Ekonomistai įspėja, kad kyla daug neaiškumų dėl eksporto perspektyvų: pagrindinėmis problemomis analitikai įvardija sudėtingą lietuviškų prekių eksportą į euro zonos valstybes, Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose ir tvyrantį neapibrėžtumą pasaulio rinkose.

Eksportas sumenko

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, nuo šių metų sausio iki rugsėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos eksportas sumenko apie 2,3 proc.

Eksporto sumažėjimą sąlygojo smuktelėjęs naftos produktų (25 proc.), trąšų (26,5 proc.), valgomųjų vaisių ir riešutų (49,5 proc.) eksportas.

Tiesa, galima pasidžiaugti, kad Lietuvos eksportas – didesnis nei Latvijos ir Estijos kartu sudėjus: per pirmus aštuonis šių metų mėnesius Lietuvos eksportas siekė 16,4 mlrd. eurų,  Latvijos – 6,5 mlrd. eurų, o Estijos – 7,71 mlrd. eurų.

Kita vertus, ES tenkanti Lietuvos eksporto dalis tebėra mažiausia iš visų Baltijos valstybių; ES teko apie 61 proc. viso Lietuvos eksporto, o pagrindinė mūsų eksporto partnerė šiemet vėl buvo Rusija. Atitinkamai Latvijos ir Estijos užsienio prekybos eksportas į ES siekė po 74 proc.

Įvardijo priežastis

Lietuvos banko (LB) ekonomistas Nerijus Černiauskas pažymėjo, kad viena iš Lietuvos eksporto mažėjimo priežasčių – prastas šių metų derlius.

"Didžiąją dalį eksporto plėtros palaiko gausus pernykštis derlius, kuris šiais metais – gerokai kuklesnis. Tad jau artimiausiu laiku žemės ūkio sektorius mažiau prisidės prie eksporto plėtros", – sakė LB ekonomistas.

Be to, N.Černiausko teigimu, Lietuvos eksportui visiškai atsigauti trukdo silpna išorės paklausa, kurios mažėjimą lėmė keli veiksniai: Kinijos persiorientavimas į vidaus vartojimą, ekonominiai sunkumai Rusijoje, lėčiau augančios JAV ir euro zonos šalių ekonomikos ir neaiškumai dėl Didžiosios Britanijos tolesnės ekonominės raidos.

"Neaiškumą dar labiau didina D.Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose, nors dar anksti teigti, kad tai turės didelį poveikį Lietuvos eksportui. Šio kandidato į prezidentus retorika buvo ir protekcionistinė – tai gali apsunkinti galimybę pasirašyti svarbią prekybos sutartį tarp JAV ir ES, o tai nepagerina ateities prekybos perspektyvų. Tiesa, nebūtinai rinkimų pažadai būna įgyvendinami. Todėl galvojame, kad Lietuvos eksportas į JAV ir toliau augs, o verslininkai sugebės rasti vietos šioje didelėje rinkoje", – prognozavo N.Černiauskas.

Ekonomistas pridūrė, kad eksportą mažina ir vidaus priežastys: konkrečiai, sunkumų patirianti šalies chemijos pramonė.

"Trąšų eksportas per 2016 m. pirmuosius tris ketvirčius sumažėjo, o Lietuvos trąšų eksporto rinkos dalis ES krito. Dalį prastesnių rezultatų lėmė būtinybė atlikti remonto darbus. Manytina, kad, toliau didėjant konkurencijai trąšų rinkoje ir krintant trąšų kainoms, gali tekti ieškoti ir kitų strategijų", – komentavo N.Černiauskas.

Rusijos veiksnys

Kalbėdami apie Rusijos embargo padarinius Lietuvos ekonomikai, ekonomistai nebuvo vieningi.

Nerijus Mačiulis, "Swedbank" vyriausias ekonomistas, pripažino, kad dėl embargo kai kurie Lietuvos maisto gamintojai, taip pat žemės ūkio sektoriaus, transporto ir logistikos įmonės turėjo rimtų iššūkių, vis dėlto, anot jo, visos ekonomikos tai nesukrėtė.

SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko teigimu, Lietuvos ekonomikai Rusijos embargo poveikis buvo vienas iš didžiausių tarp ES valstybių. Pasak jo, tą patvirtina vien tai, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo sulėtėjimas 2015 m. buvo didžiausias ES (BVP augimas sulėtėjo nuo 3,5 proc. 2014 m. iki 1,8 proc 2015 m.).

"Žinoma, negalima visko suversti Rusijai, bet didelę įtaką dėl ekonomikos augimo sulėtėjimo padarė Rusijos sankcijos ir pačios Rusijos ekonomikos smukimas", – pabrėžė T.Povilauskas.

Eksporto perorientavimas

Mažėja lietuviškos kilmės produktų eksporto į Vidurio Europos valstybes srautas. Kita vertus, šią eksporto kryptį iš dalies kompensuoja Skandinavijos regionas, patrauklus dėl didesnių pardavimo maržų.

"Eksporto diversifikaciją į Skandinaviją lėmė konkurencingumo veiksnys: mūsų produktai tampa vis brangesni, tad įmonės stengiasi išeiti iš pigesnių rinkų ten, kur didesnė perkamoji galia ir geresnės maržos – tai yra į Skandinaviją", – komentavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.

Eksporto į Vidurio Europą mažėjimą jis paaiškino tuo, kad šiemet sumenko eksportuojančių Lietuvos įmonių produktyvumas, o jų sąnaudos darbuotojams sparčiai augo.

Lietuvos eksportas: svarbiausi skaičiai

• Lietuvos šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais siekė 16,4 mlrd. eurų, arba 2,3 proc. mažiau nei per atitinkamą 2015 m. laikotarpį.

• Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės šiemet buvo Rusija, Latvija, Lenkija ir Vokietija.

• ES valstybėms šiemet teko 61,3 proc., o NVS šalims – 21,7 proc. Lietuvos eksporto.

• Lietuva daugiausia eksportavo mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos, mineralinių produktų bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos. Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų, įvairių pramonės dirbinių, paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako.