L. Galdikienė: Lietuva turėtų pradėti ruoštis pokyčiams jau dabar | KaunoDiena.lt

L. GALDIKIENĖ: LIETUVA TURĖTŲ PRADĖTI RUOŠTIS POKYČIAMS JAU DABAR

Kinų liaudies išmintis byloja: kai pučia pokyčių vėjas, vieni žmonės stato sienas, kiti - vėjo malūnus. Lietuva pastaruosius kelis dešimtmečius pokyčių atneštus iššūkius neretai sugebėdavo paversti naujomis galimybėmis.

Ateinančius kelis dešimtmečius iššūkių bus nemažiau, tad kaip niekad svarbu žvelgti į priekį, įvertinti, iš kur pučia vėjas, ir imti statyti naujus malūnus, teigia Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad Nepriklausomybės laikotarpiu su sunkumais susidūrusi Lietuva ne kartą sugebėjo pasitelkti juos savo naudai ir pakloti tvirtesnį pagrindą tolesnei šalies ekonominei raidai.

Pavyzdžiui, 2008-2009 m. šalį sukrėtus ekonomikos krizei, šalies verslas atrado savo stiprybę užsienio rinkose. Šiandien Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas sudaro daugiau nei 80 proc. šalies BVP (2005-2009 m. sudarė šiek tiek daugiau kaip 50 proc.) ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES).

Ekonominio sunkmečio laikotarpiu kryptingų pastangų dėka imtas kloti ir Lietuvos paslaugų centrų klasterio pamatas. Šios patirties pagrindu šiandien šalyje sparčiai formuojasi apdirbamosios gamybos ir technologijų klasteriai, Lietuva lyderiauja Vidurio ir Rytų Europos regione pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų skaičių.

Kitas pasaulinis iššūkis - daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių stiprėjanti nacionalizmo banga ir didėjantis priešiškumas imigrantams - gali prisidėti prie demografinių šalies problemų sprendimo.

Anot L. Galdikienės, šalis bando pasinaudoti ir vienu didžiausių iššūkių, šiuo metu tenkančių ES, - Jungtinės Karalystės (JK) sprendimu palikti ekonominį bloką. Lietuva pastaruosius keletą metų stengiasi pritraukti JK paliekančias finansinių technologijų įmones ir sukurti šalyje dar vieną klasterį.

Pastangos ima duoti vaisių - pasak organizacijos „Investuok Lietuvoje“, per pastaruosius keletą metų šalyje veikiančių finansinių technologijų įmonių skaičius padvigubėjo, be to, Lietuva pirmauja kontinentinėje Europoje ir pagal licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų skaičių.

L. Galdikienės pabrėžia, kad nederėtų pamiršti ir šalies transporto sektoriaus. Krovininio kelių transporto eksporto pajamos jau trečius metus iš eilės didėja dviženkliu tempu.

Vis dėlto ne visi pastaraisiais metais pasaulyje vis labiau juntami pokyčiai yra palankūs Lietuvos ekonomikai.

Kaip teigia Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė, vienas iš daugiausia nerimo Lietuvai, kaip mažai atvirai ekonomikai, keliančių pokyčių - didėjantis didžiųjų pasaulio valstybių priešiškumas globalizacijai ir stiprėjantys protekcionistiniai veiksmai.

Tačiau net ir šioje situacijoje galima įžvelgti galimybių. Tikėtina, kad tokioje aplinkoje vis didesnę reikšmę įgis regioniniai prekybos blokai, tiekimo grandinės gali pradėti trumpėti, tad vis daugiau apdirbamosios gamybos įmonių gali nuspręsti grąžinti gamybą į Europą. Tai gali suteikti impulsą naujoms užsienio investicijoms Lietuvoje, ypač į apdirbamąją gamybą, galimai įkvėpti gyvybės šalies regionams.

Nemenką iššūkį šalies ekonomikai ateinantį dešimtmetį kels ir pasaulyje didėjantis susirūpinimas tvaria ekonomikos plėtra, didėjantis poreikis kovoti su klimato kaita.

Anot L. Galdikienės, praėjusiais metais Jungtinių Tautų paskelbtoje klimato kaitos ataskaitoje pabrėžta, kad, būtina iki 2030 m. beveik perpus sumažinti anglies dvideginio emisijas. Todėl valstybės bus priverstos jas riboti griežtindamos taršių įmonių veiklos reguliavimą ir labiau apmokestindamos šiltnamio dujų emisijas.

Šie pokyčiai galėtų neigiamai paveikti šalies transporto, pramonės ir žemės ūkio sektorių veiklą. Šiandien kartu jie sukuria 38 proc. šalies BVP.

Tačiau, jei Lietuva šiems pokyčiams pradėtų ruoštis jau dabar, pavyzdžiui, aktyviau investuodama į „švarių“ technologijų kūrimą ir diegimą, tai galimai leistų įmonėms šiose srityse įgyti konkurencinį pranašumą, atvertų naujas rinkas, pastūmėtų šalies ekonomiką aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo link, komentuoja L. Galdikienė.

Kitas pasaulinis iššūkis - daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių stiprėjanti nacionalizmo banga ir didėjantis priešiškumas imigrantams - gali prisidėti prie demografinių šalies problemų sprendimo. Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2030 m. darbingo amžiaus (15-64 m.) gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės beveik ketvirtadaliu, o vidutinis gyventojų amžius pailgės ketveriais metais ir Lietuva taps viena seniausių visuomenių ES.

Tačiau menkstantis labiau išsivysčiusių šalių svetingumas atvykėliams gali padėti susigrąžinti išvykusius lietuvius ir pritraukti gabiausius užsienio specialistus, kartu pakreipti šalies migracijos ir bendrai demografijos tendencijas palankesne kryptimi. Tai ne tik padidintų Lietuvos ekonomikos potencialą, bet ir prisidėtų prie viešųjų finansų tvarumo.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė įsitikinusi, kad šie iššūkiai iš tiesų taptų naujais ekonomikos augimo varikliais, būtina kurti tam palankią aplinką.

Norint, kad iš Azijos šalių į Europą grįžtančios įmonės nuspręstų investuoti Lietuvoje, būtina užtikrinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų gausą, išvystytą infrastruktūrą, darbo rinkos poreikius atitinkančią migracijos politiką, kokybišką švietimą.

Tuo tarpu, siekiant susigrąžinti išvykusius lietuvius, būtini sklandūs jų integravimo procesai, kokybiškos viešosios paslaugos. Perėjimui prie mažiau taršių technologijų būtinas kryptingas ir efektyvus ES fondų paramos lėšų panaudojimas, tyrimų bazės plėtojimas ir tyrėjų kompetencijų šioje srityje kėlimas, verslo ir aukštojo mokslo glaudesnio bendradarbiavimo skatinimas.

Lietuvai taip pat būtina stiprinti savo ekonominius ir politinius institutus, nes tai yra svarbiausias ilgalaikio ekonominio klestėjimo pagrindas.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

...

VIEN pliurpalai, JOKIO strateginio mąstymo. Taip, "2008-2009 m. šalį sukrėtus ekonomikos krizei, šalies verslas atrado savo stiprybę užsienio rinkose", bet prie ko čia jūs?.. - tuo labiau kad dabar krizė bus pasaulinė, tai ir užsienio rinkos bus mūsų PRARADIMAS, o ne panacėja; kaip ir užsienio investicijos - jų tiesiog NEBUS. O kas mums siūloma tokiu atveju? - juk NIEKO! Va kad ir ši gražuoliukė - VIRKAUJA dėl demografinių problemų, BET - geriau renkas tuščią pliurpimą ir popieriukų dėliojimą kontoroje (daugiau protelis neneša), vietoj to kad būtų Puiki Mama (kas tuo pačiu ir Tautai NAUDINGA).

Geriau

Patylek tokiai gražiai geriau vaikus augink

res

cia jus perspeja,kad reiks susiverzt dirzus tukstanciui metu!
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS