yra teisėtas ir konstitucinis.

Jeigu KT įvertintų, kad Vyriausybės nustatyta VIAP lėšų rinkimo tvarka prieštaravo Konstitucijai ir įstatymams, VIAP mokestį permokėjusios ar nustatytos VIAP dalies negavusios bendrovės įgytų teisinį pagrindą reikalauti iš valstybės grąžinti permokėtas lėšas arba atlyginti patirtus milijoninius nuostolius.