LIETUVIAI SUSIDOMĖJO BŪSTO DRAUDIMU: PASAKĖ, KADA GALĖSITE NESUKTI GALVOS

Metų pradžioje Lietuvą sukrėtė sprogimas sostinės Viršuliškių daugiabutyje, kuris nusinešė dvi gyvybes. Po kelių savaičių Panevėžyje sprogo ir užsiliepsnojo bendrabutis. Draudikai sako, kad po tokių sukrečiančių įvykių pasipylė norintieji draustis būstą ar pasididinti jau turimo draudimo išmokas. Lietuvos draudikų asociacijos projektų vadovė Ieva Naraškevičiūtė-Kubilė pasakojo, kiek padaugėjo besirūpinančių turto saugumu.

– Ką pastebėjote po rezonansinių sausio mėnesio įvykių?

– Įprastai tokie rezonansiniai įvykiai sukelia ažiotažą visuomenėje ir draudimo bendrovės fiksuoja padidėjusius skaičius asmenų, kurie susirūpino savo turto apsauga ir fiksuojamas naujų turto draudimo sutarčių augimas. Vienos draudimo bendrovės fiksuoja dvigubai išaugusį sutarčių skaičių, kitos – netgi didesnį.

Aktyviau susidomėjo didmiesčių gyventojai: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio. Tačiau matomas ir mažesnių miestų gyventojų susidomėjimas, pavyzdžiui, Utenos, Rokiškio ir Kėdainių. Žmonės ne tik draudžiasi savo būstus.

– Draudžiasi tie, kurie susirūpino, bet susirūpino ir tie, kurie jau yra draudę savo būstą.

Tokie atvejai paskatina žmones domėtis net draudimo sutarties turiniu.

– Tokie atvejai paskatina žmones domėtis net draudimo sutarties turiniu. Tai mus džiugina, nes čia reikia pažymėti tam tikrus momentus, kaip draudimo suma, nuo kokių rizikų yra draudžiamasi ir apskritai, kas yra draudžiama. Turto draudimo sutartimi galima drausti tiek kilnojamą turtą, tiek nekilnojamą turtą. Pavyzdžiui, Viršuliškių atvejis rodo, kad dalis gyventojų draudė tik kilnojamą turtą, o, liaudiškai tariant, sienos, grindys ir lubos nebuvo apdraustos. Reikėtų pasirūpinti, kad draudimo apsauga apimtų abu šiuos aspektus.

Taip pat labai svarbu įsivertinti, ar draudimo sumos yra pakankamos, jeigu nutiktų tokia nelaimė, kuri turtą sugadintų visiškai. Įsivertinusiems žmonėms, kuriems atrodo, kad jos nėra pakankamos, tikrai rekomenduojame jas pasididinti.

Be jokios abejonės, svarbios ir rizikos, t. y. nuo ko yra draudžiama, ar draudimo sutartis apima tik standartines rizikas, pavyzdžiui, ugnį, gamtines jėgas, vandenį ar vagystę, ar yra pasirinktas plačiausias draudimo apsaugos variantas, kai faktiškai draudžiama nuo absoliučios daugumos staiga nutikusių turto sugadinimo ir sunaikinimo atvejų. Šie trys momentai yra labai svarbūs.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ką galėtų apimti platesnis nei standartinis draudimas?

– Tai apima beveik viską, kas gali atsitikti su jūsų turtu. Tiesiog labai svarbu, kad draudimas saugo nuo staiga ir netikėtai vykstančių įvykių, kurie nėra prognozuojami, laipsniški procesai.

– Ne visi draudžiasi ir civiliniu draudimu. Dažniausiai žmonės draudžia savo turtą, bet nepagalvoja apie tai, kad galėtų pasirūpinti ir žala, kurią jie padarytų kaimynui, jeigu kas nutiktų.

– Civilinės atsakomybės draudimas šiame kontekste irgi yra labai svarbus, nes kartais tiesiog trūkę vamzdžiai ar kiti jūsų nuosavybėje nutikę procesai gali sukelti neigiamų pasekmių kaimynams. Šiuo atveju, turint draudimą, nereikia sukti galvos, komunikuoti, derintis su kaimynais, draudimas apsaugo jūsų turtinius interesus.