KIŠENPINIGIAI VAIKUI: KIEK SKIRTI?

Lietuviai mano, kad per savaitę vaikui reikia nuo 10 iki 19 eurų. Tuo tarpu, latviai ir estai savo atžaloms skiria vos 5–9 eurus per savaitę. Finansų ekspertai sako, kad kišenpinigiai – puikus būdas išmokyti vaiką elgtis su pinigais. Tačiau ar turi įtakos vaiko finansiniam raštingumui pinigų suma, kurią jam skiriame? Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su praeiviais bei „Citadele“ banko valdybos nare Rūta Ežerskiene.

„Kišenpinigių reikia duoti. Manau, dienai. Nežinau, kiek, sunku pasakyt, pas mane jau vaikai suaugę, pagal poreikius, kiek ten kas kainuoja mokykloje“ – teigė praeivė.

„Priklauso nuo jo savarankiškumo ir poreikių. Aš kažkaip individualiai pažiūrėčiau. Atvirai tariant, nežinau, vaikų neturiu, turiu tik sūnėną ir dukterėčią. Yra padėti vaikui atskirai pinigėliai, jis ir pasiima“, – kalbėjo kita moteris.

Toliau žurnalistė tęsė pokalbį su „Citadele“ banko valdybos nare Rūta Ežerskiene.

– 10 eurų – suaugusiam žmogui savaitei visai nedideli pinigai, bet vaikui turbūt užtektų?

– Iš tikrųjų, labai priklauso nuo to, kokie yra vaiko ir šeimos poreikiai, kokia yra bendrai situacija. Kišenpinigius dažniausiai rekomenduojame pradėti duoti jau einantiems į mokyklą, mažesnėmis sumomis ir kiekvieną dieną. Kai vaikas auga, yra rekomendacija sumą didinti ir retinti – duoti kartą per savaitę tam, kad vaikas galėtų pats priimti sprendimus, pats nuspręstų ir suprastų, kokiam laikotarpiui tos sumos užtenka.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl lietuviai įsivaizduoja, kad vaikui savaitei reikia iki 20 eurų, o estai ir latviai mano, kad vaikas gali išsiversti ir su 10 eurų?

– Apie 30 proc. respondentų tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse skiria kišenpinigius maistui, dar apie 20 proc. – įvairiems užkandžiams ir šiek tiek virš 10 proc. – įvairioms smulkmenoms, kanceliarinėms prekėms. Jeigu gilintis detaliau, reikėtų pasižiūrėti, ar tie kišenpinigiai naudojami kiekvieną dieną, galbūt dalis yra tėvų jau nuperkama mokykloje ir tada pačiam vaikui nebereikia pirkti. Ir, žinoma, pagal kiekvieno gyventojo ir šeimos poreikius, ar vaikas valgo mokykloje, ar kiekvieną dieną kažkur eina atskirai nusipirkti. Iš kitos pusės, galima būtų daryti tokią prielaidą, kad lietuviai labiau pasitiki savo vaikais, nori, kad jie būtų savarankiškesni. Kas svarbiausia, kad mokant vaikus elgtis su pinigais, šie įgūdžiai vėliau praverčia ne tik finansiniam gyvenime, bet ir apskritai gyvenime. Nuo septynerių metų jau vaikai gali turėti bankinę mokėjimo kortelę. Bankas yra labai patogus funkcionalumas, kuomet tėvai gali matyti ir kartu su vaiku aptarti, kur vaikas išleidžia, kam išleidžia, kaip dažnai leidžia. Visa tai galima aptarti ir tai tikrai labai patogi priemonė. Kita vertus, vis dar ir šiais laikais, kai turime korteles ir elektroninius pinigus, seneliai, draugai gimtadienių proga padovanoja grynųjų pinigų. Tuomet reikėtų susitarti su vaiku, paaiškinti, ar juos įnešti į tą pačią mokėjimo kortelę, ar taupyti kažkokiam konkrečiam tikslui. Tai nėra vienas ar kitas būdas labai geras arba labai blogas, svarbu, kad būtų apie tai kalbama, suprantama, įvertinama ir aptariama.

– Gausi dešimtuką – 10 eurų. Ir atitinkamai sumos pagal pažymį arba visiškai jokių kišenpinigių, jeigu pažymys blogas. Ką manote apie tai?

– Yra šeimų, kurios taip daro, bet iš finansinio raštingumo perspektyvos tai nėra rekomenduojama, nes tai vaiko pareiga eiti į mokyklą.

– Tėvai savo biudžete turėtų numatyti ir tą eilutę vaikams, ar ne? Ar tai bus euras, ar du eurai, ar 20 eurų, bet ji turi būti, jeigu leidžia galimybės, aišku.

– Iš tikrųjų, taip, turėtų numatyti ir kišenpinigiams, ir kitoms išlaidoms. Kai jau vaikai yra vyresni, rekomenduojama juos įtraukti ir į šeimos įvairius planavimus, kelionių planavimus, netgi taupymą, investavimą, rodyti jiems, kaip tai daroma, skirti tam tikrą lėšų dalį.