A. KUBILIUS: TIE, KURIE UŽDIRBO, DABAR TURI SĖDĖTI SU BAIME

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius teigia, kad, nors Vyriausybė skelbia pritraukusi Jungtinės Karalystės startuolį „Revolut“ į Lietuvą, ji kažkodėl nėra pajėgi susikalbėti su jį kritiškai vertinančiu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku Stasiu Jakeliūnu.

„Matome didelį pavojų, kad dėl tokių angažuotų veiksmų prieš tą patį „Revolut“ (...) mes galime prarasti ne tik tą patį „Revolut“, bet Lietuvos įvaizdis gali pasidaryti labai prastas“, - „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ penktadienį kalbėjo A. Kubilius.

Todėl, jo teigimu, jau geriau nepritraukti tokių aukštųjų technologijų įmonių, nei pritraukus pradėti jas terorizuoti ir išvaryti lauk.

Tuo metu komentuodamas S. Jakeliūno atliekamą tyrimą dėl šalyje buvusios krizės, A. Kubilius sakė, kad šiuo metu šalyje yra sukelti lūkesčiai žmonėms, kurie tuo laikotarpiu mokėjo dideles palūkanas, ir nerimas indėlininkams, kuriems dėl VILIBOR buvo mokamos didesnės palūkanos.

„Tie, kurie uždirbo, dabar turi sėdėti su baime, kad dabar iš jų atims ir atiduos kitiems“, - teigė A. Kubilius.

Pasak jo, tai daroma be jokių konkrečių įrodymų, ir sunku suprasti, ar tai ministro pirmininko Prezidento rinkimų kompanija, ar dar kitos priežastys.

ELTA primena, kad ketvirtadienį premjeras Saulius Skvernelis pateikė Seimui Vyriausybės 2018 m. veiklos ataskaitą. Joje apžvelgiami pagrindiniai Vyriausybės 2018 metų veiklos rezultatai ir artimiausio laikotarpio veiklos prioritetai.

Kaip ELTA jau rašė, BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

S. Jakeliūno teigimu, LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 m. atliko tyrimą, kurioje rašyta apie galimas gyventojų „permokas“, S. Jakeliūno teigimu, Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui. Tuo metu LB teigia, kad tyrimo ataskaitoje permokos skaičiuotos tik teoriškai, remiantis prielaidomis.

Tuo metu S. Jakeliūnas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė, kad diskusijose su komerciniais bankais ir Bankų asociacija buvo užsiminta, jog vienas iš sprendimų bus bent iš dalies kompensuoti gyventojams, patyrusiems žalą, palūkanų išlaidas. Kompensuoti esą turėtų patys komerciniai bankai.

Taip pat Seimas po pateikimo pritarė S. Jakeliūno ketvirtadienį pateiktam nutarimo projektui dėl kreipimosi į Vyriausybės komisiją, kuri dar kartą įvertintų „Revolut“ atitikimą nacionalinio saugumo interesams.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius:

Skubame patikslinti, kad nei Lietuvos bankų asociacija (LBA), nei asociacijos nariai su Stasiu Jakeliūnu kompensacijų tema nėra diskutavę. Griežtai atsiribojame nuo šių spekuliacijų. Be to, LBA nuosekliai laikosi pozicijos, kad S. Jakeliūnas savo išvedžiojimus palūkanų pokyčių tema turėtų argumentuoti svariais įrodymais.