Nepaisant trumpalaikių mažėjimo tendencijų, nuo 2009 m. iki 2017 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas (be energetinių produktų) į Latvijos rinką padidėjo apie 88 proc. Ekspertai įsitikinę - dvišaliai santykiai su Latvija ateityje tik stiprės.

Lietuviškos kilmės prekėms (be energetinių produktų) Latvija pernai buvo ketvirta didžiausia eksporto rinka - jai teko 6,7 proc. mūsų eksporto. Palyginimui, į Latviją buvo eksportuota prekių už 651 mln. eurų, o į gerokai didesnę Švedijos rinką - už 660 mln. eurų, Eltai teigė „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.

„Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Latviją svyravimui didelę įtaką turi energetinių produktų (daugiausiai naftos) eksporto pokyčiai. Todėl, vertinant užsienio prekybos tendencijas, energetinių produktų įtakos eliminavimas leidžia matyti aiškesnį vaizdą“, - tikino V. Ivanovas.

Remiantis „Verslios Lietuvos“ pateiktais duomenimis, Lietuvos pramonės eksportas (be energetinių produktų) į Latvijos rinką nemažėja nuo 2009 m., o 2017 m. metinis augimas siekė 9,5 proc.

„Tiesa, nebūtinai visos prekės yra skirtos tiesiogiai Latvijos rinkai. Dalis prekių Latvijos įmonių yra reeksportuojama į kitas šalis, bet tai nėra bloga tendencija. Ateityje lietuviškų prekių reeksportas per Latvijos įmones į kitas pasaulio šalis gali turėti netgi didesnį augimo potencialą, palyginti su tiesioginiais pardavimais santykinai nedidelėje Latvijos rinkoje“, - prognozavo V. Ivanovas.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, Lietuvos įmonės labai aktyviai investuoja Latvijoje. Lietuvos tiesioginės investicijos Latvijoje, 2018 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, siekė 438,56 mln. eurų (augo 13 proc., lyginant su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu). Didžiausi investuotojai buvo bendrovės „Sanitex“, „Baltic Mill“, „Skuba“, „Būsto valda“.

Latvijos investuotojai taip pat aktyvūs Lietuvoje: jų tiesioginės investicijos Lietuvoje 2018 m. pirmąjį ketvirtį siekė 391,88 mln. eurų bei augo 3 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiausi Latvijos investuotojai Lietuvoje - bendrovės „Druskų miestas“, „Alfis“, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas.

Nepaisant trumpalaikių mažėjimo tendencijų 2016 m., 2017 m. Lietuvos ir Latvijos prekybos apyvarta siekė 4,67 mlrd. eurų, t.y. 10,7 proc. daugiau nei 2016 m. Lietuvos eksportas į Latviją 2017 m. išaugo 17,5 proc. ir siekė 2,62 mlrd. eurų. Lietuvos importas iš Latvijos augo 3 proc. ir pasiekė 2,05 mlrd. eurų.

Kaip teigė URM, Lietuvos ir Latvijos dvišalius santykius politine prasme galima vertinti kaip itin gerus - šalys sėkmingai bendradarbiauja saugumo, ekonomikos, infrastruktūros srityse, vykdo bendromis vertybėmis grįstą užsienio politiką, turi panašių interesų ir derina veiksmus Europos Sąjungoje (ES).

„Džiaugiamės ypač gausiu ir įvairiu tiek Lietuvos ir Latvijos valstybės institucijų, tiek pasienio regionų bendradarbiavimu. Nuo šių metų pradžios jau įvyko 4 aukščiausių Lietuvos ir Latvijos pareigūnų (prezidentų ir Seimų pirmininkų) susitikimai, yra institucionalizuotas parlamentų bendradarbiavimas Baltijos Asamblėjoje ir Vyriausybių - Baltijos šalių Ministrų Taryboje. Valstybių užsienio reikalų ministrai reguliariai bendrauja įvairių formatų susitikimuose“, - Eltai komentavo URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.

Aktyvius dvišalius santykius rodo ir atvykstamojo turizmo statistika - 2017 m. iš Latvijos į Lietuvą atvykstančių turistų skaičius išaugo 10,4 proc.

„Turime ir toliau kuo glaudžiau bendradarbiauti su Latvija - tai lemia ir mūsų regiono saugumo iššūkiai, ir būtinybė kartu tęsti integraciją į Vakarų Europos energetikos ir transporto infrastruktūrinius tinklus, ir interesai besikeičiančioje ES“, - įsitikinusi URM.

Anot URM, dviejų išlikusių baltiškųjų tautų bendradarbiavime visuomet svarbus išliks tarpusavio kultūrinis ir kalbinis pažinimas: šioje srityje dar galima nuveikti nemažai, ir tai nėra tik valstybės institucijų klausimas.