Lietuviška dalijimosi kultūra: nuo automobilių iki idėjų generavimo | KaunoDiena.lt

LIETUVIŠKA DALIJIMOSI KULTŪRA: NUO AUTOMOBILIŲ IKI IDĖJŲ GENERAVIMO

  • 0

Nors Lietuva dar tik vejasi pasaulines dalijimosi ekonomikos tendencijas, visuomenės įpročiai sparčiai keičiasi. Psichologų, vartotojų elgsenos specialistų teigimu, pokyčius lemia tai, kad jaunajai kartai pakanka turėti prieigą prie daikto, o ne patį daiktą. Emocijos ir patirtys šios kartos atstovams tampa kur kas reikšmingesnės, nei turima nuosavybė.

Požiūrio į nuosavybę pokytis

Didžiausia dalijimosi ekonomikos varomąja jėga laikoma jaunoji karta, kuri išsiskiria unikaliu požiūriu į daiktus. Vartotojų elgsenos tyrimai rodo, kad pinigus leisdami patirtims ir įspūdžiams šios kartos atstovai jaučiasi laimingesni, nei pirkdami naujus daiktus. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Daiva Balčiūnienė pastebi ir tai, kad jiems, skirtingai nei vyresnės kartos atstovams, kur kas svarbiau turėti prieigą prie daikto, o ne patį daiktą.

„Kalbant iš psichologinės pusės, toks jaunų žmonių požiūris į daiktus ir gebėjimas nuo jų „atsirišti“ glaudžiai susijęs su materialine visuomenės gerove. Kuo mes geriau gyvename, tuo labiau mažėja poreikis turėti nuosavus daiktus – ilgainiui tiesiog prarandame baimę jų netekti. Dėl to jaunesni žmonės jaučiasi puikiai turėdami ne patį daiktą, o patogią prieigą prie jo. Skirtingai elgiasi vyresnės kartos atstovai – saugumo jausmą jie dažniausiai sieja su daiktų turėjimu, todėl rečiau naudojasi ir dalijimosi paslaugomis“, – įžvalgomis dalijasi D. Balčiūnienė.

Atliepdama vartotojų poreikius, dalijimosi ekonomika evoliucionuoja ir jau peržengė tradicines – automobilių ar kambario poilsiui – ribas. Įmonių grupės „Modus Group“ žmogiškųjų išteklių vadovė Lina Jurjonė pastebi, kad ši tendencija keliasi ir į darbinę aplinką.

Kuo mes geriau gyvename, tuo labiau mažėja poreikis turėti nuosavus daiktus – ilgainiui tiesiog prarandame baimę jų netekti.

„Įmonėse vis labiau įsigali atvira organizacinė kultūra, idėjų generavimas bei įgyvendinimas kartu. Tam pasitelkiamos tarpusavio komunikaciją lengvinančios platformos, tokios kaip „Workplace by Facebook“, „Slack“ ar „Appear.in“, dirbama atvirose erdvėse (angl. open space), dalijantis ir darbo vietomis, ir idėjomis. Kai kiekvienas darbuotojas turi patogias sąlygas įžvalgoms, pasiūlymams pateikti, kai mato, kaip jie virsta realybe, jis jaučia didesnę motyvaciją siekti bendrų įmonės tikslų. Taip dalijimosi ekonomika, įsiliejusi į naują, mentalinę formą, atliepia kiekvieno iš mūsų norą – būti išgirstiems ir įvertintiems, savo potencialo nepaliekant užrašuose darbo knygoje“, – teigia L. Jurjonė.

Naujos dalijimosi ekonomikos formos

Šiandien pasaulyje galima aptikti daugybę naujų dalijimosi ekonomikos pavyzdžių, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo šiek tiek netikėti. Skirtingos internetinės platformos gali padėti rasti žmones, kurie pagal gyvenimo įpročius puikiai tiktų gyventi kartu, dalijantis kambariu („Apartmate“); taip pat – galinčius prižiūrėti šunį („DogBuddy“), pagaminti vakarienę („Chefly“) ar užleisti savo darbo vietą („WeWork“).

Pasak automobilių dalijimosi paslaugos tiekėjo „CityBee“, priklausančio „Modus Group“, vadovo Luko Ylos, Lietuvos rinkoje atitinkamai populiarėja dalijimasis automobiliais. Lyginant su 2016 metais, pernai „CityBee“ automobilių dalijimosi paslauga naudojosi net 40 proc. daugiau vartotojų.

Skaičiuojama, kad dalijimosi paslaugų operatorių parką papildžius vienu automobiliu, keliuose sumažėja nuo 5 iki 15 nuosavų transporto priemonių. Prie spūsčių mažinimo Lietuvos keliuose prisideda ir vis daugiau šiuolaikinių įmonių, kurios darbuotojams parūpina ne automobilius kaip daiktą, o galimybę naudotis automobilių dalijimosi platformomis.

„Mobilumo rinka evoliucionuoja. Jeigu anksčiau dalijimasis automobiliu buvo bene didžiausia inovacija, tai šiandien šiltesniuose kraštuose siūloma dalintis motoroleriais, paspirtukais ir kitomis transporto priemonėmis. Kinijoje išpopuliarėję dviračių dalijimosi paslaugų operatoriai gyventojams suteikė dar daugiau patogumų – galimybę „viešuosius“ dviračius palikti ne konkrečiuose taškuose, o bet kur mieste. Šis modelis sparčiai plečiasi ir į didžiuosius Europos miestus“, – apžvelgia L. Yla.

Kaip pradėti dalintis idėjomis?

„Modus Group“ žmogiškųjų išteklių vadovės L. Jurjonės teigimu, dalijimosi kultūrai įmonėje startą duoda tinkamai parengta darbinė aplinka ir atvirumą skatinanti atmosfera. Darbuotojams sukūrus sąlygas, kuriose jie gali patogiai bendrauti, vieni kitiems patarti ir generuoti naujas idėjas, auga ir jų noras prisidėti prie įmonės sėkmės istorijų.

„Tai išbandėme praktiškai: naująjį biurą įrengėme pritaikius atvirų erdvių koncepciją, sudarant sąlygas laisvai judėti po biuro erdves ir dalintis darbo vietomis su kolegomis. Šis sprendimas gimė atsižvelgus į tai, kad atvirose erdvėse darbuotojai linkę daugiau bendrauti, dalintis idėjomis ir greičiau spręsti kylančias problemas, lyginant su individualių darbo vietų kultūra. Be to, tokia darbinė atmosfera padeda kolegoms atrasti save naujose srityse, jėgas išbandant kitame skyriuje ar pereinant dirbti į jį. Tai kuria didelę vertę organizacijai, nes darbuotojo žinios ir patirtis lieka įmonėje, tik „migruoja“ į kitą sferą“, – pasakoja L. Jurjonė.

Pasak specialistės, dalijimosi kultūrą taip pat skatina sėkmingi pavyzdžiai, parodantys kaip vieno ar kelių kolegų idėja „prigyja“ visoje įmonėje.

„Realus pavyzdys: energetiniame sektoriuje dirbantys kolegos ėmė svarstyti, kiek kavos puodelių išgeria per dieną, kiek kavos tirščių sukaupia. Galiausiai jie sumanė rūšiuoti kavos tirščius ir naudoti juos kaip žaliavą energijai gauti. Idėja pritraukė administraciją, kitus skyrius, netgi kolegas iš skirtingų miestų – jie vieningai (ir prasmingai) pradėjo rūšiuoti šį produktą. Taip kolegos pamatė, kad kiekvienas gali inicijuoti reikšmingus pokyčius, būti išgirstas. Visi šie atradimai, be abejonės, motyvuoja stengtis nubėgti extra mylią – nes žinai, kad ir joje, ir finišo tiesiojoje laukia stiprus palaikymas“, – apibendrina L. Jurjonė.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS